Romanos 2
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ye minele wuso kapi il aptei ire metine nele lepe, ki kirpeiye, ye ma eingi yotei pato. Wusoli wem ye kapi il aptei ire il olpe pite metine nele le ye yotei re ingiepe il olpe elpesipe watafei metine lepe, ye re kapi il aptei ire yotei fei.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Ku mretai molpepei, wem Ma Ili kapi il laptei liripe mete wuso pingiepe il olpe pepei pepe, le olo teingi tuwopou, le so kapi il laptei liripe.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 Le ye metine yawi lepe, wem ye kapi il aptei iripe mete nemple wolo ye yotei re ingiepe il olpe watafei pe pepe. Ye onposi men, ye onposi irpolo Ma Ili miso kapi il laptei lireye kolo lom?
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Le ye onposi irpolo Ma Ili olo onom malye le le miso waiye ye yotei moingi frou kolo olo, le mete nemple le ma watepe moingi frou? Ma olotei. Le wala ma lungaruku molpepe me wem ulel wo, le soma wauku moingi. Iyo, Ma Ili onom malye lirouku piti ma kosauku tisi liti ku ma weitei onom.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Wolo onom peiye olo kimplinetei le ye onposi oporo kolo, le ye tounga pesipe il olpe peiye kolo. Liso wem piti Ma Ili ma kapi il laptei liripe moingi pite mete piti tef, wem fei lepe Ma Ili ma onom kotu liripe mete piti pingiepe il olpe, le ye, Ma Ili ma lirkilau waiye moingi ili wusoli tisi lele piti kapi il laptei liripe mete pepe, tisi lele olo tuwopou.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Ma Ili kapi il laptei liripe mete linge wai lelpe fi fi wem pe pratei tef lepei.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Mete ilepe pirkilau pingiepe il teingipe le pe pinta tisi liti pe Ma Ili piti ma kapi nange lipi le nempi liti pratei wem oli oli. Mete fei pepei, Ma Ili ma watepe nempi liti pratei pingi wem wem.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Mete ilepe olo onposi potei le pe pinaulipe il punkom, le pe onposi piti pingiepe il olpe. Ma Ili ma onom kotu liripe le le ma watepe moingi.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Mete wuso pingiepe il olpe pepe, pe ma pila flis re moingi, le ma linu falepe mete pite Juda wo le soma falepe mete piti alpe nemple pepe lingi.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Wolo mete wuso pingiepe il teingipe pepe, Ma Ili ma laptei pratei uf teingi lele, le le ma watepe nange lipi le le ma watepe wem teingi liti pratei pire onom malye. Menmen fei pepei, Ma Ili ma linu watepe mete pite Juda wo, le soma watepe mete pite alpe nemple lingi.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Wusoli Ma Ili lingowo tisi niliye wem le kapi il laptei liripe mete piti tef.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Mete pite alpe nemple, pe pesiepe il lipi pite Moses kolo olo, liso wem pe pingiepe il olpe, pe ma pa pelengiye pire il olpe pelpe. Wolo mete pite Juda pe pesiepe il lipi pite Moses. Liso wem pe pingiepe il olpe, il lipi pite Moses pepe Ma Ili ma liripe piti kapi il laptei liripe mete pite Juda.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Wusoli mete ma pingitepe il lipi pite Moses le pe soma fale teingipe tuwopou pire Ma Ili lom? Olo. Wolo pe ma pingiepe il wuso il lipi pite Moses pirpei piti mete ma pingiepe pepe, le pe polpepe soma pe fale teingipe tuwopou pire Ma Ili.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Mete pite alpe nemple, pe pesiepe il lipi pite Moses kolo olo, wolo wem enke pelpe leinginim pe onposi piti ma pingiepe il teingipe watafei il lipi pite Moses pirpei pepe, pe potei pretai pe pingiepe il teingipe punkom wata pirpolo pe pingiepe il lipi pite Moses pepe.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Wem pe kotopa potei piti pingiepe il teingipe le pe tounga pesipe il olpe, pe kosai potei wata pirpolo pe pesiepe il lipi pite Moses pepe, pe pesiepe pultei enke pelpe. Enke pelpe kaniepe piti onposi poporo le pe miso pretai menmen teingipe piti pingiepe le menmen olpe piti pe ma tounga pesipe, le enke pelpe re miso pirpepe potei leinginim pirpolo pe pingowo tisi teingi lo pe pingowo tisi oli.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Fei pepei ma fale wem Ma Ili ma kapi il laptei liripe mete. Min kinu kirpei lepe, Ma Ili lulwene onom pite metine leinginim le il men kumpu wuso metine pele onposiepe pato leinginim pepe, Ma Ili ma kapi il laptei liripe fei pepe. Towa fei lepei lepe, Ma Ili ma watowo Jisas Krais lesio. Il Teingipe pepei so ki keptalo il kiripe pepe.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Le fei, ye inai yotei irpolo ye metine lite Juda. Ye esiepe il lipi pite Moses le ye rautu yotei irpolo ye metine liti rautuwo Ma Ili.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Ye irpolo ye retane onom pite Ma Ili le ye retape il lipi pite Moses oporo piti ye ma ingiepe il teingipe le il olpe, ye ma tounga pesipe.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Ye ulpo yotei irpolo ye miso inuwepe mete nemple piti kosasape tisi wusoli pe lutepe olpe, le ye metine liti esio weli nainuwepe piti pratei munkunum pepe.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Ye irpolo ye metine liti irpei nampliepe mete wuso fupepletei pepe, le ye metine liti eptalo mete piti wala pire wouye. Ye irpei yotei irpolo ye retape il lipi pite Moses oporotei le il menemple ye irpei olo punkom.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Ye eptalo mete nemple, le piti men ye eitalo yotei kolo? Ye eptalo il irpei olo, ‘Ise yire ausi kolo’, wolo ye yotei, ye ire ausi ko?
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 Ye irpei irpolo, ‘Ise yaulelipe nimoure ausi kolo olo’, wolo ye yotei aulelipe nimoure ausi ko? Ye irkilau irpei piti mete ma papopo masi pite weni ririm olpe kolo olo, wolo ye yotei ire ausi kapi men nange piti pifei weni winem lite mete piti rautuwepe weni ririm olpe ko?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 Ye rautu yotei irpolo ye esiepe il lipi pite Ma Ili, wolo ye watowo Ma Ili topo oli wem ye yaruwepe il lipi pele.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Il piti paitei yousi pe pirpei polpepei, “Isotei pite Juda, ise yinu tounga pesi Ma Ili liso mete pite alpe nemple, pe kelelawo.”
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Wuso ise yingiepe il lipi pite Moses le ise yaploupe topungou peise, fei pepe ma teingipe tuwopou. Le wuso ise yaruwepe il lipi pepe, topungou peise wuso yaploupe pepe, pe ma kaneise polomen? Ma olo.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Wuso metine lite alpe nemple, le lingowo tisi leise liti yaploupe topungou pepe kolo olo, le lironom, wolo wem le lingiepe il wuso paitei il lipi pite Moses pepe, metine fei lepe Ma Ili ma lulpowo wata pirpolo le lalowi topo lele watafei ise pepe.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Min polpepei so mete pite alpe nemple pepe pe ma kosaise ise pite Juda, pirpolo ise yesiepe il lipi pite Moses wolo ise yingepe yinge topo yuwei wusoli ise yaploupe topungou, wolo ise wala yaruwepe il lipi pepe. Pe pesiepe il lipi pepe kolo le pe paploupe topungou kolo, wolo pe pingiepe il men wuso paitei il lipi pepe.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Minele miso kosai lotei lirpolo le punkomtei, le lite Juda. Wuso metine fei lepe le ma kosai lotei linge topo yuwei, le olo lite Juda kolo. Le lalowi topo lele wolo olo, pepe piti paitei topo yawi.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Metine lite Juda punkomtei lepe, onom pele leinginim ma teinginetei felkele le il lipi pite Moses pepe, pe pirine onom pite metine lepe teingine felkele kolo olo, Riri Teingi lite Ma Ili kanowo metine fei lepe. Liso metine fei lepe le onposi piti mete ma peila nange lele kolo, wolo le onposi piti Ma Ili ma leila nange lele.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.