Lucas 9
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Jisas linape pupam wuso pire eti plen le plen te twinges pepe. Jisas linape laptei nemple, le le watepe singe piti ma paptu towa ririm olpe le pe kapi kainu taniepe mete.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Leye lo le laisipe pe piti ma peptalo il pire wem liti Ma Ili ma luntoluwepe mete le pe ma kapi kainu taniepe mete.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Jisas lirpepe pupam pepe lirpeiye, “Kali menele yesio yila ye kolo olo, eflei olo, tom oplou olo, oweli olo, era olo, olol nele yawi re ma kali kolo.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Minemple keteise pilaise ye winem lelpe, ise ma yusa winem lepe kolo, ratei ye ye fale wem liti ise ma yusa uf fei lepe le ise ye nele.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Le wuso mete keteise pilaise pe winangou pelpe kolo olo, yusa uf fei lepe le ise nenyi olfom lite ire yepe peise le fei pepe ma kosape, pe ma pratei pire il olpe pelpe.”
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Liso pupam pepe pe pe pinge uf walem eryai, peptalo il teingipe pite Ma Ili, le pe kapi kainu taniepe mete pite uf walem eryai pepe.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Herot, le metine ili piti luntoluwepe mete re tef lite Galili, le lingitepe il wuso pirpei pire men nange wuso fale pepe le le fupeletei liripe wusoli mete ilepe pirpei polo Jon liti kaptetei mete lepe le nou leilo.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Mete ilepe pirpei polo Ilaija nou fale le ilepe pirpei polo metine nimou nele lite sungoi liye lepe, le nou leilo.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Herot lirpeiye, “Ki kalowi Jon falo lele wolo metine minele so ki kingitepe il pirpei piri lepei?” Le le lirkilau reitu lotei piti ma luluwo Jisas.
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Wem pupam nou pau fale, pe pirpowo Jisas pire towa men nange yeflipiye, pe nampli pirpowo Jisas. Le kesipe pe poteteiye le pe piri pepi pe uf pinawo Betsaida.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Wem mete wurutei pepe pe pingitei polpepei, pe peifale pulsi. Jisas kani onom lantepe, lirpepe lire wem liti Ma Ili ma luntoluwepe nimoure mete pele pratei uf teingi lele le le kapi kainu taniepe mete wuso pirpowo piti le ma kaniepe pepe.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Wem epli weitei le piti ma lautile, pupam wuso pire eti plen le plen te twinges pepe (12), pe pau Jisas le pe pirpeiye, “Aisipe mete pe uf walem kumpu le liom wuso pato neinouku pau pe pepe, le pe ma pintape oweli piti ma paplei le tulum piti ma petei wusoli tulum fei lepei lepe olo yawitei.”
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Wolo Jisas lirpepeye, “Ise isotei watepe menemple piti ma paplei.”
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 (Mete wurutei pratei lepe 5,000.)
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Pupam pepe pe pingiepe il pite Jisas le pe karipe mete paptei pratei tulum fi fi.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Jisas kapi lufe wengle wuso pire eti plen poungo pepe le ningu twinges, le luntoli le teplai yuwei, leletei Ma Ili liripe le le yaruwepe watepe pupam pele piti ma kapi watetepe mete wurutei pepe.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Mete wurutei pepe pe yeflipiye paplei le pe yefi tangupe le pupam tonwipe oweli ilepe wuso mete paplei le ilepe pratei pepe, pupam tonwipe pafo pora pire eti plen le plen te twinges (12), pafo fale.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Wem nele wem Jisas loteteiye ratei leletei Ma Ili, pupam pele pau falowo. Fei Jisas lepletei lolpepei, “Mete wurutei pepe pe pirpei polo ki minele?”
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Le pupam pepe pe namti pirpowoye, “Mete ilepe pirpei polo, ye Jon liti kaptetei. Ilepe pirpei polo ye Ilaija, le ilepe pelpe pirpei polo metine nimou nele lite sungoi liye lepe, le nou leilo.”
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Fei, Jisas lepletei pupam pele lolpepei, “Le ise, ise yirpei yolo ki minele?”
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Leye lo Jisas lire il singe lirpepe piti ma pirpepe mete nemple piri kolo olo,
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 le le nou lirpepe lasi lolpepei, “Ninge lite Metine Wape ma lila moingi ilitei le mete lipi pite Juda le mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, mete fei pepei pe ma pinauli. Pe ma petesi la le epli wem twinges niliyeye kari fei, le ma nou leilo.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Le Jisas lirpepe pupam yeflipiye lirpeiye, “Wuso minele lirpolo ma lau lireiki ki, le ma onposi lotei kolo olo, le ma lila moingi epli wem oli oli, le le ma lulteiki.
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Wusoli minele lirpolo ma kanei lotei piti ma namin ratei, metine fei lepe le ma lalingou nempi lele. Wolo minele piti lalingou nempi lele, wusoli le la lungweiki ki, metine fei lepe le ma nou kali nempi lele.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Wuso metine nele onposi lirpolo ma kali tef re men nange pepei laptei lotei wolo le miso kanei lotei kolo olo, metine fei lepe le ma kali menele teingi lo ma olo? Ma olo.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Wuso metine nele le topo tapune lireiki ki le le topo tapune lire il wuso ki keptalo pepe, Ninge lite Metine Wape re ma topo tapune liri metine fei lepe wem le lau lire singe lipi pele le singe pite Yaitei le piti ririm teingipetei pite yuwei.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Ki kirpeise punkom, mete ilepe fei pile lepei, pe wala ma pa kolo, le pe ma puluwepe singe piti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef. Pe ma puluwepe men fei pepe wo, pe soma pa pingi.”
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Epli wem wuru (1 wik) kari wem wuso Jisas lirpei lire wem piti le la le le ma nou leilo, wem fei lepe kari re fei le so kesi Pita lire Jems re Jon, Jisas kesipe lilape punwei pe tumun nele piti ma peletei Ma Ili.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Wem Jisas wala leletei Ma Ili, mati lele weitei fale nele, le olongou pele re weitei pinini watafei epli linini lepe.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Frou yo fei, mete twinges fale tile tire Jisas pepi pirpepei pile. Te rounge Moses lire Ilaija,
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 le te rounge fale tire singe pite yuwei le te tire Jisas pepi pirpei. Pe pirpei pire wem Jisas ma la lolomen, ma la lato Jerusalem so ma laptei il pite Ma Ili fale punkom.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Pita lire lainuwongou wane tele pepe olo petei pautiletei wolo pe peifale pulwepe singe lipi pite Jisas le mete twinges wuso piri pepi pile pepe.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Wem mete twinges tepe te tusa Jisas, Pita lirpowo Jisas lolpepei, “Ili louku, teingipetei ku fei mireye ratei lepei. Ku ma meilape wingou pal twinges niliyeye, nele leiye, nele lite Moses le nele lite Ilaija.” Pita retai men wuso lirpei pepe kolo, olo lironom.
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Wem Pita wala lirpei, nopom fale keraisipe le pupam pepe pe turwepe wuso nopom fale mulfipe pepe.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Il nemple fale nopom lepe pirpei polo, “Ninge lepei ki leiki wuso keiniyo lepe. Yaptowo mingim.”
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Wem il pepe pirpei pe kere, pupam pepe pe puluwo Jisas loteteiye lile. Pe papiri pato pelpe potei, pe pirpepe mete nemple pire men wuso fale pepe kolo, pe pulwepe wolo, wem fei lepe, pe paplingi pato potei.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Nolowi, Jisas liripe pupam pele pitipi tumun lepe pe le mete wurutei pau perengawo Jisas.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Metine nele wuso leingalope nimin lepe le linawo Jisas lirpeiye, “Metine liti eitalouku lepe, untoli, ki keiteiye piti ma uluwo ninge leiki wo. Le ninge neleyetei leiki.
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Towa nele oli lunkuwo, lailolo re ire esi poli nemple le tuwamou falele mi nemi re, le lirkilau lunkuwotei le le ma lusa koloye.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Ki kepletei pupam peiye piti ma paltu naro tanio, wolo pe polpepe kolo.”
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Jisas namti lirpowoye, “Ko ise mete piti yulpope il pite Ma Ili kolo le ise wala onposi yoporo kolo. Wem polomen ma ki kireise ratei? Wem polomen ma ki kaneise?” Leye lo le lirpowo metine lepe lirpeiye, “Ila ninge leiye au lepei.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Wem ninge kumpu lepe wala so lau, towa oli lepe leila lalangu lasi tef, lirkilau lunkuwo, kumpu lepe loli nele oloye. Jisas lire il singe lirpowo towa oli lepe le le naro tanio ninge kumpu lepe, le Jisas nou watowo yaitei lele.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Mete yeflipiye pinlele potei wem pe pulwepe singe lipi pite Ma Ili.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 “Ise ma onom pete il yire menemple piti fei ki ma kirpeise pepei pepe kolo olo, onom petepe il kolo. Ninge lite Metine Wape ma pe paltei le singe pite mete.”
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Wolo pupam pele pepe pe pironom pire il pal pite il wuso Jisas lirpei pepe. Il pal olo Jisas lirpei kolo le pe so pretai kolo le pe olo turwepe piti ma peletei pire il pal pite il pepe.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Pupam potei pire il pura nemple pire minele lelpe ma linuwepe.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Jisas retape enke pelpe le so kesi ninge kumpu nele laltei lile lapi plen pele,
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 le le lirpepe pupam pepe lolpepei, “Minele piti onposiki le le lailolowo kumpu lepei, metine fei lepei laileleiki. Le minele piti laileleiki ki, le lailolowo minele wuso laiteiki kau lepe. Wusoli minele piti weitei lingi le le lesio towa lite ise yeflipiye, metine fei lepe le ma linuse.”
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Fei, Jon nempe nemi lirpeiye, “Ili louku, ku muluwo metine nele le lire nange leiye liri laptu towa ririm olpe le ku mirpowo piti ma nou lolpepe kolo, wusoli le lite alpe louku kolo olo.”
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Jisas lirpowo lire pupam nemple pepe lirpeiye, “Ise ma il kari kolo olo, wusoli minele piti luraise kolo olo, metine fei lepe le leise.”
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Epli wem pintire pau pire wem malfem piti ma Ma Ili kesi Jisas lila le yuwei, Jisas onposi loporo re fei le so leifale le Jerusalem.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Le laisipe mete pilape il pinuwo pe le mete wuso pilape il pinu pe pepe pe pe uf nele lite mete pite Samaria piti ma papli oweli paptei elpesipe pifowo Jisas.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Wolo mete pite uf lepe pe kesi Jisas kolo wusoli pe pretai le olo ma le Jerusalem.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Wem pupam tepe, Jems lire Jon, te rounge tulwepe pe fei polpepei, te rounge tirpeiye, “Ili louku, irpei so ku winawo weli litipi yuwei lau laplei mete pepei, laplei liripe nempleiye, lo ma olo?”
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Jisas weitei lirpeilange,
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 le pe pe uf nele.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Wem pe wala so pe, metine nele lirpowo Jisas lolpepei, “Ye linei linei e, ki ma kulteteiye we.”
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Jisas namti lirpowo metine lepe lirpeiye, “Siye pe era namplungu lo nimpe mini pelpe piti ma pautile pratei le naflepem pe onkotu pelpe piti ma pautile pawo, wolo Ninge lite Metine Wape, le tulum nele lele piti ma letei luwo laltei yef kolo olo.”
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Jisas lirpowo metine nele lepe, lirpowo lolpepei, “Ye ulteiki.”
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Jisas namti lirpeiye, “Usape mete piti pa pe ma peitei potei wane. Ye e eptalo il pite wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pele pratei uf teingi lele.”
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Metine nele lirpei lolo, “Ki ma kulteiye, ili leiki, wolo ye ma inu usaiki ke keisime ema re eiya meiki le ki keipime esi wo, ki soma kau kulteiye.”
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Jisas lirpepeye, “metine minele wuso lale liom wolo le lapiri oweli kolo lusa lato yo falele yawiye, metine fei lepe le olo teingi kolo, wusoli le onom twinges le wem Ma Ili lontoluwepe mete, le ma watowo towa piti lesio kolo olo.
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.