Atos 2

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Pentikos diko rim tarmur den dapti dik oh hatporhan Jisas orhe nita ihir tit apwi ros tarmutpari.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ap ham tarmut patin aw teidapat meng tit inim isip u mat apripatru hat ap dusnong moh meng isip tit hangopri.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Meng isip tit hatporhan ihir wandeiyaoh ire bas mandeh has gar oh tongnoma tit ohe bas tit ohe bas moh has hat pi mandaya hangopri.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ihama Got ohe Yahsup oh ire mutuhnong hama ire mutuh oh teip hat sangopri. Susa nitat meng apingopri. Nitat meng apriporhan ama nitat apir meng ohsi irair mengitpari.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ihat meng nitat ma mengitpa oh among among amdapat Got ohe danong hat apris Jerusarem ap mutuh oh patin ama iraire nitat mengtei mengitpari.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Ihat nitat mengtei nurur mengitperhan ihir Moh kian mengra sa rim sus kuuhan ruumsan ihir ama tarmutpa oh. Tarmura amrayaoh iraire mengtei nitat meng sariptingopari. Ihat nitat mengtei meng sariptihan ihir Epe. Maihir kinhaya sa daham ihirhe da tupnet rim apetpari.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Tarmur ma apetpa oh Mama han ihir Gariri irair tit mengwi ripti han bap basda.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Tit mengteiwi ripti han bap ihir ohoh ihan kinham nitat meng tei mengitperhan dir amraya.
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Dir among among nitatdapat ma apris pati oh Patia mongo Judia mongo Midia mongo Eram mongo Mesopotemia mongo Kapadosia mongo Pontas mongo Esia mongo
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 — ausente —
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Epe. Moh kianhan sa namgitporhan ihah gigosham da darher apetpari.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Ihir ihat apetperhan kat han ihir Es. Mama han ihir er tom dam sus da ban taham ihat mama mengripti ohwa por ama dasei matpa oh.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Kat han ihir Maihir er tom dam da ban taham ihat mama mengripti ohwa potperhan Jisas orhorsi ma pateshe gwerhei han ihir tandeima Pita oh kasip mengteiwi Norhorsi tap bap Juda hat pati bapo Jerusarem ap mutuhnong ma pati han bapo gurnong nure mama ihya ohe meng moh napotiprohmur. Ihan gur pomat nat tem tanpur amrat patinmur.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Gur nuhurnong Ihir er tom dam da ban taham ihyamur ma naporiya oh kianorim gur ihat nuhurnong naporiya. Kwihanda ihan gur nuhurnong ginapotiprohemur. Nuhur kutwi mama ihaya oh er tom oh kutwihe daptida. Kutwi na dapti ohoh ihan gur kianorim Ihir er tom dam ihyamur naporiya.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Nuhur mama ihya oh rih Got ohe meng pot pisasuh han Joer ohe rim ma brak matip mengru hat orhor ihyamur. Got oh Joer ohe atem teinong por ma brak matip meng oh mamaru hat patmur.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Got oh Noh mong erer ma timbas hatipra kakduup hah tei oh norhe Yahsup oh kuuhan gonsi ihirnong nitat mar apripramur. Apriporhan gure kuunango wanango ihir norhe meng oh pitap teinong mar riprimur. Ihaptin kopen han ihirnonghe norhe ihat pat da oh ire kinteinong pitap matporhan ihir wamar am haprimur. Gure aranir ihirnonghe norhe ihat pat da oh kinpitap mandap ihirnong pinggitporhan ihir am haprimur.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Norhe Yahsup ma ihirnong apripra oh norhe natamrein sapti han ihirnongwi na apripramur. Be bap kuuhan ihirnongsi tap mat apripramur. Apriporhan ihir nohe meng oh pitap teinong mar riprimur.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Riptin gur Got oh ihtin han pat ma hapat ha dahatingwe rim noh aw teinong mahat wanohe da tit deio kakdah moh na wandeipti han tit deio deipramur. Nohe kakdah moh ma indeipra oh heim deio irat has deio tuhup isip deio deipramur.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Aw tei mahat ma indeipra oh atannong kwi deio hayopnong heimsi deio deipramur. Imtiporhan ama ohe kom oh Hanipyah oh it apripramur. Ohe ma apripra oh wanohe has yahnapsi han hat apripramur.
20 Veya matan boro nagugum
21 Aprisa ohnong napanggeitina ma poripti han ihirnong oh ambutipramur
21 Orot yait
22 Pora Isrer han gur nohe meng moh amratin. Nasaret aptei han Jisas oh gure mutuh oh patin Moh Got ohe mengtei ihat sapat hanhe ha dahatingwe rim Got oh orhe bes teinong am hatin da oh deio na dahapti da oh deio deisuhmur. Ma indeisuhnong oh gur am hat patimur.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ama han orhornong Got oh ihir ha sutingwe dahapat gure bes teinong matipmur. Gure bes teinong matporhan er hat sapti han bap ihirnong Gin gur irat bok sur garmar sutina potperhan ihir irat bok sur gar mar sutpamur.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Sutperhan haputip orhor haputin da ohdapat ohnong na ambapte matin han ohoh ihan Got oh it da pamsasa hapur ma batbet hah da oh dat amdatipmur.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Eimat na haputin ina ma hat pat meng oh Depit oh rih Jisas orhe boknong mar ma brak matip meng oh mamaru hat patmur.
25 David nati orot isan eo,
26 Oh pat ohoh ihan noh da yah hat orhor patim amam hat orhorwi mengripatmur.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Got go nohe da oh hapuripti han ire apteinong naham na namdatipramur. Go Norhemur napor kis nahat napapat han nohnong pathar timbas hatin ohe ina ohsi na nahatipramur. Gorhor inahapat ohoh ihan haputin han norhor yah hat patepra ma hapat dahat patmur.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Go nohnong eimat paten ohe da mandap oh namgipat ohoh ihan noh gosi amam hat patepramur dahat patmur.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Nohanhera. Noh dire awher Depit ohe ma patesuh meng oh pomat napotpor. Ohra arpin haputip basda. Arpin haputporhan ohe sein oh itpamur. Kwei tem ma sein itpa tei oh dire pati tei kwei tem morhor itpa basda. Dire wandeipti kwei tem morhor itpamur.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ama han oh Got ohe mengtei risuh han propet hat patesuh han ohmur. Ihat patin Got ohe awam turker hatin mat Noh kaput Depit gorhe puh ire bokdapat tit han tit tarpama gorhe duuptei han hat patru hat orhor noh ohnonghe imat duuptei han matipramur por ma rit atip mengnong oh Depit oh dahat patesuhmur.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Got ohe Krais ohnong ma imtipranong oh Depit oh arpin tarpatiprawa daham wamat patim Krais ohnong hapuripti han ire apteinong mar eimat na mandatipramur. Na mandama pathar timbas hatin inasi na matipramur por brak matipmur.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Gahan por ma brak matip mengru mat orhor Got oh Jisasorhornong arpin it da pamsuhupmur. Pamsaporhan nuhur wamar am hatirimur.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Got oh ama imat pamsuhur han orhornong Gin go norhe bes oper yah tan mamdapat tongnotinmur potporhan oh arpin tongnotirmur. Tongnot patin Got oh rih orhor Norhe Yahsup oh gorhe bes teinong namtipramur ma potip Yahsup oh gahan orhe bes teinong amtirmur. Amtiporhan ama Yahsup oh nure mutuhnong isip mat orhor napriporhan nure ma ihyanong oh gur wanahamo amramo ham mama am hapti ohmur.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Depit oh aw teinong na ruhup han orhor mama meng moh rim brak matipmur.
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 Tongnot patin gorhe mahaw han ihirnong gorhe hrepnong deipramur.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Ama ohe boknong mar gipor brak matip han orhornong oh guragur irat bok sur garmar sutirimur. Sutiri orhor Got oh ama han ohnong orhe dirnong namburin han ma kis matip han orhor mara dire napapten han Hanipyahnap mat papatmur. Ma imat papatnong oh Isrer han gonsi gurhe gin daham am hatinmur potipri.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Pita oh ameng oh potporhan kuuhan ihir ameng oh amram Mameng moh nure danong mahan nakapom er nahahmur pora Jisas orhe mengtei tamrein sapti han Pitao ihirnong Nohanhera. Mameng moh nure danong mahan nakapomur. Gin nuhur kinhatiprohe por ihirnong dahandeingopari.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Por dahamtiperhan Pita oh Gin guragure ihat er hat ma pati da oh mandatpera daham kom asar mandatinmur. Mandama Jisas orhe win rim tom wayonmur. Waperhan gure er hat sapti ohe pe yansi nahat napapat yan oh it yansi na naham hanhan mar namdatiprohmur. Namdama orhe musum yan timbas ma napripat Yahsup oh gure mutuhnong mat namdatiprohmur.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Got oh Norhe Yahsup oh gure mutuhnong nahatipramur napor ma rit natip meng oh dirnongo dire puh ihirnongo among among ma pati bap ihirnongo ama orhe Maihirnong norhe han matipramur ma napotip bap dire boknong naham napotip ohoh ihan ama Yahsup oh orhe kis nahatip bap dirnong gonsi napripramur potipri.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pita oh ameng oh porpat it kasip mengtei We. Er hat sapti han ire batbet yan ma datipri oh gur tap datipririm gurri yah hat orhor sashenmur potipri.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Potporhan kat han ihir amram arpin meng napor ma hapat daham tom wangopari. Ama waya han ihir 3,000 han ihir wangopari.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Wapti Jisas orhe mengtei tamrein sapti han ire napor am nahapti mengnong moh amram orhorwi pateprimur rim ihirsi tap hat mengiro den damo meng amramo Got ohsi mengiro ham irair tap hat patesheri.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Gahan Got oh Jisas orhe mengtei tamrein sapti han ire bes tei na wandeipti han deipatin kuuhan ihir wandeiniptiri. Wandeipti Watina. Ire bes teinong Got oh na wandeipti han indeipat moho rim ihirhe da tupnet ringopari.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Da tupnet ripti Got ohe meng amrapti han bap irair tap hat patesheri. Tap hat patim Erer mohhe diradire tap titwimur gosham patesheri.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ihat patim iraire mongo ihseno oh be han ihirsi mohopti yan oh dara tap deisheri. Tap mara irair tit han oh erer oh hatip hatporhan orhe ma hatip hah kis orhor aprisheri.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ihapti irair tit dawi hat patim dipwi Got ohe ap yawarnong rosa rotu hamo hasheri. Hapti irair tit han ohe ap ros den daya tit han ohe ap ros den daya ham irair da gosapris amam ham patesheri.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Ihat patim Got ohnong armi mar ayao be han hat ma pati ihirdapat ihirnong bopor mat papindin ina da ohsi hat ayao hat patesheri. Ihat patin be han ihirhe Got ohe mengnong amram Moh arpin mengwa daham Got ohe danong hatperhan Got oh ambura ire tapnong mara orhe nita bap mar isip mat pisanipatri.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.