Atos 7

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei han oh Sitipen ohnong gwe boknong nahaya meng oh go arpin giripatda por dahandeingopri.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Dahamtiporhan Sitipen oh ihirnong Athero nohanhero gur amratin. Rih dire aw Epraham oh Haran mongnong na pim patim Mesopotemia mong patesuhmur.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Mesopotemia patin armisi Got oh aprisa Gin gorhe mongo itao arwaniro ihirnong mandama nohe ma namgitipra mongnong sonmur potipmur.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Potporhan arpin Epraham oh Kardia mong oh mandapat Haran mongnong sus indipmur. Patim itap oh haputporhan Got oh gin gure mama pati mong teinong moh darhetipmur.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Darhetporhan oh apris mamong tei moh indipmur. Patin Got oh mongo erer ohnong ti na amdatipmura; be mengwi Kaput gorhe puh ihirsi tap mat gurnong mong moh namdatipramur potipmur. Epraham oh kopen ohe puhsi na hat patin ameng oh potipmur.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Porpat Got oh it Epraham ohnong Gwe puh ihir wan mongnong susa ire hrepdapat hat patim be atamreiyao ihirdapat ihirnong er mat papayao haprimur. Ihat patin krismas 400 birhitiprimur.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Krismas 400 birhitperhan ama han ihirnong noh sutipramur. Sutporhan gwe puh ihir itnong moh apris norhornong armi naham napapteprimur.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Gin gur Meng moh arpin meng napotip ma hapat dahat ha patengwe rim brer mon sar eit watah oh agatdeinmur potipmur. Epraham ohnong potporhan gahan mon Aisak ohnong itporhan tit Sande ripat oh arpin mon ohe eit watah agatmatipmur. Gahan Aisak oh Jekop ohnong manhetipmur. Gahan Jekop oh dire awher nathei han ihirnong manhetipmur.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Manhetporhan gahan Josep orhe nanipir ihir Josep ohnong itap oh bopor mat pat moho rim Josep ohnong heisup matpamur. Heisup deipti wan han ihirsi mohotpamur. Mohotperhan ihir Josep ohnong ambur Isip mongnong pisaperhan gahan Josep oh ire hrepdapat hat patim ire atamreisuhmur.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Ihat patin gahan Got oh Josep ohsi pat ohoh ohe ruumsupnong apang mar paptesuhmur. Gahan Josep oh Isip mong ohe kakhan Pero ohe pat teinong hatporhan Got oh ohnong yah hat paten ohe dasi mar dakuu mat papatin Pero oh ohe danong wamar am hapat Gin go nohe mongo apo erer moh gwe hrepnong mat napaptenmur por Josep ohe hrepnong mat mandatporhan Josep oh orhe hrepnong mar apaptesuhmur.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Mat papatin gahan Kenan mongo Isip mongo oh pahoh isip tit hatipmur. Hatporhan ihir gonsi pahohsi pateshemur. Gahan dire awher ihir den angtaham timbas hatpamur.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Gahan Jekop oh amraoh Isip mong oh den patmur ritperhan orhe brer ihirnong kopenatri darhetipmur.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Gahan komdapat it darhetporhan ihir saperhan Josep oh arwapir ihirnong wamara Noh Josepmur potporhan Pero ohhe ohe arwapir ihirnong am hatipmur.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Ihtiporhan Josep oh orhe itapo supo nanipiro ihirnong Gin gur nohe pat mongnong moh aprinmur por meng darhetporhan ihir gonsi 75 kuuhan ihir iraire mongnong mandapti Isip mongnong pipamur.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 — ausente —
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 — ausente —
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Ihama patimdapat gahan Got orhe rih Epraham ohnong ma rit atip meng oh kakduup tarpatin hah tei Isip mong oh dire awher ihir han trun artahatpamur.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Trun artahatperhan gahan komdapat Josep ohnong hanhan hat pat han tit Isip mong ohe kakhan hatipmur.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Hapat dire awher ihirnong da aban mar er deisuhmur. Imat ma er deisuh oh brer brip ihir ha haputingwe rim Gur brer sariyahanoh ha hapuringwe rim sariya tei orhor sara mandam sashenmur pora ruumsup aptahat paptesuhmur.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Imat papatin orhor Moses ohnong brer yahnap tit itpamur. Sara supsi itap ihit Brer yahnap mohri dit remdiprohemur goshapti ap tei oh reman papteshemur. Reman paptidapat hayop yitir sutporhan ihit Gin brer moh kinmatiprohe. Gin kot teinong mat mandatper goshapti kot teinong pros mandatpamur.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 — ausente —
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 — ausente —
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Gahan 40 krismas birhitporhan Moses oh orhe arwapir Isrer ihirnong wamtiporim pipmur.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Sus wandeioh Isip ihir tit han ohdapat Isrer ihirnong tit hannong sum indeipatin wamtipmur. Wandeipat oh Isrer han ohe komnong hama Isip han ohnong sutporhan haputipmur.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Haputporhan Moses oh Norhe han Isrer bap ihir Got oh Moses ohe bes teidapat napanggeitiprohwa dahat patikin dahatip orhor ihirdapat na gidahatpamur.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Ihama kimsidapat Moses oh sus wandeioh Isrer irair yot han inggosham gusuptin wamtipmur. Wamara itait yah han yot ham ha indingwe rim ihitnong Tap han yot gutagut kianorim gusuptio. Mandatinmuro potipmur.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Potporhan ama gusupti han yot ihit tit han ohdapat Moses ohnong mer mat pisusa Gonong nihohe mengtei nuhurnong napapten han nahaho dahanaham nasatin han nahaho nahatir.
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Go apunghe Isip han ohnong ma sutirru mat orhor ginhe nohnong nitporim ihpatda por imtipmur.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Por imtiporhan oh Epe. Nohe ma imtir oh ihir gospora am hata ma hapat. Gin nohnong nitiprohe ma hapat daham kas ham among mandama Midian mongnong tandutipmur. Tandura susa Midian mong oh patin kuu dara brer yot manhetipmur. Manhema Midian mong hohop han hat patesuhmur.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Midian mong oh patin gahan 40 krismas birhitipmur. Birhipat patin gahan Moses oh irat timbas hanip timbas mong Sainai Yei rus wandeioh Got ohsi pati da enser ihir tit han tit irat bek san moh has hat pat mutuh moh patgopri.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Pathan Moh kian han sa has hat pat daham oh pomat kakduup wamar pipmur.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Pomat wamtiporim kakduup saporhan Hanipyah ohe atem tei Noh gwe ranir Eprahamo Aisako Jekopo gure Gotmur potporhan oh sein bupang rim kas ham pomat na wamtipmur.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Na wamtiporhan Got oh Gwe tandeit pat ka moh mong awam kamur. Ihtin mong ka ohoh ihan go gwe tongap oh daphot mandama be tandeitinmur.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Norhe han Isip ma pati han ihirnong ruumsup matperhan ihir yimaptin norhor wandeipatmur. Ihan Isip ire hrepnong mat er mat papti oh wan mongnong matinmat apirmur. Noh ihat apir ohoh ihan gin go it Isip mongnong sonmur pora Moses ohnong darhetipmur.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Ama darhetip han oh Gonong nihohe mengtei nuhurnong napapten han nahaho dahanaham nasatin han nahaho nahatir ma potpa han orhornong Got ohsi pat da oh apris irat bek san has hatporhan oh wamtiporhan Got oh enser ohe atem teidapat ohnong it ire papten han deio ihirnong ambutin han deio matipmur.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Matporhan oh susa ihirnong ambura Isip mong oh hanip dire na imtin hatin han ohoh imat papdapmur. Hanip dire na imtin hatin han ma imat papdap oh tom hru Heim tommur ma porishe tom hru tei oh hanip dire na imtin hatin han deio hanip timbas mong tei oh hanip dire na imtin hatin han deio mat papdapmur. Hanip timbas mong oh imat popripatin 40 krismas birhitipmur.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Ama ihat patesuh Moses orhor Isrer ihirnong Got oh Nohnong orhe meng rin han kis nahat mama napapat ohe tan kaput gure puh ihirnong tit han tit kis mar gure patinong nadarhetipramur potipmur.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Ama potip han oh hanip timbas mong oh dire awher ihirsi patina Sainai yeinong ruhupmur. Rus patin Got ohsi pati da bap enser ihir tit han tit apris ohnong meng potipmur. Meng potporhan oh na timbas hatipra meng amram brak mat natipmur.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Ihtiporhan gahan dire awher ihir Dir matei na patinengo. Isip orhor patinengo daham Moses ohe mengnong na amram garmatpamur.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Na amram garmatperhan Moses oh yei ka ohot rus patin ihir Eron ohnong Moses oh dirnong ma nambur napopris matei ma namdatir han oh oh dirnong matei namdam denong pir. Oh matei ti na pat ohoh ihan go dirnong matei napapten ohe apsup oh go ti manhetinmur. Manherit dirnong ama apsup ihirdapat ha napanggeit napisongwe potpamur.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Potperhan Eron oh burmakau bap hatin tit arhur manhepat ihir ama dasuh got ohnong Nure gotmur por den atemtipamur. Atendeipti diradire bes tei manheya han moh yaho daham den dam amam hatpamur.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Ihtiperhan Got oh Gur ihya moh ihan gurarhe aw tei ohe merumo ama erer ihirnongwi armi mar paptenmur por ihirnong kom asar mandatipmur. Gahan ire ma ihashe ohe meng oh propet ihir mamaru mat rim brak matpamur.
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Gur ma ihashe oh guragure watah ap yawarnong Nure apsup Morek ohe ap yawaro rim hat pisashemur. Pisusa merum win Repan ohnongo guragure arhuriya han ihirnongo oh Nure apsupmur rim armi mat pisashemur. Ihashe ohoh ihan noh kaput gurnong wan mong Babiron mong ohe han dahnong nahatipramur.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Rih dire awher ihir hanip timbas mong tei patim Got oh dirsi patwa dahatin ohe watah ap yawar oh ham pateshemur. Ama ap yawar oh Got oh Moses ohnong imat ha hatingwemura; imat ha hatingwemur potporhan imat watahsi hatpamur. Ham pateshemur.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Gahan Got oh Gur amongnong sonmur potip mong ma pati han ihirnong darhetporhan dire awher ihir ama watah ap yawar wanin oh urkamara Josua ohsi; ihir poprisa it among tei oh hapti pateshemur. Ama hatpa ap yawar wanin orhor patin gahan Depit ohnong itpamur.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Itperhan gahan Got oh ohnong boporsi mat paptesuhmur. Boporsi mat papatin Depit oh Got ohnong Noh Jekop ohe Got gwe ros paten ap tit nahatiprohda por Got ohnong dahamtipmur.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Dahamtiporhan Got oh Go nohe paten ap oh na nahatiprohmur por baso potporhan gahan mon Soromon ohe bes tei ahatipmur.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Soromon oh Got orhe paten ap ahatip orhora; arpin yahnap hat pat Got oh hanip dire bes tei hapti ap oh oh ros na patmur. Oh hanip dire hapti ap oh ma na pat ohe meng oh propet ihir mamaru mat brak matpamur.
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Hanipyah nohe tongnot patim ma papat tei oh aw tan tei mahat orhorwi tongnot papatmur. Norhe tongnom tong it pat tei oh mong tan tei moh tong it patmur. Nohe paten ap oh kinhatin ap hatporhan noh ros pateproh. Kinhatin ap hatperhan noh tongnom tupetiproh.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Nohra norhe bes teiwi erer moh gonsi darpatip ohoh ihan gure bes tei oh gur kin hatin han tit darpayarit noh atei indiproh.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 We. Hanip gurhe Ire mengnong na amram noh norhe dahat pat dawi hat sasiprohmur dahapti han gurmur. Gur Got ohe mengnong na amrat pati han bap hatin hat pati han gurmur. Gure ma ihat pati oh rih ranir iraire ma hat patesheru hat patim Got ohe Yahsupnong sakarap mar na dahapti han gurmur.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Ranir ihir Got ohe meng rishe han ihirnong ti na susheda. Ihirnong sushewimur. Supti Duung dasi yah hat pat han tit apripramur ma rishe han ihirnong sutperhan hapurishemur. Ihashe da orhor ginhe gur ire ma giporishe han Jisas ohnong gur nang ham sutirimur.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Imat ma sutiri oh Got ohe sawa meng oh ohsi ma pati da enser ire atem tei ritperhan brak matperhan ma marin pati han guragurdapat orhor mengnong sakarap mar sutirimur potipri.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Sitipen oh ameng oh potporhan ihir amrama ina tem susa heisup mar ga tikikingopari.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Heisup mar ga tikikitperhan Got orhe Yahsup oh Sitipen ohe mutuhnong isip ham kasip matporhan oh aw teinong mahat wamara Got oh yahnap has inasi hat patin Jisas oh orhe bes oper ongeng mat papat tandapat tandeit patin wamara
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 ihirnong Noh wandeioh aw tei mahat tanpura Got orhe han Jisas oh orhe bes oper ongeng mat papat tandapat tandeit pathemur. Gur wamtin potipri.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Potporhan ihir akit meng pora nat tem apama tap hat sus ohnong net pongopari.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Net poripti pramat pisusa ap mutuh ohe kot dahnong mat mandangopari. Mandama meng ohe boknong ma deiya han ihir ohe watah dapsi oh adaphoma Sor ohe duup sara ihir Sitipen ohnong kweisi sungopari.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Suptin oh Hanipyah Jisas go nohe da moh nambutinmur pora
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 katin takir tongnoma akit mengteiwi Hanipyah go ihir nohnong mama inaham san haya ohe pe yan oh go ihirnong apripra pora hapungopri. Haputporhan Sor oh Sitipen ohnong suya oh yahmuro ama dahatip oh.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.