Atos 27
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Gahan ihir Poro ihirnong sip temnong mar Itari mongnong darhetiprohemur gosham meng wanin deipti Sisa ohe dupsi han ire duuptei han Jurias ohnong Go Poro mama karapus hat pati kat hano ihirnong gorhe hrepnong mar wamat pisonmur por ohsi ama darhetpa oh.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Darhetperhan Sip oh Adramitiam apteidapat aprisa Esia mong aptei aptei oh saporim aprisa pathan mong Masedonia Tesaronaika aptei han tit Aristakas oho nuhur sip temnong rosa pipa. Saptin kwi hatporhan sip tem orhor timdipa.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Kimsidapat mong da hatporhan saptin Saidon aptei oh kotpa. Koripti sip oh kasip mat mandapti Jurias oh yah da tit Por ohnong aprisa Go gorhe mandap son ohe erer oh gorhe yah han ihir ti ha napanggeitingwe dahahhanhe yahwa. Kakdah was wamtinmur pongopri.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Potporhan nuhur arpin kakdahnong wasa ihirsi wanggoshapti it sip tem ros susa Gin wan katnong napison ohe inim oh pat ma hapat daham Saipras mong ohe tom goh inim timbas hir amdapat pipa.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Susa Sirisia mongsi; Pampiria mong ite mong dason ohe tom mutuh oh desa mong Regium Maira aptei oh kotpa.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Kora ami ire duuptei han oh wandeioh Areksandria ohe sip oh Itari mong Rom apteinong saporim ihpathan nuhurnong nambura ama ohe sip tem rosa pipa.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Ahar ahar hat saptin trun dah timdipa. Ihat butahat sus Nidas aptei kakduup oh kotpa. Kotperhan inim oh ama nure sapti mandap oh gatnahatporhan ihan nuhur tom goh mong Krit ohe inim timbas hir amdapat hat pipa.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Susa Sarmone aptei kakduup oh susa Krit ohe hir orhor butahat pipa. Ihat saptin Rasea aptei ohe kakduup aptei win oh Moh yah apteimur ma poripti aptei oh kotpa. Koripti atei inpa.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 — ausente —
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 — ausente —
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Potporhan ami ire duuptei han oh na amrama sip ma pisapat hansi; sip nita ite Es. Yah saprohemur ma riya mengnong amrangop.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Amrama kimsi inim ma apripra dik oh matei na indin ina mong nahatiprao rima sip tem ma pati kat han irair Nuhur matei mandama saprimur. Susa sip ohe tuperpat aptei Piniks aptei oh koriyahan yaho. Atei indiprimur ringopa. Piniks aptei oh mong Krit ohe sip tuperpat aptei tit ohmur. Ama aptei oh inim ohe apripat dikhe yah hat pati apteio rim Dir anong sus atei inpero daham anong mernahat napison ohe inimnong minhan inpa.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Minhan patin inim gar tit apriporhan ihir Gin diradire ma ritiri apteinong napison ohe inim oh apir ma hapat dahapti sip nang arpima nuhur pipa. Susa mong Krit ohe hir oh pipa.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Saptin gahan inim isip tit Krit mongdapat apingop. Mong gatgatdapat apripat inimmur ma poripti inim isip tit aprisa inim oh sipnong moh ungang mar mermat tom mutuhnong pisangop.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Pisaporhan nure ma saper dahaya katnong kinhat son ham mandama inim orhe mer nahat tom mutuhnong napisa mandap orhor pipa.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Napisusa tom goh mong Kauda ohe inim timbas hirnong napisangop. Napisaporhan gahan ihir bot gar ma sip ohe boknong nang dumat pisapat han oh inim oh er matiprarim pramar sip dahnong matinmat bunggoshangopa.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Bunggoshat pramat popris sip dahnong mar nang atpapti sip gonnong inim oh urkamat itiprarim nang isip dara nang bokmat pisangopa. Nang bokmat pisapti Aprika mong ohe kakduup tom dinin teinong tung ritipra rim kas hangopa. Kas hapti ser watah oh ruprup deingopa. Ruprup matperhan inim oh orhe us katnong napisangop.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Napisapatin kimsidapathe inim isip oh inaham er nahatporhan ihir ung kat oh dara okmat tomnong deingopa.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Tomnong deipti it bap kimsidapathe iraire bes tei sip ohe tamo erer oh kat tit urkamat tomnong deingopa.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Mara inim isipsi hat orhor saptin atano merumo na wamar sus trun tit ihat hanhan hat pipa. Ihat napisapatin Nuhurhe yah teinong na hama tom wasa haputiprohe ma hapat dahatpa.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ihat butahat ma pipa oh sip tem ma tamrein sapti bap ihir den na dam patin nuhur trun timdipa. Trun timdiperhan Por oh ire mutuh oh tandeima We. Han muka. Gur nohe meng oh na amram Krit mong oh mandam apdori oh gin dir mama er hat sapti ohmur. Nohe mengnong amratirineng inim oh sipnong er deio ung oh tomnong deiyao oh na hat saptinengmur.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Ihtin orhor gin gur Nuhur yah teinong na hatipri ma hapat daham da er ham kas hapri. Hanip dir tit han tit na timbas hatipramur. Dir gonsi yah hat patin sip ohnongwi inim oh er matporhan turkar timbas hatipramur.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Noh Got orhe nita han hat patim orhe atamreipat hanmur. Nohe atamreipat han Got orhe enser tit apung kwitem aprisa nohe dup moh tandeima
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Por go kas hatipra. Go susa Sisa ohe duup tandeitipramur. Got oh hanip dirnong yah nahapat han ohoh ihan gwe ma por meng ohsi oh namrama gorhorsi sip tem ma sapti han ihirhe tit han tit na er hatipramur. Guragur gonsi yah teinong hatiprimur naponongmur.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Arpin inahatipra ma hapat dahat sapat ohoh ihan gur Nuhur er hatiprohekin daham da er ham kas hat sasipri. Orhor imat napot ohoh ihan norhe da oh orhe ma napot meng oh arpin inahatipra ma hapat dahat patmur.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Yah teinong ma hatipri oh inim oh napisusa tom goh mong yah teinong nahatipramur napongop.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Napotporhan gahan imat tom oh ma napihip oh sande yot rima Edria tom hru tei oh kotpa. Kora kwit mutuh oh sipnong wamat papti han ihir mong oh kakduup apriya ma hapat dahangopa.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Dahama tom hru temnong kis deipti nang oh dara kis deingopa. Kis deiyaoh dahran hangop. Dah hatporhan mandama garpok tit susa it nang tom hrunong mar kis deingopa. Kis deiyaoh mong oh tei ka hah hangop.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Tei ka hatporhan sip moh kwei boknong tung ritipra rim kas hangopa. Kas hapti aduup pedapat kasip deipti nang kwei dumat patisi hathat timbas nang oh tom hru temnong deingopa. Mara mong kapkap ha da hatinoh rim beten hangopa.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Beten hapti sip ma tamrein sapti han kat ihir Dir ahar bot gar mohri dara tom dahnong matiprohemur. Mara bot tei sus yah teinong hatiprohemur goshapti nuhurnong dasuh naham Gin nuhur sipnong kasip deipti nang sip kak pemdapat tom dahnong matiprohemur napor dasuh nahangopa. Dasuh naham susa bot nang oh ahar arpima tom dahnong deingopa.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Deiptin Por oh wamara ami ire duuptei hano dupsi hano ihirnong Maihir sip tem morhor na patem sayahan dir kat tit haputiprohemur. Gonsi diradir sip tem mohwi patin oh ti na haputiprohemur pongop.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Potporhan dupsi han ihir sip ma tamrein sapti han ihir sapririm bot garnong ma kasip mat papat nangnong gatong potperhan bot orhap sangop.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Bot orhap saporhan gahan mong da hatin hah tei mah Por oh ihir den ha dingwe rim ihirnong Gur kas ham den na daptin sande yot hatamur.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Gure boknong garo rimhe ti na er nahatiproh ohoh ihan gur den dam kasip hatinmur pongop.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Pora den oh dara ihir wamat patin Got ohnong weso pora den oh katket mar dangop.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Oh ihtiporhan nuhurhe Gin yah teinong hatiprohe ma hapat daham da yah ham den dipa.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Sip tem ma pati han nuhur 276 han nuhur den dipamur.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Den dama kasip hapti sip oh ha pang hatinoh rim kon hatin han wit oh dara tom hrunong deingopa.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ihama gahan mong da hatporhan sip ohe wamat papti han ihirhe mongnong wandeipti dir de mong tei sa pati daham mongnong hanhan hangopa. Hanhan hapti wandeiyaoh tom kimin tahapat ohe dinin manap yah tei oh patgop. Pathan ama tom dinin yah teinong oh hatpero ripti
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 sipnong kasip deipti nang ohnong giting gatong pot tom hru dahnong mandangopa. Mandapti dason mat sapti kaw ohe nang oh arpingopa. Arpima inim oh tom dinin yah teinong oh ha napadeyonoh rim watah oh kak penong aras pongopa.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Aras potperhan inim oh napisusa tom mutuh ohe mong gannong oh kak pe oh tung rim ding rit mandangop. Ding rit mandatporhan aduup penong oh tom kopi oh aprisa urkas pongop.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Urkas potporhan dupsi han ihir karapus han ihir tom oh des tandutipririm ihirnong sutiprohemur goshatperhan
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 ami ire duuptei han oh Por ohnong sutiprio daham baso pongop. Baso pora supim hat sapti han ihirnong gurri supim hat deyonmur pora
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 hanhan han ihirnong gur irato sip ohe urkandei baro ohsi marim gur deyonmur napongop. Napotporhan nuhur arpin ihat yah hat desa gonsi yah teinong hatpa.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.