Lucas 13

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas oh ameng oh gipot mandatporhan ama amrat pati kuuhan kat ihir Jisas ohe duupnong hapti ohnong Mona. Gariri mong ma pati kat han ihir Got ohe ap yawarnong susa Got ohe apop atemtin ohe apop oh asuptin Pairat orhe han ihir orhe mengtei sutinmur por darhetporhan ihir apris sutirimur pongopari.
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Potperhan Jisas oh ihirnong Gur Gariri han ihir kat han ihir gar er hat saptin Pairat oh na sutir ma hapat. Mama Pairat ohe sutir han ihir isipnap er hat saptin imat sutir ma hapat dahaptida.
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Basra. Noh arpin meng napotiprohmur. Guragur tap da hat patimur. Guragur tap da hat pati ohoh ihan gure er hat sapti da oh na mandam ihat orhorwi ayahanoh guragur amaru hat orhor batbet datiprimur.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 Jerusarem ap mutuh orhor tit Siroam ap mutuh ohe dokap oh het wandas tan ohe kathei han ihirnong amkar ma sutip oh Jerusarem ap mutuh ma pati kat han ire er hat ma sapti oh gar er hat saptin na sutip ma hapat. Maire ma er hat sapti oh isipnap er hat saptin sutip ma hapat dahaptida.
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Basra. Noh arpin meng napotiprohmur. Guragur tap da hat patimur. Guragur tap da hat pati ohoh ihan gure er hat sapti da oh na mandam ihat orhorwi ayahanoh guragur amaru hat orhor batbet datiprimur pongopri.
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Porpat er da na mandama ihat orhorwi ayahanoh batbet datipri ohe paham meng tit pongopri.
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 Ihat patwi hapatin orhe rang atamreipat han ohnong Epe. Noh wamar tantahapatin yitir krismas birhitir moh dam na timapat moh be mongnong moh supatmur. Ihan go gatmar mandatinmur pongopri.
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 Potporhan rang atamreipat han oh Hanipyah go ihat dahatipra. Oh ihat ha patinohmur. Noh mong aromaro huhun kup asaro hatporhan dam timdiprakin daham mama krismas moh pokwi wamat indipramur.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Wamat patim dam timahanoh yahwa. Dam na timahanoh gorhor gin gatmatina naporit gatmatipramur pongopri. Ihtipari pongopri.
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Gahan Juda iraire tuperipti dik sabat dik tit hatporhan iraire rotu ap tit oh ros meng am deingopri.
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 Kuu tit mongsup oh kopitamnong ga ara mukmak matporhan kinhat tindir hatin inasi hat patin krismas tan ohe kathei birhitipsi kuu tit rotu ap oh patin oh meng am deingopri.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Meng am deipat uhnong wamara Kuu go nohe pat duup moh aprina potporhan uh apriporhan oh Gin gonong mongsup oh ga nat pat moh gin noh ga pet namdamur pora
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 urhe basnong bes asar marinporhan uh asut orhor yah hama kopitam tindirhira yah hat tandeim susa Got ohnong win adaptuhur armi deingopri.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Ihtiporhan rotu ap wamat pati han ihir tit han tit Hanip na tamreipti dik moh uhnong yah mar ma tamrei moh er hahmur daham Jisas ohnong heisup deingopri. Heisup deipat kuuhan ihirnong Hanip dire ma tamreipti oh dophei dah tamreiptimur. Ihan sik hat pati han gur ha yah nahatinoh dahayahanoh ama tamreipti dik orhor aprishenmur. Tuperipti sabat dik mohri oh tamreim ha yah nahatinoh daham aprisipri. Ohri awammur por ihirnong pongopri.
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Potporhan Hanipyah Jisas oh Wa. Da yot hat patim dasuh mengsi ripti han bap gurmuro. Gur tuperipti dik moh na tamreiptimur ripti orhor burmakauo donkio ire apnong sus ambop daphom ambopdapat marim tom pandinmat pisaptimur. Gur Nuhur tuperipti dik moh na tamreiptimur ripti gur ihat tamreipti ohoh ihan gur da yot hat pati han bap gurmur.
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Gure tom pandinmat ambop daphom tom pandem ma yah deipti oh garpokmur. Nohe Epraham ohe puh kuu mauhnong Satan oh ambop dumat pat hatin mat papatin tan kathei krismas birhitip kuu moh noh tuperipti ohe Sabat dik orhor nang arpim yah dei moh isipnapmur. Isipnap panggei ohoh ihan gur nohe ma yah hat sapatnong moh Oh yah hat sapat ma hapat dahenmur pongopri.
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Potporhan ohnong garmat pati han ihir Nure yot da hat pati da moh pitap teinong nadeihe daham kas hangopari. Be kuuhan gonsi ihirhe Ohe tamreipat moh yahnap hat atamreipat moho rim ihir amam hangopari.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Ihtiperhan Jisas oh Noh Got orhe hrepnong naham napapat da oh mihat patmur napor ma kis matiproh oh kian hannong oh Mihat patmur napor kis matiproh.
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Ma kis matiproh oh mastet ohe gwe ma marpatnong oh kis matiprohmur. Mamarumur. Tit han tit mastet gwe oh dar pisusa orhe rang tei sakmatipri. Sakmatporhan ama garnap gwe pok orhor ma mara oh isip hama irat hatin hangopri. Hatporhan ner ihir ohe san oh tongnomo ihaniptiri pongopri.
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Porpat it Noh Got orhe hrepnong naham napapat da oh mihat patmur napor ma kis matiproh oh bret pipirpat han ohnong kis matiprohmur.
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Kuu tit bret pipirpat han garpok tit dara praua san isip san dahnong mara praua ohsi tap mar sahsah matipri. Matporhan praua gonsi pipirpat han ohsiwi hangopri pongopri.
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Jisas oh Jerusarem ap mutuhnong saporim ap mutuho be aptei apteio oh kor kuuhan ihirnong meng por am mat pipri.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Am mat susa gahan tit han tit Jisas ohnong Hanipyaha. Got oh uut han pok ambutiprada por dahandeingopri.
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?”
24 Por dahamtiporhan Jisas oh Got ohe napapindin teinong sapti kat oh gop kat ohoh ihan ruumsan kuuhan ihir sapera daham sus kis tahayaoh na ron ina hatperhan mandaprimur. Ihtin gop kat ohoh ihan ropora ma dahapat da orhorwi kasip hat orhorwi patdapat roshenmur.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 Got ohe napapindin teinong son kat oh gin tanput patmur. Kut ap nita orhor taputipramur. Taputporhan kuuhan gur susa ap gwatei bok oh kangkang por Hanipyaha. Go ap nadaputino por kamtiprimur. Por kamtiperhan oh Wa. Gur de gura. Nohri gurnong hanhanmuro napotipramur.
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 Napotporhan gur Wa. Nuhurra gosi den damo tom damo ma hanipti ohwa. Go nure ap mutuh orhor patim meng am nahanipat mahwa potiprimur.
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 Potperhan oh Es. Nohri arpin gurnong hanhanmur. Er dasi hat sapti han bap gur eimat namdam sonmur napotipramur.
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 Napotporhan gur sus wan er apteidapat wandeiyaoh Eprahamo Aisako Jekopo Got ohe meng pot pisashe han propet gonsio ihir Got ohe papindin tei oh pati hatiprimur. Patihan gur wamar Epe. Ihirnong yah aptei patihe. Nuhurnong er apteinong tapan nandur namdatip ma hapat daham yimama guragure ganong kup matiprimur.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Kuuhan mong pe aw pe pati bap ihir apris Got ohe papindin teinong ham den isip tit dama amam ham pateprimur.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Mohnong dahatinmur. Kat han ihir Nuhurri Got ohe napapindin teinong son inasi hat patimur ripti orhor ihirri na son ina hat patimur. Kat han ihir Nure kom hatiprimur ma poripti han ihirri ohri han hatiprimur pongopri.
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Jisas oh ameng oh porpatin orhor Parisi ihir kat han ihir aprisa Jisas ohnong Gononghe Herot oh nitpor ripat ohoh ihan go mamong tei moh mandam wan mong teinong sonmur pongopari.
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Potperhan Jisas oh Gur susa ambar mengtei hanipnong dasuh deipat han ohnong potinmur. Gure ma potiprohe oh Oh gino kimsio oh mongsup ga apero sik hat pati han ihirnong pomaro hat orhorwi pateprari. Patima dahan oh mamen mar timbas matiprari potinmur.
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 Nohra wan apteinong na saprohmur. Noh Jerusarem ap mutuhnong mama sapat moh kimsio dahano oh sapatwi hat orhor Jerusarem ap mutuh kotipramur. Wa. Matei moh Got ohe meng pot pisashe han propet ihirnonghe tit sutpada. Gin nohnonghe matei na nitiprohe. Jerusarem ap mutuh mahanwi propet ihirnong sushe ohoh ihan nohnonghe Jerusarem ap mutuh oh niyahan yahmur pora Jerusarem aptei han ire boknong mar irhaha deingopri.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 Imara Jerusarem ap mutuh ma pati kuuhan ihirnong Jerusarem aptei han gur Got ohe meng pot pisashe han propet ihirnong suyao Got ohe mengtei gure patinong darhetporhan ma apriya han ihirnong kweisi suyao ihapti han bap gur hinhin baprano. Noh gurnong ner kakaruk bap supir ire kaspas hrepnong mar yah mat paptiru nahatpor trun dahapat orhor gurdapat Go nuhurnong na inahatiprohmur dahaptimur.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Ihan gur amratin. Gure ap oh Got oh eimat mandama wan teinong sapramur. Saporhan nohnonghe na wanahaprimur. Na wanaham patina kaput Got orhe mengtei porpat han mohnong Got ohe bapkei dasi mat ha paptenoh napor armi nahatipri tei oh wanahatiprimur pongopri.
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.