Atos 19

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gahan Aporos oh Korin aptei oh patin Por oh Antiok apteidapat Esia mong mutuh oh susa Epesas aptei oh koroh Jisas orhe nita taptem kat han ihir ti patingopari.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Patihan oh Gur Jisas ohnong Ohwi inahatin hatin hanwa daham ohe danong ma hatpa oh Got orhe Yahsup oh gure mutuhnong hatipda por dahamtipri. Dahamtiporhan ihir Es. Nuhur Got ohe Yahsup meng oh hanhan hat patimur. Nuhur ti na amraptimur pongopari.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Potperhan oh Ihan Gure ma tom waihpa oh nih ohe danong ham tom waihpa potipri. Potporhan ihir nuhur Jon ohe Gur ihat tom wayonmur ma risuh mengnong oh amram tom waihpamur pongopari.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Potperhan oh Jon oh Gur nohe kom ma apripra han ohe danong hama Nuhur er danong kom asar mandatpera daham kom asar mandama tom wayonmur porisuhmur. Ama han oh Jisas ohmur potipri.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Potporhan ihir amrapti Jisas orhe win rim it tom wangopari.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Waperhan Por oh orhe bes oh ire kaknong amaringopri. Amarinporhan Got ohe Yahsup oh ire mutuhnong hangopri. Hatporhan ihir ama han ama han bap ire mengtei nitat meng poriya hangopari. Hapti Got orhe meng oh ire atem teinong rit atporhan ihir orhe meng oh ringopari.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Ama ihtipa han ihiroh nathei han ihir ihangopari.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Ihtiperhan Por oh Juda ire rotu ap oh rosa watahpei ham meng pot indipri. Meng imat ma pot indip oh Got orhe napapat oh orhe ma naporru mat orhor napapat ma hapat ha dahatingwe rim meng oh pomat pot indipri. Por patin hayop yitir sungopri.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Por oh meng porpatin kat han ihir iraire danong kasip hapti amengnong na amrama ire kintei Hanipyah orhe Gur ihat patenmur ma ripat mengnong dasei deingopari. Imtiperhan Por oh ama ihirnong mandama Jisas orhe danong hat pati ihirnongwi ambura Tiranas orhor meng am deipat apnong pihipri. Pisusa ama ap oh ihirsi dipwi meng dahanggoshamo apero ham patesheri.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Ihat patin krismas yot birhingopri. Krismas yot dahanggoshat ma pateshe oh mong Esia han Juda bapo Griko bapo ihir gonsi Hanipyah ohe meng oh am hangopari.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Por oh Epesas aptei oh ihat patin Got oh hanip dire na imtin hatin han wan ohe tihan tihan oh Por ohe bes teinong mar pingginipatri.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Imat ma pinggisuh han oh Por ohe watah bra oh dar pisusa sik hat pati han ihirnong apriperhan ire sik oh yah hayao mongsup ihir ga taper sayao haniptiri.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Gahan Juda kat han ihir iraire pohon da mongsup ga aperiya yan dar atei atei hat ma sapti han ihir amrama Gin Jisas ohe mengtei Gin mongsup ga go taper sona por kis tahatiprohemur goshangopari. Gigoshapti ihir Por ohe ma ripat han Jisas orhe mengtei mongsup ga go taper sona poniptiri.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Gahan Juda ire ap yawar hanat bok han ohe duuptei han Sipa ohe brer beshei han ihir ama ohe da oh ihaniptiri.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Ihaptin gahan tit han ma mongsup ga at pat han ohnong Gin Jisas orhe mengtei mongsup ga go taper sona naporiya ohoh ihan go ga taper sonmur potperhan mongsup oh Noh Jisas ohnong am hat patmur. Por ohe ihat pat meng oh noh amrapatmur. Gurnong oh noh hanhanmur. Gur de han bap gura pongopri.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Porpat mongsup ohe mutuh patsi han oh ihirnong imara ohe merwi mar ihirnong sungopri. Imat suma ire watahnong daharmat asaro deingopri. Matporhan ihir kas ham heim kat rarawi hama watah timbas be tandutpari.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Ihirnong imat sutporhan gahan Epesas aptei ma pati han Juda bapo Grik bapo ihir amrapti Hanipyah ohnong armi matin da isip tit hama Jisas ohe win adaptuhutpari.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Adaptuhutperhan gahan Jisas orhe danong ma hapti han ihir apris ire tarmut pati mutuh oh tandeima iraire ma er hat sashe da meng oh tirip hangopari.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Tirip hatperhan gahan amkimon ma hashe kat han ihir iraire amkimon hashe ohe brak oh ruprup mara ire mutuh oh irat tei saringopari. Ama irat tei ma itpa braknong ma mohotpa ohe yan oh sama 50,000 kina ohe kis oh hangopri.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Ire ma ihtipa ohe pe oh Hanipyah orhe kasip oh pitap teinong hatporhan ihir wamar am hama Hanipyah orhe meng oh artahat sus kasip ham isip hat sangopri.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Hanip yah orhe meng oh artahat sus kasip ham isip hat saporhan gahan Por oh Gin noh Jerusarem ap mutuhnong sonmat oh Masedonia mongo Akaia mongo among mutuh kat oh sapramur. Susa Jerusarem ap mutuh patdapat Rom apteinong sapramur potipri.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Pora orhornong panggeipti han yot Timotisi; Erastas ihitnong Gut Masedonia mongnong sonmur por Masedonia mongnong darhetipri. Darhera oh Esia mong orhor indipri.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Atei patin kat han ihir Hanipyah orhe Gur ihat sashenmur naporpat ohe yah mengnong oh sakarap gosham irair inggosham gusungopari.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Ire sakarap gosham meng ma gusutpa oh Demitrias oh ihirnong sakarap goshatin ohe meng oh matporhan ihir arpin ama sakarap goshatpa oh. Ama han Demitrias oh sirpa kwei oh dara ohsi erer manhesuh han ohmur. Tit ma manhesuh oh hanip Atemis uh hatin mar arhurpat Moh dire apsup Atemis uhmur por armi dein ohe gar ap tem ma ahat pisasuh han ohmur. Imat ahatporhan ire ma mohoshe ohe pe oh sirpa kwei ohsi ma hapti han ihir irair ohsi tap mat yan isip ama darishe oh.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Ama ihat patesuh han Demitrias oh orhor hatin ham ma tamrein sapti han bap ihirnong Gur apris matei tap tei hatinmur por ihirnong ama tap tei matip oh. Tap tei deipat Monhera. Dire mihat ma tamrein sapti ohe pe oh dire yan isip ma dariptinong oh gur am hat patimur.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Gin Por ohe ma ihpatnong moh gur wamaro amramo haptimur. Oh apris hanip dire bes tei ma manhepti han oh arpin Got basmur. Moh dasuh gotmur naporpatmur. Naporpatin Esia mong mohe Epesas aptei mama pati kuuhan bapo kat aptei aptei ama pati kuuhan bapo ihir Por oh mama ripat mengnong moh amram ihir Arpinhe dahaptimur.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Por ohe meng ma imat porpat ohe pe oh dire tamreim yan isip ma dariptinong naer mar ihat pot pisapatmur. Ama dire yan isip daripti ohnongwi na naer deipatmur. Atemis uhe ap yawarnong ohsi tap mat aer mar imat meng oh pot pisapatmur. Imat aer mar ma pot pisapat oh rih Esia mong gonsi mama pati kuuhan ihir uhe danong ham uhnong armi mar winsi kuu mar ma papti kuu uhnong gin win timbas kuu bisei kuu matinmat ihat meng pot pisapatmur ama potip oh.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Potporhan ihir ameng oh amrama heisup hapti kasip mengtei Epesas aptei moh ohe apsup kuu Atemis uh kasip yahnap hat pat kuumuro ama gigoshatpa oh.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Goshapti kasip mengtei sakarap gosham iraire mengnong amkat patin amkat patin gosham meng bap goshat ama mengitpa oh. Ihapti ihir Por ohsi; Masedonia mongdapat tap hat apdori han yot Gaiassi Aristakas ihitnong net pora marim pohon tarmuripti teinong pisangopari.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Pisaperhan ihan Por oh Nohhe ire mutuhnong hatpora ritporhan ama aptei ohe Jisas ohe nita hat pati bap ihir Es. Go ire mutuhnong na hatiprohmur por baso pongopari.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Ama baso potpa oh ihirwi baso na potpamur. Por ohe yah han bap ma Esia mong ohe kamoheim hat ma pati han bap ihirhe Por oh ire tarmuriya mutuhnong ohri na hatiprohmur por meng darheriya hangopari. Darhetperhan arpin Por oh ire tarmuriya mutuhnonghe na hatipri.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Na hatporhan ama tarmuriya han bap gon ihirhe tit han orhe mengir tit han orhe mengir hama irairnong da ban goshangopari. Ihir ihtiperhan kat han ma tarmuriya ihir ama ohe duuptei mengnong hanhan hat patim be mengnongwi sakarap goshat sangopari.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Ihapti gahan Juda ihir Areksanda ohnong mer mat pisus ire mutuhnong matperhan kat ihir Meng ma sakarap goshapti moh ohe duuptei oh mama han ohe bok moh patkin dahangopari. Ihat dahatperhan oh Ihir kimiriyarit mama sakarap goshaya meng moh nohe bok moh na patmur potporo rim oh bes daptuhura Kimiritina potipri.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Ihtiporhan ihir wamara Moh Juda bap ihirhe daham am hapti na kimirim tap mengwi Epesas aptei mohe apsup kuu Atemis uh kasip yahnap kuumuro kasip mengtei orhor rit patiru patin orhor atan oh mutuh duura tambengopri.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Tambetporhan ap mutuh ohe brak tahapat han kuskus oh ama kuuhan ihirnong Gur kimiritina potporhan ihir arpin kimiringopari. Kimiritperhan oh Epesas aptei pati kuuhan gur dahatinmur. Epesas aptei han dir Atemis uhe ap yawaro kwei awam aw teidapat ma tapet wanhup kwei awamo ohnong wamat pati han dirmur. Ama yotnong oh dire ma wamat pati oh mong mong ama pati ihir gonsi am hat pati basda.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Ihat am hat pati ohoh ihan hanip ihir Epesas aptei dirnong Ihir ihat na patimur napotin kat oh timbasmur. Ihan gur kapkaphe heisup ham na dahatin danong ohri hatipri. Kimiritinmur.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Gure ma ambur popriya han yot maihitoh gure ap yawar ohe erernong gapah hamo dire apsupnong dasei mar naer maro ti na hatamur. Na hata orhor gur be ihitnong ambur popriyamur.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Meng dahamar meng arpipti han ihir pati ohoh ihan Demitriaso orhorsi tap tamreipti hano ihir Maite boknong matin meng tit pathanoh iraire dahandeipti dik orhor ha dahamtingwemur.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Gin kat gurhe meng tit pathanoh meng pomtinmat ma tarmuriya dik oh por pomtinmur.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Gin gure mama mengnong sakarap gosham sut patin goshaya meng mohri gapman hat pati han ihir amram gur ihat sakarap gosham ma mamter goshatiri oh er hatirimur napotiprikin. Naporiyahan mama meng sut patin gosham sakarap goshaya ohe duuptei meng oh ti na pat tei moh kian meng potipri pongopri.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Pora Gin guragure apteinong kukut sonmur por ihirnong okmar darhengopri.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.