Atos 5
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan Sapaira uhsi; Ananaias ihit gamin itaite mong tit be han ihirsi ama mohotpa oh.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Mohopti mani dara Gin dit kat mani oh ditadite mandatiprohemur. Kat oh pisus aposer ire bes teinong matiprohemur goshapti imap oh kat mani oh pisusa aposer ihirnong Mong yan oh gonsi mama popir ohmur pora ire bes teinong deingopri.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Ire bes teinong matporhan Pita oh Go mong yan oh kat yan oh gutagute mandapat kat poprisa Gon popirmur ma ri oh Got orhe Yahsupnong dasuh deimur. Got orhe Yahsupnong ma dasuh dei oh Satan oh gwe mutuh isip nahat napapatin go ihat mengirmur.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Rih gorhe mong oh na mohot patin oh gorhe mongmur. Gin mohopat yan oh gorhe basda. Gorhe orhor ihat dasuh meng ma ri oh ermur. Kian da oh noh ihat mengitpor dahah. Gwe ma ihah oh hanip nuhurnong na dasuh nahahmur. Got ohnong dasuh deimur potipri.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Potporhan oh amrama teiprahet sus hapungopri. Oh ihat haputporhan ohe hapur meng oh kuuhan ihir amrama kas isip tit hangopari.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Ihat haputporhan brer kopen han hapti han kat han ihir apris sein oh watahsi ban mara pisus sein oh ama itpa oh.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Sein saripti patetiri. Patin gahan inap uh hanhan hat apris marangopri.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Maraporhan Pita oh Gute mong yan ma dariya oh mihtin pok dariyada potporhan uh Dawa. Imat pok dariyamur pongopri.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Potporhan oh Gut Dit imtiperhan Got oh ditnong inhatiprohdo da na inahatiproho daham ohe danong adason mar kis matiprohemur gosham ma remam dasuh deiya moh kianorim ihya. Gin iman ohnong sein sariya han ihirhe ap gwatei duup aro ma pati oh. Gin gwe seinhe ihir nitiprohemur giporpatin orhor uh teiprahet sus hapungopri.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Haputporhan ama han ihir maras wamara sein pathan dara pisusa imap ohe sein sariya kwei tem oh pang mat ama itpa oh.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Itperhan Jisas ohe meng amrapti hano be hano ihir ameng oh amrama kas isip tit hatpari. Hama patesheri.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Gahan Jisas orhe mengtei tamrein sapti han ihir kuuhan ire mutuh oh hanip dire na imtin han oh indeiyao mar patesheri. Ihaptidapat Jisas ohe meng amrapti han ihirhe tit dawi ham Got ohe ap yawar ohe Soromon ohemur ma poripti kepu dahnong ros tarmurisheri.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Ire ihat ma tarmurishe dahnong oh be han ire pati tapnong oh dir na hatiprohemur daham kas ham ire mutuhnong na maraniptiri. Na marasa ihir be ire winnong adaptuhur armi mar papteniptiri.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Armi deiptidapat kat han gon tit meng amrama Hanipyah orhorwi arpin inahatin hatin hanwa daham ire tapnong hangopari. Hatperhan kat han ihirhe it tei ruhum tei ruhum haniptiri.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 — ausente —
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 — ausente —
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Ihat patin gahan Got ohe ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei han tito orhe han Sadyusio ihir Dirhe aposer ire tan hat patinengo daham ihirnong heisup mat apingopari.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Aprisa Jisas orhe mengtei tamrein sapti han aposer ihirnong marima pisus karapus apnong deingopari.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Karapus apnong mara patin kwi hatporhan Got ohsi ma pati enser ihir tit apris karapus ap oh adapuma karapus hat pati han bap ihirnong ambura kot dahnong deingopri.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Mara Gin gur it Got ohe ap yawar doho dahnong rosa kuuhan ama ihirnong Got orhe kopenohe dasi nahapat ohe meng oh potinmur pongopri. Potporhan ihir sus timatiri.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Timorimdapat kutwi mong da hatporhan enser ohe It sus potinmur ma pot meng oh arpin dimara Got ohe ap yawar doho dahnong rosa kuuhan ama ihirnong meng am matpari. Meng kopen am deiptin Got orhe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano orhorsi pati hano ihir Gin ihirnong dahamtipera daham dahandeipti ap duupnong ama pipa oh. Susa dahandeipti ap amdapat Gin Isrer bap pohon ma kaunsir hat pati bap ihir gonsi apris matei ha tap tei hatingwemur por meng ama darhetpa oh.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Meng darhetperhan ihir gonsi apris ama tap tei hatpa oh. Tap tei hapti Gin dir karapus mata han ihirnong dahamtiprohemur goshapti dupsi han ihirnong Gur karapus apnong sus ihirnong ambur poprinmur por ama darhetpa oh. Darhetperhan sus wandeiyaoh ap oh ti na pati hangopari. Ti na patihan it apris
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Nuhur sus wandeiyaoh ap gwatei pomat tapuriyao wamat pati han ihir wamat ayao hat patihemur. Ihir ihat pomat wamat patin orhor nuhur ap dapum wandeiyaoh hanip ti na patihemur ama potpa oh.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Potperhan Got ohe ap yawarnong wamat papti han ire duuptei hano ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano ihir amrapti Epe. Kimsi kian han sa namgitipra ama goshatpa oh.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Gigoshatperhan tit han tit aprisa Gur amratin. Gure ma karapus mata han ihir Got ohe ap yawar doho dahnong rosa tandeim kuuhan ihirnong meng am deiptihemur ama potip oh.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Potporhan ama Got ohe ap yawarnong papti han ire duuptei han ohsi; dupsi han ihirsi aprisa ambungopari. Ambura Mama amrat pati han ihir dirnong kweisi nitipri gosham kas ham yah da tei orhor dahamtinmat pomar pisangopari.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 — ausente —
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 — ausente —
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Potporhan Pitao ihir Nuhur Got orhe naporpat meng ohwi amratin meng hat pat ohoh ihan nuhur ohnongwi amram patimur. Hanip gure naporiya meng oh nuhur na amran ina hat patimur.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Gin gur mohnong dahatinmur. Gur Jisas ohnong irat bok sur garmar sutperhan awher ihirsi; diradire Got oh it da pamsuhurmur.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Da pamsasa ambur prusa Gin go ihirnong amburo paptemo hen han ham go norhe bes oper yah tan amdapat tongnotinmur. Ma tongnot patepra oh ire er hat sapti danong oh kom asar sa mandatipri. Mandatperhan Got oh ire er hat sapti pe yan oh it yansi na mara eimat hanhan mar sa mandatipra daham tongnot patenmur potipmur. Potporhan oh arpin ihat tongnot patmur.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Ma imtirnong oh nure wamar ma am hatiri meng oh gurnong naporiyao Got orhe mengnong amram dindeipti han nuhurnong orhe musum napripat Yahsup oh gurnong naporo haptimur potpari.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Pitao ihir Gur Jisas ohnong irat bok sur garmar sutpamur potperhan kaunsir hat pati han ihir amrapti heisup mar Ihirnong sutperhan ha haputingwemur goshangopari.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Gigoshatperhan tit han Gamarier oh tandeingopri. Gamarier oh sawa am hat pat han Parisi ihira. Oh da yah hanmur ma poripti han oh tandeingopri. Tandeima dupsi han ihirnong Jisas ohe han maihirnong kakun kot teinong aroh prona pongopri.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Potporhan ihir properhan oh kaunsir hat pati han ihirnong Isrer han gure ihirnong ma imtiprohe oh daham aperipti imtinmur.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Mohnong dahatinmur. Rih Teudas oh Noh ihtin hanmur rim apdapmur. Apriporhan 400 han ihir ohsi sashemur. Saptin wan han ihir ohnong sutperhan orhe han ihir kukutperhan orhe meng ohsi tap hat timbas hatipmur.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Gahan komdapat win aripti dik oh Gariri mong ma pati han ihir Judas oh apdapmur. Apriporhan kat han ihir ohe meng amrapti ohsi sashemur. Saptin wan han ihir ohnong sutperhan orhe han ihir kukutpamur.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Gin ire ma timbas hatparu mama han ire ma ihapti oh hanip diradire daham ihaptihanoh orhap timbas hatiprohmur. Orhap timbas hatiproh ohoh ihan gure ihirnong timbas matin da oh mandatinmur. Ihir ha songwemur.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Got orhor imtiporhan ihaptihanoh hanip dirdapat timbas matin hatinda. Na timbas matin hatin han ohoh gur Got ohnong mahaw matiprohe ohoh ihan ihirnong mandatinmur ama potip oh.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Potporhan ihir ohe meng amrapti it pamrona potperhan it prongopari. It properhan Gin kasip nang kapor oh atinmur potperhan ihir kasip nang kapor oh asaringopari. Kapor atperhan kaunsir hat pati han ihirdapat ihirnong Gin gur it Jisas ohe win rim orhe mengtei it meng poripri pora mandangopari.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 — ausente —
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 — ausente —
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.