Lucas 7

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas oh ameng oh pot mandama Gin Kapaneam apteinong sapora daham orhe pinggit pisapat han ihirsi irair pipari.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 — ausente —
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 — ausente —
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 — ausente —
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — ausente —
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Potperhan Jisas oh amrama irair tap hat pipari. Susa orhe ap kakduup oh koriyaoh duuptei han orhe yah han kat ihirnong darher oh mandap kongopari. Kora ihir Hanipyaha. Gin gonong nambur ma napopriya moh ina ruumsupsi nahaya oh kimur. Ihan ateidapat orhor pomar ha sonohmur rihe. Go yahnap hanri. Noh bisei han nuhur ohoh ihan oh nohe ap gwateinong mohri hatipra rihe.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Go yahnap hano rim oh bisei han hat pat ohoh ihan gwe patnonghe na apriprohmur rihe. Ihan go mateidapat orhor mengwi ha yah hatinoh potporhan ha yah hatinohri.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Orhorhe orhe duuptei han ire hrepdapat hat patem ire poriya meng oh amram ihapatri. Orhordapathe kat dupsi han ihirnong orhe hrepnong mar papatri. Paptema tit han ohnong Gin go sona potporhan oh arpin amram sapatri. Tit han ohnong Gin go aprina potporhan oh arpin amram apripatri. Orhe atamreipat han ohnonghe Go mihat tamreindinmur potporhan oh arpin orhe ma por mengru hat orhor tamreipatri. Oh ihat kasip mengsi pat han ohoh ihan mateidapat orhor oh ha yah hatinoh potinri pongopari.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Potperhan Jisas oh amrama da tupnet rim da darherpat it orhorsi tap hat apriya kuuhan ihirnong tamburker wamara Ihirnong Noh arpin meng napotiprohmur. Mama han oh nohnong Ohwi yah matin hatin han ma hapat ohe ihat isip ma dahat pat da moh Isrer han gurri ihat dahatin han orhor gure mutuh ohri mihat isip ma dahat pat han oh noh ti na wandeipatmur pongopri.
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Giporpat dupsi han ire duuptei hat pat han ohe ma darher han ihirnong Gin noh yah deimur. Gur it sus wamtinmur por darhengopri. Por darhetporhan ihir it sus wandeiyaoh kakhan orhe atamreipat han oh ama yah hah hatip oh.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Ihama gahan tit dah Jisas oh Nen ap mutuhnong sapora rima Jisaso orhe pinggit pisapat hano kuuhan ruumsan kat ihiro irair Nen ap mutuhnong pipari.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Sus ap mutuh ohe doho gwatei kat oh koriyaoh kopen brer han hapat han tit hapur oh sein itperim popriptingopari. Sup uh ama brer ohwi papatin itap oh haputip oh ama brer saha oh ohe sein oh ama ap mutuh kuuhan ruumsan ihir sup uh tap sein oh popriptingopari.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Imat popriptihan Hanipyah oh sup uhnong wandeipat hinhina isip tit deipat Go da er ham yimapra pongopri.
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Pora susa ihir atei ha kimiritingwe rim sein popripti gwarnong oh bes maringopri. Marinporhan sein popripti han ihir kimiritperhan oh Brera. Go da it apris masona pongopri.
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Potporhan arpin takapteng rim masas mengiro hangopri. Hatporhan Jisas oh sup uhe pat duupnong pisusa mandangopri.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Imat pamsaporhan ihir wamara kas isip tit hapti Got ohe meng pot pisapti han ihir wanohe kasip isipsi han tit dire pati tei moh apirmuro. Got orhe han Juda dirnong napanggeitinmat apirmuro pora Got ohnong armi deingopari.
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Armi mara Jisas ohe ma ihah ohe meng oh Judia mong aptei apteio Judia mong ohe kakduup pati mong ohe aptei apteio oh gonsi gospot ama pipa oh.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Jisas ohe ihat sapat ohe meng oh aptei aptei oh gospot saperhan Jon ohe pinggit pisapat han ihir amrama Jon ohnong ama potpa oh. Potperhan oh orhe han ihirnong
18 — ausente —
19 Yot han gut nohe pat aprin potporhan ihit ohe pat duupnong saperhan Gin gut susa Hanipyah Jisas ohnong Go nure Oh apripramur rim naminhan pati han oh goda da nure minhan pati han oh kopen na apin pat dahamtinmur pora ama darhetip oh.
19 — ausente —
20 Por darhetporhan ihit Jisas ohe pat tei oh apingopari. Aprisa Jon tom patirpat han oh Gut Jisas ohe patnong susa ohnong Nure oh apripramur rim naminhan pati han oh goda da nure minhan pati han oh kopen na apin pat por dahamtinmur napor nadarherhe pongopari.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ama gipotpa sut oh Jisas oh tihan tihan sik hat pati kuuhan bapo mongsup oh ga at pat kuuhan bapo kin kwisi hat pati kuuhan bapo ama ihat pati han ihirnong yah mat pisapatin Jon ohe darher han yot ihit Jon ohe ma ri meng oh apris pongopari.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Potperhan Jisas oh ihitnong Gute nohe kuuhan ihirnong yah mat pisapatin wanahaya meng moh susa Jon ohnong potinmur. Ohe ma tamreipat ohe pe oh kin kwi hat pati kuuhan ihir kin watahayao buhdapat ma haputpa kuuhan bap ihir buhdapat yah ham tandeit sayao ina mong mong tohohet sapti han bap ihirnong it yah ina bok hayao nat ma kit patisi bap ihirhe it nat tem tanpur hanip meng amrayao hapuripti han ihirnong da pamsaporhan it da apris masayao borop hat pati kuuhan bap ihir Got ohe yah meng oh potperhan amrayao ihat saptingwerimur potinmur. Potporhan oh ha dahatinohmur.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Hanip bap gur nohe ma ihat sapatnong moh wanahama Moh arpin hande dasuh hande na daham Arpin han orhorwa daham tit dawi hat pati kuuhan gur amamsi hat pati kuuhan bap gurmur pongopri.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Potporhan Jon ohe darhetir han yot ihit it saperhan Jisas oh kuuhan ihirnong Jon oh ihat pat han ma hapat ha dahatingwe rim meng tit am deingopri. Gur Jon ohnong wamtiperim hanip timbas irat timbas mongnong wamar ma pipa oh kinhatin han pato daham wamar pipa. Gur wamar ma pipa oh bur dap tit inim oh amber anong anong deipat hatin dasi hat pat han tit patkin daham wamar pipada. Basra. Kasip ham tit dawi hat pat han ohnong wamtiperim pipamur.
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Gure wamar ma pipa oh han kamah watah yahnap an patsi han tit patkin daham wamar pipada. Basra. Watah yahnap an pati han ihir ihtin dus na patimur. Ihir kakhan iraire yahnap ap ohwi patimur.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Ihan gure wamar ma pipa oh propet ohnong wamar pipada. Dawa. Gur propet ohnong wamar pipamur. Gure wamar ma pipa propet oh Krais ohe mandap amanhem amamen matin han orhe gon han propet ohnong wamar pipamur.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ama han orhe boknong mar ma brak matpa meng oh Got oh Krais ohnong meng tit potporhan mamaru mat brak matpamur. Kaput nohe meng pot pison han tit ohri darhetipramur. Darhetporhan oh gwe mandap namanhem namamen matipramur potporhan brak matpamur. Ma brak matpa meng oh Jon orhe boknong tarpatir ohoh ihan orhe gon propet hat patmur.
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Ihat orhe gon propet hat pat ohoh ihan hanip bap gonsi gur Jon ohe hrepdapat hatwi patimur. Ihtin bap hat pati orhor ginnong oh gur norhe ma inahat napapatnong moh ma wandeipti oh Got ohe napapindin hrepnong naham napapindin danong oh gur wamar am haptimur. Jon ohnong nohe ma ihat sapatnong oh na wamat pat ohoh ihan oh gure hrepdapat hatin hat patmur pongopri.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Potporhan takis yan daripti han ihirsi; kuuhan bap ihirsi irair gonsi Jon ohe bes tei tom patirisuh kuuhan bap ihir ohoh ihan ihir Jisas ohe por meng amrapti Got orhe mama inahat napapat moh yahnapmuro potpamur.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Parisio sawa meng am hat pati hano ihir Jon ohe bes tei dir tom na waprohemur rim tom na washe han bap ihir Got ohe yah da ma Ihir mihat ha sashengwe por ma pinggipat danong oh ihir kom atpamur.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Jisas oh Gin mama pati kuuhan gure ma pati da oh Nure da oh ihat pati ma hapat ha dahatingwe rim noh mameng moh naporit guragur dahatinmur.
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Mamarumur. Brer ihiroh iraire tarmuriya tei oh kat brer ihirnong Gur amam ham ha birhitingwe rim nuhur waron meng matperhan gur garham na birhiyahe. Gur saheih ham ha yimtingwe rim nuhur saheih ham yimtiperhan gur garham na yimayahe poriptimur. Ire ma ihyanong na ihen ina ham garhaptiru hat orhor mama pati bap gur Jon nute boknonghe amaru nahat orhor napapti bap gurmur.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Imat ma napapti oh Jon tom patirpat han oh saheih da hatin hat apris den ruumsan na damo wain tom gap na damo hatporhan gur ohnong Er han mongsup ohe kasip ohsi patim ihapat han moho por gardeiptimur.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Hanip Brer nohhe aprisa den ruumsan deo wain tom gap deo hatporhan gur nohnong Den ruumsan dapat han moh ake yot hat patin ihpatkino. Wain tom mama dapat moh orhe danong timbas hatinmat ihpatkino. Takis yan er mat daripti hano er hat sapti hano ire tapnong hat sapat moh ihirsi yah han hatporim ihpatkino napor garnahaptimur.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Kat gur dasuh mengkin dahapti orhor Got orhe dakuu meng oh arpin dam timdiporhan gur wamar am hatiprimur pongopri.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Gahan tit dah tit Parisi bap ihir tit han tit Jisas ohnong Gin go ditadit tap hat sus nohe ap oh den diprohemur pongopri. Potporhan arpin ihit susa ohe ap ros tongnoma den dipari.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Den daptin ama ap mutuh oh er da hat sapat kuu tit Ama Parisi ohe ap oh den damo patiheri ritperhan uh amrama urhe gapgwesi yahnap tom gap kwei san tem panditpa san oh dara marim apingopri.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Aprisa Jisas ohe tongnom hios rit patim den dapat buh pe puh oh apris tandeingopri. Tandeipat yimangopri. Yimtiporhan kin tom oh Jisas ohe tong bas oh wanporhan urhe kak bat ohsi ahirdeingopri. Ahirdeipat tongdapat amam mara urhe gapgwesi tom san oh durker ohe tongnong amongopri.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Uh indeipatin Parisi Jisas ohnong den diperim ambur ohe apnong popir han oh wandeipat Mama han mohra arpin propetneng ohnong marim amam maro hapat kuu mauhnong uhe er hat sapatgwer danong oh am hapat uhnong baso pornengmur. Uhnong baso na por moh propet baskin dahah hangopri.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Ihat dahahhan Jisas oh ohe danong am hapat ohnong Nohan Saimona. Nohe gonong napotin meng oh tit patmur pongopri. Potporhan Saimon oh Mai. Gwe meng oh napotina pongopri.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Potporhan oh Noh paham meng tit gonong napotiprohmur.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Ihat ayan hat patim ihit it ohnong apin yan oh timbas hat patin ohoh ohnong kinmat yan apin ina hat patinoh Gut nohnong yan napin oh de teidapat nohnong dat napripri ihan mandayamur por mandangopri. Ihtipari pongopri.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Potporhan Saimon oh Nohe dahah oh yan isip hat pat han ohdapat Nohe yan isip moh namdao rim amam mar ruumsan bopor matiprohkin dahahmur pongopri. Potporhan Jisas oh Gwe ihat ma dahah han oh arpinmur pongopri.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Arpinmur pora tamburkes rim kuu uhnong wandeipat Saimon ohnong Gin Saimon go kuu mauhnong wamtinmur. Noh gwe ap mama mara oh nohe tong gahmatin ohe tom oh yohom na napirmur. Kuu mauh urhe kin tom ohsi nohe tongnong moh nagahmara urhe kak bat ohsi nahirdeimur.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Noh ap moh marporhan go nohnong tuhup naham na amam nahahmur. Mama kuu mauh noh kopen marpatin orhor nohe tongnong tuhup naham amam nahapatru dipwi mama amam nahat orhor mama napapat ohmur.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Noh ap maraporhan go nohe kak teinong moh gwe wer ohsi na namormur. Mama kuu mauhe gapgwesi san duker nohe tongnong namormur.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Uhe mama inahah moh urhe er hat sapat ohe er yan isip oh Wes dat namdao daham nohnong isip amam naham mama bopor nahah ohmur. Gur Nuhur gar er hat sapti ohe er yan gar yan dat namdawa ma dahapti gur mihat amam naham na bopor nahaptimur. Garpok dat namdao rim garpok bopor nahaptimur pongopri.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Pora kuu uhnong Gin gwe er hat sapat ohe pe yansi hat ma pat yan oh gin noh dat namdamur pongopri.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Potporhan ihir amrama Wa. Hanip diradir orhor Noh gwe er hat sapat yan oh dat namdamur ma por moh oh kinhatin han hat patim gipor ire damdapat ama gidahaya hatpa oh.
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Ihat dahaya ina hatperhan Jisas oh kuu uhnong Gorhe damdapat Ohwi inahatin hatin hanwa daham ma apir ohe pe oh noh yah nahahmur. Gin go Got orhe yah nahat napapat da ohsi inahah ma hapat daham amam hat sonmur pongopri.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.