Atos 24
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Por oh Sisaria aptei oh patin hanen sut timda tei gahan hanat bok han ire duuptei han Ananais oh sawa meng am hat pati han pohono Rom ire sawa meng am hat pat han Terturaso ihirnong ambur ihirsi ama apdapa oh. Apris mong ohe kakhan Piriks ohe pat tei oh ama kotpa oh. Koripti ohnong Por ohe boknong matin ohe meng oh ama potpa oh.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Potperhan kakhan oh Por oh ha aprinoh ritporhan oh apriporhan Terturas ohri meng oh ohe boknong deingopri. Ohe boknong ma matip oh Yah han Piriks gwe ma nuhurnong napapat oh nuhur manap da tei orhorwi yah hat patimur. Go daham da darhera rih ma yah hat na pateshe da oh mandama gin yah hat indin ohe da oh pomat namgim napapat hanmur.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Gwe ma imat aptei aptei nuhurnong napapat oh nuhur gonong dipwi Weso napor amam nahat napaptimur.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Gin nuhur gonong trun meng naporiptin go garhamo hatipra. Ihan nuhur gonong gar bok meng tit napotiprohemur. Go hanip meng amrapat han ohoh ihan nure gar bok meng tit ma gonong napotiprohe meng oh go namratino rim napormur.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Gar meng ma napotiprohe oh mamaru hat patmur. Nure mama han ohnong ma wamat pati oh oh among among gonsi susa Juda bap hat pati ihirnong gapman hat pati ihirsi sakarap gosham er hat indin ohe da ohwi pinggit pisapat hanmur. Oh wan danong hapti ihir Nasaret bapmur ma ripti han ire duuptei han ohmur.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 — ausente —
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Gin nure mama ohe boknong mar naporiya meng moh su meng naporiyado da arpin meng naporiyao rim gin go orhornong dahamtinmur. Dahamtiporhan orhordapat napotporhan gohe am hatiprohmur pongopri.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Potporhan Terturas ohsi apris pati Juda bap ihirhe Ohe ma napor meng oh arpin meng ama naporpat ohmuro por tap kat mengwi pongopari.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ihir tap kat meng ohwi Por ohe boknong matperhan kakhan Piriks oh Por ohnong Gin gwe meng oh ritinmur por kinbi dirhis potporhan Por oh Nohan kakhan Piriksa. Go mamong tei moh kakhan hat patin ire mengnong pomat amram dahamaro ihat patin krismas trun ma birhitirnong oh noh am hat patmur. Go ihat meng pomat amrapat hano rim noh ihan na kas ham da yah ham watahpei hat orhor nohe boknong ma nahaya meng oh gonong napotiprohmur.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Nohe ma napotiproh meng oh nohnong ma am hat pati han ihirnong go dahandeihanhe ihirhe nohe ma napotiproh meng hatin mat orhor napotiprohemur. Nohe ma napotiproh meng oh mohmur. Noh Got ohe danong ham ohsi mengitinmat hanohe wik oh Jerusarem ap mutuhnong ruhurmur.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Rusa Jerusarem ap mutuh oh ap yawar rusa ihirsi; nohsi nuhur sakarap goshaptinhe nohe boknong meng mama nahaya han maihirhe ti na wanahatirimur. Noh rotu ap apo kot tei ma tarmuriya teio oh noh ihirnong sakarap maro imaro matin ohe meng oh ihirnong bi asar porpatinhe nohnong ti na wanahatirimur.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Noh er hat sapatinhe ti na wanahatiri ohoh ihan ire nohe boknong ma nahaya ohe meng oh Moh arpin meng ma hapat dahatin ohe menghe timbasmur. Eimat ti na pat hatiprohmur.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Nohe boknong ma nahaya meng oh ti dasuh meng riyamur. Moh pokwi arpin meng nohe boknong nahayamur. Ama meng oh mamarumur. Jisas ohe da oh Gur mihat sashenmur ma naporpat da oh hanip ihir Moh wan er da ma hapat dahapti da oh noh amram dimat sapatmur. Ihat dimat ma sapat oh Got orhe danong na mandam orhornong armi maro dahamo hat sapatmur. Nohe ihat ma sapat oh sawa meng rim brak matip mengo propet ire rim brak deishe mengo ohnong na amkar dimat orhor sapatmur.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Nohe ma ihat sapat da oh mama ire kaput Got oh apris er hat sus ma hapuripti han ire dasi; yah hat sus ma hapuripti han ire dasi tap mat pamsapramur ire ma ihat dahat pati da hatin hat orhor nohe dahe ihat dahat sapatmur. Ihat dahat sus nuranur orhe ma inahatipra danong oh tap hat minhan patimur.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Noh ihat patim Got ohe kinteio kuuhan ire kinteio oh Go er hat sapat hanmuro napotiprihanrim ire kintei yah hat son ohe danong ohwi kasip hat sapatmur.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Ihat ma sapat han noh Jerusarem ap mutuh mandama wan mongnong sus patim krismas kat tit birhitirmur. Kat tit birhitporhan Gin noh it Jerusarem ap mutuhnong susa norhe yah han ihir hatip hat pati han ire ma atiri mani oh apriso Got ohe danong ham erer oh apriso hatporo rim noh it ap mutuhnong apdormur.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Aprisa bes na bisei mar ongeng tahat patdapat orhor Got orhe ap yawar doho dahnong ros Got ohnong erer oh asarpatin ihir apris wanahatirimur. Ma wanahatiri oh noh kuuhan trun ihirsi patim ihirsi sakarap gosham ire danong aer deio hapatin ti na wanahatirimur.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Noh ihat yah hat orhor patin Esia mong ma pati Juda bap kat han ihirhe marangwerimur. Ihan nohe boknong nahatin meng oh pathanhe ihir matei patineng nohe boknong napotin ohe meng oh napotiprohenengmur.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ihir matei na pati ohoh ihan nohe kaunsir ire kintei tandeima ma ritir meng oh norhe boknong hatin ohe meng tit ritirhanhe amratiri han maihir pati ohoh ihan ihir sa napotiprohe.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Noh er menghe ti na ritirmur dahapat orhor ihir Mameng moh orhe boknong mar ritirmur dahamkin ginaporipti. Nohe ire kintei tandeim kasip mengtei ma ritir meng oh mohmur. We. Noh haputpa han ihir it masaprimur ma dahat pat ohe pe oh gur nohnong dahanahaptikin potirmur potipri.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Potporhan Piriks oh Jisas ohe Mihat sashenmur potporhan ire ma ohe danong dindeipti ohe da oh oh am hat pat ohoh ihan oh ama Juda ihirnong Gin meng oh kimur. Kaput ami ire duupteinap han Risias oh apirit gwe boknong ma nahapti meng oh pomtiprimur pongopri.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Pora dupsi han ire duuptei han ohnong Dupsi han ihir Por ohnong wamat ha indingwemur. Wamat paptin oh orhe da orhor Noh anong sapora daham ushano arwapir ihir apris wamaro den pandemo ihayahanhe yahwimur pongopri. Pora Piriks oh it orhe apteinong sus ama indip oh.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Gahan patdapat Pirikssi; Juda kuu ihir Drusira ihit gamin ama apdapa oh. Aprisa Por oh nohe pat ha aprinoh potporhan Por oh ite patinong saporhan Gin nuhut gwe meng oh amratiprohemur pongopari. Potperhan Por oh Krais Jisas ohe danong ham Ohwi inahatin hatin hanwa ma dahapat ohe meng oh potipri.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pora hanip dire ma duung dasi ham ongeng taham yah hat sapti da mengo yah da oh hanip diradire hrepnong mar papti ohe da mengo kaput ma Got orhe apris dirnong dahanaham nasatipra ohe da mengo oh potipri. Potporhan Piriks oh kas hama ohnong Gin gwe meng oh kiwa. Sonmur. Kwit noh it gwe mengnong namratpor dahah tei oh it unatipramur pongopri.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Pora ihitwi mengir inpari. Ihit ihat ma inpa oh Piriks oh Por oh nohnong Go arpit namdahan noh yan napriprohwa napor gapa naham yan ha napin oh daham Por ohnong dipwi uarisuhmur. Uatporhan ihit dipwi mengir pateshemur.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ihat patin gahan krismas yot birhitporhan Porsias Pestas oh Piriks ohe kak hat pat ap tan wanin oh oh ama datip oh. Datporhan Piriks oh Juda bap ihirnong gapa mar ire danong ayah matinmat Por ohnong karapus ap oh ha patenoh ama potip oh. Potporhan oh karapus ap orhor ama patesuh oh.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.