Mateus 21

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pe pe fale malfem pire Jerusalem le wem pe pe fale uf kumpu Betfasi lifei tef alo lupai linpei lifei liti nimpe oliv pile, Jisas laisinge pupam twinges tele tinuwo te,
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 le le lirpenge lolpepei, “Rounge ye uf kumpu lato linuse lepe le ise rounge miso frou yerengane donki nimou pe topuwene nile nire ninge kumpu lene. Nenfarime le ise rounge yeipime yilame yau waiki.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Le wuso minemple pirpei il men, ise rounge ma yirpowo yolpepei, ‘Apa ili lirpei ku so waule weipime wilame we ma wamtowo le le miso nou frou lamtei mau’.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Fei pepei fale piti ma paptei il wuso metine nimou linu lirpei pepe pe ma fale punkom. Metine nimou lirpei il polpepei,
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Yirpepe uf ili Jerusalem, yuluwo metine ili leise laule ise. Le lire yape le le lifei donki lau, le lifei donki ninge kumpu.”
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Fei pupam twinges wuso Jisas lirpenge lamtetenge tepe, te te tingiepe il wuso Jisas lirpei pepe.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Te tilane donki nimou nire ninge meme, tilame tau le te tiripe olongou pelnge piti tapiri pifei yuwei, te tiripe pifeme donki nimou nire ninge, le Jisas longlo lifei yuwei.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Mete wurutei nomplei olongou pelpe piti pafo pifei yuwei pepe, pe kesipe paptetei pinge tisi le mete ilepe pepe pe paploupe oflongelem le pe so paptetei pato pinge tisi.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Mete wurutei piti pinuwo Jisas pe le pe piti pulsesi pingi pepe, pe pailolo pirpeiye
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Wem Jisas le fale Jerusalem, mete piti uf ili lepe pe kete ipli ili paltei. Pe peite nempleiye, “Le minele?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Mete wurutei pepe pe namti pirpeiye, “Lepei lepe le metine nimou Jisas lite uf Nasaret lato tef lite Galili.”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Fei Jisas linki le winem lite Ma Ili le le laptu mete piti paptetei re paisesipe oweli pifei winem lite Ma Ili lepe. Jisas lesi weisipe ponu piti mete wuso kapi era pite uf mete nemple le pe ma namti watepe era pelpe pite uf tef lelpe potei le le lesi weisipe tile pite mete wuso paptetei naflepem malpum pite mete ma paisipe pepe.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Le Jisas lirpepeye, “Il pite Ma Ili lirpei le pe paptei paitei yousi, pe pirpei polpepei,
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Mete wuso lutepe pelpe olpe le ire olpe, pe pau falowo Jisas lifei winem lite Ma Ili lepe le le kapi kainu pelpe taniepe.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe pire mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, mete fei pepe pe enke kotu pire Jisas wem pe pulwepe men men teingipetei le laptei fale, le eple kumpu pailolo re poutiti pratei winem lite Ma Ili leinginim, pailolo pirpeiye, “Meila nange lite ninge lite Devit.”
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Mete lipi piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, mete fei pepei pe pirpowo Jisas-ye, “Ye ingitepe il pite eple kumpu pepei lo olo?” “Iyo, ki kingitepe punkom.” Jisas namti lirpepe. “Le, il pepei paitei yousi le pe pirpei polpepei,
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Jisas lusape le le le tani uf ili lepe. Le le Betani le mulpou lepe Jisas letei lato Betani.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Nolowi lire mul ili Jisas nou le uf ili Jerusalem le le nimpi nalei.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Le luluwo ifau lile tisi lunko le le karowo le fale luntoli wolo olo yawi, yumko olo pultei kolo. Liso Jisas lirpowo ifau lepe, lirpeiye “Ye nauyou ma ilape fouri kolo oloye.” Frou yo fei ifau lepe yousi weitei pire punko le ifau laye.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Pupam pite Jisas, pe puluwepe fei pepei le pe pinlele potei. Pe peletei Jisas polpepei, “Ifau yousi pire punko le le frou la lolomen?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jisas namti lirpepeye, “Ise ma onposiepe il pepei, wuso ise yulpope il pite Ma Ili le ise enke nemple nemple kolo olo, ise miso yesi menele watafei ki kolpepe kire ifau lepei. Le fei pepei poteteiye kolo, ise miso yirpowo tef alo lupai linpei lifei lepei yirpeiye, ‘Kotu e ire yotei autile peryai.’ Le le ma lolpepe.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Wuso ise yulpope il pite Ma Ili, ise ma yeletei yire men nange pepe le Ma Ili ma waise.”
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Fei Jisas nou le winem lite Ma Ili le wem le wala leptalo mete lire il pite Ma Ili, mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe pire mete lipi piti pinuwepe mete pite Juda, pe pepi pau peletei Jisas polpepei, “Minemple pirpeiye piti ye ma aptu mete piti paptetei re paisesipe oweli, ye ma aptu tani winem lite Ma Ili lepe? Minemple waiye il?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Jisas namti lirpepeye, “Ki ma keiteise kire il nempleiyeye pepei, le wuso ise nou yirpeiki il pal so ki re ma kirpeise kire minemple so pe waiki il pite ki ma kaptu mete tani winem lite Ma Ili lepe.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Minemple pirpowo Jon piti ma kaptetei mete, il paule pinei? Il paule Ma Ili lo pe paule mete pite tef?”
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Le wuso ku mirpeiye, ‘Il paule mete pite tef,’ ku turuku mire mete wusoli pe yeflipiye pe pesiepe il pirpolo Jon le metine nimou.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Pe so namti pirpowo Jisas polpepei, “Ku olo mretai kolo.”
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 “Ise fei onposi men? Metine nele le eple tuleingi tele twinges. Le le line oru lepe le le lirpowoye, ‘Ninge leiki, ye fei ma e esio towa liti liom wain.’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Ninge namti lirpeiye, ‘Ki kinaulo.’ Wolo wem ulel re fei le nou weisine onom le le le liom wain lepe.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Leye lo yaitei le ninge nele lepe le le nou lirpowo il nempleiyeye watafei le linu lirpowo ninge oru lepe. Ninge lepe namti lirpeiye, ‘Iyo ili leiki, ki miso ke.’ Wolo le olo le liom wain kolo.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Te rounge, minele so lingiepe il pite yaitei lepe?”
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Jon liti kaptetei mete, le laule kusaise tisi piti ise ma ratei tuwopou wolo ise yulpowo kolo. Le mete piti kapiepe mete era le nimoure piti tisi, pe pulpowo. Le ise yulwepe re fei wolo enke peise olo weitei kolo le ise yulpowo kolo olo.”
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Jisas lirpeiye, “Yingitepe il nemple kauro yuwei. Yaitei lite tef le lapiri wain, le lantei lom neinowo liom wain lepe le le lalwe oi liti kenpipi wain. Le le lire era leilape tile piti lifei rourepe mete piti ma paule pire ausi le naflepem piti ma paule paplei wain fouri. Leye lo yaitei lite liom wain lepe le laltei liom wain lepe le esi piti mete nemple piti pe ma puntoluwo le pe ma paisi era kumpu kumpu pire kari wain wuso pe ma kari lepe, le yaitei lite liom wain lepe le lusa uf lele le le laule le uf mete nemple leye.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Wem liti pe ma kari wain fouri, yaitei lite tef re liom wain lepe le laisipe mete pele piti pesio towa lele, le laisipe pe piti ma kapi wain fouri wuso mete piti puntoluwo liom wain lepe, pe ma paptei ilepe watowo yaitei lite tef re liom wain lepe.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Wolo mete piti puntoluwo liom wain lepe, pe pesiepe mete wuso yaitei lite tef re liom wain lepe le laisipe pe piti ma kapio wain fouri ilepe pele pepe. Mete wuso puntoluwo liom wain pepe, pe pesiepe mete fei pepe le pe petesi nele, pe petesi nele la, le pe pire era posio nele.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Yaitei lite tef re liom wain lepe le nou laisipe mete nemple pele piti pesio towa lele, le laisipe pe le wem fei lepei le laisipe wuru taise pe. Wem linu le laisipe yaipiyeye pe, le fei le laisipe wuru taise wolo mete piti puntoluwo liom wain lepe pe posiepe re petesipe watafei pe polpepe piripe nemple pinu pepe.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Linglitei yaitei lite tef re liom wain lepe le laisi ninge lele le. Le lirpeiye, ‘Pe miso pailolowo ninge leiki.’
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Wolo wem mete piti puntoluwo liom wain lepe pe puluwo ninge, pe pirpei nempleiye, ‘Yaitei lite tef re liom wain lepe, ninge lele min lepei. Iso, ku metesi la le ku ma kapio men nange pele.’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Pe so pesio pari, pe piri le yawi tani liom wain le pe petesi la.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Fei, wem yaitei lite liom wain lepe le lau, le ma lolomen liripe mete wuso puntoluwo liom wain pepe?” Jisas lepletei mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Pe namti pirpowo Jisas polpepei, “Yaitei lite liom wain lepe le ma lire punkom losiepe mete olpe pepe pa, le liom wain lepe le ma laltepe mete nemple puntoluwo, le wem pe karipe wain fouri pe miso paptei ilepe pele watowo.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jisas lirpepeye, “Ise yungunape il pite paitei yousi lo olotei? Il pirpei polpepei,
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 “Le ki so kirpeise,” Jisas lirpei lapwonou lolpepei, “Wem teingi liti Ma Ili ma luntoluwepe mete, Ma Ili ma kali wem fei lepe tanise le le ma watepe mete nemple piti pe ma pesio towa lele poporo.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 [Metine minele piti lualo letesi nimpe fei lepe, metine lepe ma laututu lire kumpu kumpu. Le wuso nimpe lepe le lualo letesi metine nele, le ma raltipi lire tuwiye.]”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete pite Farasi, pe pingitepe il kauro yuwei wuso Jisas lirpei pepe, le pe pretai Jisas lirpei liripe pe.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Pe so pinta tisi piti ma penglei. Wolo pe turwepe pire mete wurutei pepe wusoli pe pirpei polo Jisas le metine nimou.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.