Mateus 26

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wem Jisas leptalo lire il fei pepe re fei, le lirpepe pupam pele lolpepei,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Ise retai epli twinges wala tato wem mete piti Juda ma papli oweli lipi piti onposio wem Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip. Le wem fei lepe pe ma kesi Ninge lite Metine Wape paltepe moli lipi piti Rom le pe ma pire singu tingeli laitei nimpe.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Leye lo mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe pau panfi nemple pifei winem ili lite Kaiafas. Le metine ili piti linuwepe mete piti peptawio siye paptowo Ma Ili. Pe pau pifei winem lele.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Le pe pinta tisi piti ma penglei Jisas kotire le pe ma petesi la.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Pe pirpeiye, “Wem piti ku maplei oweli lipi pepe ku ma menglei pato waipiti mete ma kamio il le pe plolpo.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Wem Jisas wala lifei winem lite Saimon le metine pape poluwo le le ratei Betani. Jisas lifei winem lite Saimon lepe
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 wem moto nenpe ne nau falowo. Ne nila mili olo kumpu, lire tipe wopu teingitei liti pire yini le pe ma pire era lipitei paise tipe wopu fei lepe. Ne kalulu tipe wopu lepe neltali falo liti Jisas wem le wala laplei oweli.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Pupam pele pulwene ne fei nolpepei, pe enke kotu le pe peneteiye, “Piti men ye kalulu tipe wopu lepei yawi?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Tipe wopu lepei ye ma altepe mete paise le ye ma kapi era lipitei le era fei pepe ma ye weisipe watepe mete wuso pe oweli yini re olotei pepe.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jisas retai il men pupam pele pirpei pepe le le lirpepeye, “Piti men ise il karine moto nepei? Ne fei nolpepei nireiki nepe, pepe olo teingipetei poporo.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Mete piti oweli yini olotei pepe pe miso pireise ratei wem oli oli wolo ki miso kireise mepi ratei wem oli oli kolo olo.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Ne kalulu tipe wopu neltaleiki lepei lepe, ne rautuki, le ne nopori topo tale leiki piti ma peiteiki.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Fei ise ma onposiepe il pepei, tef ili yefliye, yeptalo il pite Ma Ili linei linei ye, ise ma onposi men wuso ne fei nolpepe nireiki lepei le ise ma nampli yirpepe yirine ne.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Leye lo pupam pite Jisas pele wuso pire esi plen le plen te twinges pepe, niliyeye lelpe nange lele Judas lite Iskariot, le le falepe mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Le le lepletei lolpepei, “Ise ma waiki menele wuso ki ma kaltei Jisas lau esi peise?” Pe koponape era fale watafei 30 kina, le pe watowo Judas.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Wem fei lepe le le le Judas lutepe patotowo Jisas piti ma laltei le esi pelpe.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Epli wem pire eti plen te twinges mete pite Juda ma papli oweli lipi piti ma onposiepe wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip le pe pali luom yawi, pire yis weisi kolo olo, epli piti linu fei lepe Jisas pupam pele pau falowo le pe peleteiye, “Oweli piti onposio wem piti Ma Ili kesipe manre yaire pouku pau tani Isip pepe, oweli fei pepe ma mapliye lope mifei fei linei?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Fei Jisas lirpepeye, “Ise metine nele ratei uf ili lepe le ise ma yirpowo yolpepei ‘Metine piti leitalouku le lirpei lolpepei, wem lele olo fei lau lire malfemye le le ma lirouku mifei winem leiye mapli oweli lipi piti onposio wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pouku pau tani Isip pepe. Ku ma mapli re maplei oweli lipi fei pepe mifei winem leiye’.”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Liso pupam pele pepe pe pingiepe il pite Jisas le pe papli oweli lipi pepe.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Ninglitei so Jisas liripe pupam pele pepi pifei paplei.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Wem pe wala paplei Jisas lirpepeye, “Ki kirpeise, nele leise ma leiteiki ke esi piti mete olpe.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Fei pupam pele pe enke olpetei le pe niliyeye niliyeye pulte nemple so peletetei polpepei, “Ili leiki, ye irpei punkom ireiki ki lom?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jisas namti lirpepeye, “Minele piti lireiki wepi walfo luom leingalo waifile lepe soma leiteiki ke esi piti mete olpe pepe.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Il paitei yousi pe pirpei piti Ninge lite Metine Wape ma la wolo metine minele wuso laltei Ninge lite Metine Wape le esi piti mete olpe pepe, metine fei lepe le ma lila moingi ili oli. Metine fei lepe wuso nimou nila kolo oloye, le miso lila moingi fei lepei kolo olo.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Fei Judas, le metine piti ma laltei Jisas le esi piti mete olpe pepe, le lirpeiye, “Ye metine piti eitalouku, ye irpei punkom ireiki ki lom?” le leletei Jisas. Le Jisas namti lirpowoye, “Iyo, ki kirpei kireye ye.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Pe wala paplei le Jisas kali luom le le leletei Ma Ili liri re fei, le so kareri watepe pupam pele. Le lirpepeye, “Kali le ise yalei. Lepei le topo tale leiki.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Leye lo le kali wengle lire wain tipe le le leletei Ma Ili liri re fei le so watepe pupam pele. Le lirpepeye, “Ise yeflipiye yalei.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Lepei teluwi leiki piti ma topwepe il pite Ma Ili liripe mete piti tef. Teluwi leiki lungwise mete wuru piti tef piti ma kaptetei il olpe peise.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ki kirpeise, ki ma nou kalei wain tipe fei lepei kolo olo, kato ke ke ma wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef, wem fei lepe soma ki kireise mepi malei wain tipe nele yefli, malei mratei uf teingi lite Eiya leiki.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Leye lo Jisas lire pupam pele puro weni piti Ma Ili le pe naro pe tef alo lupai linpei lifei piti nimpe oliv pile.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Leye lo Jisas lirpepeye, “Mulpou fei lepei ise yeflipiye ma yuru ye tani le ise yusaiki wusoli il pite paitei yousi pe pirpei polpepei,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Wolo ki ma nou keilo re fei, ki ma kinuse ke Galili.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Pita namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ki miso kusaiye kolo olotei. Pupam wuru pepe miso pusaiye le ki ma kusaiye kolo.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Fei Jisas lirpowo Pita lolpepei, “Ye ma onposiepe il pepei, fei mulpou wem woflu wala ma koro kolo olo, ye ma inu irpei wem twinges niliyeye irpolo ye ireiki onom.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Wolo Pita nou lirpowoye, “Ki miso kirpei kirpolo ki kireye onom kolo olo, le wuso ki ma kireye rounge wa, ki miso rounge wa. Le pupam wuru pepe pe pirpei il nempleiyeye pepe.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Leye lo Jisas liripe pupam pele pepi pe tulum pinawo Getsemani, le Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Ratei lepei le ki ma ke liye keletei Ma Ili wo.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Le kesi Pita le eple winge titi Sebedi, le kesipe pepi pe. Jisas onom one le le onom moingine.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Le le lirpepe Pita lire eple winge titi Sebedi tepe lirpepeye, “Ki onom onetei le ki ma ka kasiene. Ratei lepei le ise yireiki mepi meletei Ma Ili.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Jisas le fiyen taise le le luwalo ratei mi noli tef le le leletei Ma Ili lolpepei, “Eiya leiki, wuso ye miso kaneiki, ye ma kali moingi fei lepei taniki. Wolo ye ma ingiepe il peiki kolo, ye ma ingiepe il ye onom peiye yotei.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Leye lo le nou karepe Pita lire Jems re Jon lau wolo le lulwepe peteiye le le lirpowo Pita lolpepei, “Polomen so ise twinges niliyeye pepei ma yireiki mepi meletei Ma Ili wem kurau re kolo olo lepe?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Rapungo le ise yeletei Ma Ili soma ise yuwalo tisi oli kolo olo. Riri leilaise enke wolo topo tale peise olo toulipi.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Jisas nou le taniepe le le leletei Ma Ili lolpepei, “Eiya leiki, wuso moingi fei lepei ki ma kila le ye miso kali taniki kolo, il peiye ma ki kingiepe.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Le nou karepe lau le le lulwepe pupam pele pe nou petei. Pe olo rapungo kolo.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Jisas nou lusape le le le taniepe. Le nou leletei Ma Ili le le leletei lire il nempleiyeye wuso linu lirpei pepe. Wem twinges niliyeye Jisas le leletei Ma Ili.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Leye lo le nou karepe pupam pele lau le le lirpepeye, “Ise wala yetei yaltei yef lom? Yuntoli, wem fei lau lire malfemye piti Ninge lite Metine Wape ma paltei le esi piti mete olpe.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Yeilo le ku me. Yuntoli, metine piti leiteiki ke esi piti mete olpe pepe, le min liplau.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jisas wala lirpepei wem Judas, le pupam nele piti lire esi plen le plen te twinges, le le falowo Jisas lire Pita, Jems re winke Jon. Judas liripe mete wurutei wuso mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye le mete piti Juda, pe paisipe pire Judas pepi pe pepe. Pe pilape werau re nimpe teingelem piti plolpo.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Judas linu lirpepe mete wurutei wuso piri pepi pe pepe, lirpepe lolpepei, “Metine wuso ki kenesi mi, metine fei lepe so ise ma yenglei.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Wem Judas le fale le karowo Jisas le, le le lirpowoye, “Ye metine piti eptalo mete, onom malye.” Le Judas lenesi Jisas mi.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jisas namti lirpowo Judas lolpepei, “Numu leiki, ire frou olpepe men wuso ye onom puwowo ye so au lepe.” Leye lo mete wurutei pepe fale pe pesio Jisas pari le pe penglei.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Fei pupam nele piti lire Jisas pepi pile pepe, le kesi werau lele liri lalowi mingi lite metine piti lesio towa, towa lite metine ili piti linuwepe peptawio Ma Ili siye. Le lalowi mingi kereye.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Leye lo Jisas lirpowo pupam lele lepe lirpeiye, “Nou alfo werau le tulum lele wusoli mete wuru wuso piripe werau plolpo pe ma pa piripe werau.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Ye retai lo olo? Ki miso kinawo Eiya leiki piti ma kaneiki le le ma frou laisipe ririm wurutetei piti plolpo, pe ma puwalo nemple pau kaneiki.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Wolo fei polpepe, il wuso paitei yousi pepe ma fale punkom polomen? Il wuso pirpei piti fei pepei pepe ma fale soma il pite paitei yousi pepe ma fale punkomye.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Leye lo Jisas lirpepe mete wurutei pepe lirpeiye, “Ise yilape werau re nimpe teingelem. Yau piti ma yengleiki wata pirpolo ki metine liti kapwe il yaruwepe lom? Epli wem oli wuso lepe ki kifei winem lite Ma Ili keptalo mete le ise yengleiki kolo olo.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Wolo fei pepei fale piti ma paptei il wuso mete emare paptei paitei yousi pepe pe ma fale punkom.”
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Mete wuso penglei Jisas pepe pe kesi pila pe fale winem lite Kaiafas, le metine ili piti linuwepe mete piti peptawio siye piti Ma Ili. Le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete lipi piti Juda, pe pau panfi nemple pifei winem lite Kaiafas.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pita lulsesi Jisas lingingi wolo le le liri malfem kolo, le luwalolo fiyen taise, le so lus ye patotowo Jisas piti pe kesi pila pinunu pe. Pita lulsi le fale uf teingo lite winem ili lite Kaiafas. Le liripe yali pal piti winem lite Ma Ili, le liripe pepi pifei uf teingo yawi lepe piti ma lulwepe pe polomen piri Jisas.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Fei mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, le mete wuru piti pifei pingitepe re kapi paptei pire moingi piti mete piti Juda, mete fei pepei pinta tisi piti ma pemtetei pamtuwo Jisas yawi le pe ma paltei la.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Wolo pe perengape il men piti pe ma pirpei pamtuwo yawi kolo olo, le mete wuru fale pe pemtetei pirpei pamtutuwo wolo olo. Pe pirpei re fei, mete twinges namti fale te,
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 le te tirpei tolpepei, “Metine fei lepei le lirpei lolpepei, ‘Ki miso kaltutu winem lite Ma Ili le epli wem twinges niliyeye ki ma nou keila’.”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Fei metine ili piti linuwepe mete piti peptawi siye paptowo Ma Ili, le leilo lile le le lirpowo Jisas lolpepei, “Il men ma ye nou irpei ire il wuso mete tepei te tirpei tamtuye lepe lo olo?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Wolo Jisas pos lile. Fei metine ili piti linuwepe mete piti peptawi siye pepe le nou lirpowo Jisas lolpepei, “Ki fei kire nange lite Ma Ili piti ratei lingi wem wem ki kapi il kaptei kireye, Ye irpouku wuso ye Krais, ninge lite Ma Ili.”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jisas namti lirpowo lolpepei, ‘Ye min irpei lepe. Wolo ki kirpeise ise wuruye, wem fei lepei le le le ise ma yuluwo Ninge lite Metine Wape lifei eti tilpi lite Ma Ili singetei, le le ma linge nopom lau teplai yuwei.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Wem Kaiafas lingitepe il fei pepei, le lesi karipe olongou pele le le lirpeiye, “Le lirpei kelelawo Ma Ili. Ku ma nou mingitepe il nemple piti pirpei poluwo kolo olo, fei ise min yingitowo lile lepei lirpei il olpe pepe.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Ise onposi men?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Leye lo pe paruwo tunku mati lele le pe yaruwepe esi palwe. Le ilepe wuso papowo lope pepe
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 pe pirpeiye, “Krais, wuso ye metine nimou, ye ma irpouku, minele leteteiye.”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Fei Pita olo lifei uf teingo towa yawi lepe wem moto nenpe piti nesio towa lite Kaiafas ne nau falowo Pita le ne nirpeiye, “Ye re ye piti ire Jisas lite Galili.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Wolo mete wuru pepe pe pifei le Pita lirine yef lirpeiye, “Ki kironom kire il men wuso ye irpei pepe.” Pita namti lirpene moto nepe.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Le Pita naro le towa yawi leye. Moto nenpe piti nesio towa lite Kaiafas lepe, ne re nuluwo Pita le ne nirpepe mete wuso pile pepe nirpeiye, “Ki kuluwo lire Jisas lite Nasaret.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Pita nou lirine yef le le namti lirpeneye, “Ki keisi nange lite Ma Ili, metine fei lepe ki kirowo onom.”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Wem ulel re fei mete wuso pile pepe pe karowo Pita pau le pe pirpeiye, “Punkomtei, ye nele lelpe. Il re wai leiye piti irpei, ku mretaiye alepe nimin.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Leye lo Pita leisi nange lite Ma Ili lirpeiye, Ma Ili waiki moingi wuso ki kirpei punkom kolo olo. Ki kretawo metine fei lepe kolo olo.”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 le Pita onposi men wuso Jisas linu lirpowo lepe. Jisas linu lirpowo Pita lolpepei, “Woflu wala ma koro kolo le wem twinges niliyeye ye ma ire yef irpolo ye ireiki onom.” Pita naro le yawi le le louti olitei.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.