João 10
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Sahapti han sipsip ire pati doho oh gwatei katsimur. Ama doho gwatei katnong oh tit han tit na rosa wan kat rohanoh ama han oh gapah hapat han ohmur.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Sipsip ma papat han orhorwi ama doho gwatei katnong oh ropatmur.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Patem ama han orhor apriporhan doho gwatei wamat pat han oh adaputporhan oh ropatmur. Rosa orhe sipsip bap sahapatnong nitat win rim itatporhan orhe meng amram orhe duupnong apriptimur. Apriperhan orhor kot dahnong propatmur.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Prosa itat pisaporhan ihir orhe meng amram orhe kom apriptimur.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Wan han ihiroh itatperhan ire itayanong oh na amram ire kom na apris tandutiprohemur ringop.
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Jisas oh ama paham meng oh ritporhan Parisi ihir mutuh meng oh ihir hanhan ham na dahangopa.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Parisi ihir Jisas ohe paham meng ma ri ohe mutuh mengnong oh hanhan hatperhan Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Sahapti han sipsip ire doho gwatei kat hatin hat ma pat han oh norhormur.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Ohri hat ma apripti ihiroh gapah hapti han bap ihir apripti ohoh ihan sahapti han sipsip bap ihiroh ire ma itayanong oh na amraptimur.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Doho gwatei kat hatin hat ma pat han oh norhormur. Hanip gur norhornong Oh pokwi dire doho gwatei ron kat hat pat han ma hapat daham ma maraya han guroh eimat paten dasi haptimur. Eimat paten dasi ham royao marayao ham den dam yah hat patimur.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Gapah han ire ma apripti oh sahapti han ihirnong gapah hamo sumo timbas maro matinmatwi apriptimur. Nohnong oh Ihir eimat paten dasi hapti yahnap hat ha patengwe rim apdormur.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Norhor sahapat han ihirnong yah matwi papat hanmur. Yah matwi papat han ohoh ihan ihirnong er matipririm norhornong ire gwemat niyarit hapurhanoh yahmur daham yah mat papatmur.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 — ausente —
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 — ausente —
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 Norhor sahapat han ire nita han ohoh ihan norhor ihirnong yah mat orhor papat hanmur. Imat yah mat orhor papatim norhor ihirnong am haho ihirdapat nohnong am hayao hat patimur.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 Ma ihat pati oh Got nute nohdapat Got ohnong am haho ohdapat nohnong am haho nutanute ma ihat pati da hatin hat orhor patimur. Noh ihirnong ihat am ham papat ohoh ihan ihirnong er matipririm norhornong ire gwemat niyarit hapurhan yahmur daham yah mat orhor papatmur.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Nohe saham papten han kat han ihirnong oh kopen ambur popris ohri ma papat han ire tapnong na mat patmur. Ire tapnong na mat pat ohoh ihan noh ambur ire tapnong matpora dahapatmur. Ire tapnong matinmat oh norhor meng potporhan norhe meng amram ihir apris ire tapnong ham tap tit bapwi hat pateprimur. Papat han nohhe tit han pokwi hat pat ohoh paptepramur.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Norhe da orhor Noh gin ire gwemat haputpora daham haputipramur. Hapurpat norhe da orhor Noh gin it maspora daham it masapramur. Noh ihat dahat pat ohoh ihan at oh norhornong bopor nahat napapatmur.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Hanip ihirdapat iraire da orhor nitperhan na haputipramur. Norhe da orhor Noh gin haputpora daham haputipramur. Norhe da orhor hapurpat norhe da orhor it masapora daham masapramur. Ma ihtipra oh at oh Go gorhe da orhor hapura it masonmur napor nadarhetip tei ohoh ihan noh ihtipramur pongop.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 — ausente —
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 — ausente —
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 — ausente —
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Gahan rih Got ohe ap yawar ma er hatporhan it hatpa ohe dik oh hatporhan Jerusarem aptei oh tarmur den diperim ama ihtipa oh.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Ihtiperhan mong er hah teio rim Jisas oh Got ohe ap yawar ohe kepu dahnong oh Soromon poripti kepu dahnong oh ros sangop.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Saporhan Juda ihir ohnong huupmara Nuhur mama yot da hat pati oh go desut pomat am nahatipra. Go arpin Got ohe darhetipra ma ritip han ohhanoh go desut Noh arpin ama nadarhetipra ma ritip han oh nohmur napor am nahatipra por dahandeingopa.
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Dahamtiperhan oh Noh napotir orhor gur na amratirimur. Nohe at ohe mengtei hanip dire na imtin hatin da ma ihpatgwer oh gur Oh ama han orhor ma hapat ha dahatingwe rim noh gure kintei ma ihpatgwer ohmur.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Ha dahatingwe rim ihpat orhor gur nohe sahapti han hatin hat na pati ohoh ihan guroh Ama han oh gin apris mama pat ma hapat na dahaptimur.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Noh norhe sahapat han ihirnong norhor am hat patmur. Am hat pat ohoh ihan norhor itatporhan ihir namrama norhe kom apriptimur.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Nohe kom apriperhan noh eimat paten da oh apripatmur. Ma apripat ohe da oh na timbas ham eimat eimatnap ma patepra da oh apripatmur. Norhe bes teinongwi mat papat ohoh ihan hanip ihirdapat norhe bes teinong mat papat ihirnong ambur wan teinong matin hatinda. Na imtin hatin hat patimur.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 At kasipnap erer orhe hrepnongwi mat papat han orhordapat ihirnong norhe bes teinong nadeipat ohoh ihan hanip ihirdapat at orhe hrepnong mar orhe bes teinong papat ihirnong ambura wan teinong na matin hatin hat patimur.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Nohsi; at ohsi nutanut tit pokwi hat patimur pongop.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Potporhan ihir Epe. Oh Got hatin hat patim ihat mengri moho daham kwei dara ohnong sutperim ihangopa.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Ihtiperhan Jisas oh Noh At orhe yah mat ma indeipat da oh gurnong namgipatin gur wanaham orhor nohnong nitperim ma ihya oh dehnong wamar Mama da moh er hah ma hapat daham nitper ihya pongop.
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Potporhan ihir Nuhur gwe yah ma ihpatgwernong oh daham na ihyamur. Go hanip orhor Noh Gotmur rim Got ohnong ma dasei dei oh daham kweisi nitperim ihyamur pongopa.
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Potperhan oh Wa. Ranir ihirnong por ma brak matpa meng oh gur hanhan hat patida. Got ohdapat hanip ihirnong Gur got hat pati han bapmur potporhan brak matpamur.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 — ausente —
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 — ausente —
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Noh At ohe ma ihpat da oh na hapat ohe pe oh gur na amraptineng oh yahwa.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Noh At ohe ihpat danong oh ihpat ohoh ihan gur norhe mengnong Nuhur na amratper dahayahanoh norhe mama ihpatnong moh wamar Epe. Oh itap orhorsi patin ihpat ma hapat. Itap oh mon orhorsi patin ihpat ma hapat daham am hatinmur pongop.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Potporhan ihir ohnong net por marinperim ihya orhor ohe imtin dik oh kopen na apin patin ohoh bes tarpir sangop.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Saporhan nuhur ohsi it Jodan dahnong susa han tannong deihpa. Desa Jon ohe kopenat tom ma patitip tei oh kotpa. Koripti atei inpa.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Patin kuuhan kat ruumsan tit Jisas ohe patnong apinipti. Aprisa iraire da oh Jon oh hanip dire na imtin hatin da na indeisuh orhor mengnong oh Ihtin han tit ihat apripramura; ihat apripramur ma risuh meng oh gin gonsi mama han ohe bok oh arpin tarpapatmur ponipti.
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Poriptindapat kuuhan ruumsan ihir Oh arpin Got ohe brer ohoh ihan ohwi inahatin hatin han ma hapat dahangopa.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.