Lucas 6
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Jisas lilele le linge liom lite pari wit le wem fei lepe le wem liti pe ma pifei onposio Ma Ili. Pupam pite Jisas karipe wit fouri le pe pesipipe paplei.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fei mete ilepe pite Farasi pe pepletei pirpeiye, “Piti men ise yolpepe? Il lipi pite Moses pirpei polpepei, epli wem piti ku ma mifei onposio Ma Ili lepe, wem fei lepe ku ma mifei yaupe, ma mesio towa men kolo olo.”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jisas namti lirpepe lolpepei, “Ko ise yungunape il lo olo? Devit lesi men wem le liripe mete pele nimpi naplei?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Le linki le winem lite Ma Ili kali luom wuso paltei watowo Ma Ili lepe, lalei ile le le watepe mete pele re palei. Wolo il lipi pouku pe pirpei il karouku pirpolo ku mete nemple yaupe ma malei luom fei lepe kolo, mete piti peptawio Ma Ili siye, pe poteteiye miso palei.”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Ninge liti Metine Wape le luntoluwo wem liti pifei onposio Ma Ili.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Epli wem nele liti pifei onposio Ma Ili, Jisas linki le lifei angli pau nele le le leptalo mete. Metine nele eti tilpi lele oli, le re lifei angli pau lepe.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Mete ilepe piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete pite Farasi, pe pinta tisi piti ma pamtuwo Jisas pirpolo le lingiepe il olpe le pe so lupoluwo waipiti le ma kapi kainu taniepe mete wem pe pifei onposio Ma Ili.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Wolo Jisas retape enke pelpe le le so lirpowo metine wuso eti oli lepe, le lirpowo lolpepei, Eilo ile le ye au ile onom pelpe lepei.” Fei metine lepe leilo le le le lile onom pelpe.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Leye lo Jisas lepletei lolpepei, “Ki keiteise, il lipi pouku pirpei piti ku ma molomen wem ku mifei onposio Ma Ili? Ku ma kaniepe mete lo ku ma watepe moingi? Ku ma kanowo metine piti le ma namin ratei lo ku ma mirowo nele?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Fei Jisas lulwepe yeflipiye, lulwepe leinei leinei, leye lo le lirpowo metine wuso eti lele oli lepe, lirpowo lolpepei, “Kesi eti leiye altei lire ulel.” Metine lepe le lolpepe le eti lele nou fale teingi.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Wolo pe enke kotu le pe pirpei nemple piti pe ma polomen piri Jisas.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Wem fei lepe Jisas lunwei le tef lupai linpei lifei piti ma leletei Ma Ili le mulpou yefli lepe le ratei leletei Ma Ili.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Wem if ili kerere le linape mete wuso pulpowo pepe, linape pau le le keiniepe pire eti plen le plen te twinges le le linape lirpolo pupam pele.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Saimon (Jisas linawo nange nele Pita), le winke lele Andru, Jems re Jon, Filip lire Bartolomyu,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matyu lire Tomas, Jems ninge lite Alfius, le Saimon lite alpe pinape Selot.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Judas ninge lite Jems le Judas lite uf Iskariot, le metine piti ma laltei Jisas le esi pite mete olpe.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jisas liripe pupam pele pitipi tef alo lupai lepe pitipi pe le Jisas lile tef lele luwowoye le. Mete wuru wuso pulpowo pepe pe pile tulum fei lepe le mete wurutei re pile, pe pite uf walem eryai piti tef lite Judia le pe pite Jerusalem le pe pite uf lingi Tair re Saidon, pratei pinge peryai mingo.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Pe paule piti ma pingitowo Jisas lirpei le piti le ma kapi kainu pelpe taniepe. Mete wuso towa ririm olpe puntoluwepe pepe re, pe re pau le Jisas laptu towa ririm olpe pepe taniepe.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Mete yeflipiye pirpolo ma pesio Jisas wusoli singe pele naro pe kapi kainu pelpe taniepe pe yeflipiye.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jisas lulwepe mete wuso pulpowo pepe le le lirpeiye, “Ise mete piti oweli yini nange neiyeise pepe, ise enke teingipe, Ma Ili ma luntolise ratei uf teingi lele.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Ise minemple piti fei nimpi neiyeise pepe ise enke teingipe, Ma Ili ma waise oweli yaplei peilaise. Ise minemple fei youti olpetei pepe ise enke teingipe, Ma Ili ma lireise enke teingipe le ise yinyalili.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Ise ma enke teingipe wem mete enke kotu pireise le pe pinauleise le pe pirpei kotise enke pirpolo ise mete piti yingiepe il olpe wusoli ise yulsi Ninge liti Metine Wape.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Wem moingi pepe faleise ise ma enke teingipe le ise rautu isotei wusoli menemple teingipetei Ma Ili lapteise pifei uf teingi lele yuwei. Pe waise moingi watafei manre yaire pelpe wuso sungoi pe watepe mete emarengi moingi.”
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 “Wolo ise mete piti fei ise oweli yini wurutei pepe ise moingi ilitei ma faleise, ise fei ratei yoporo wolo wem lingi ma olo, ratei yoporo kolo.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Ise mete piti fei ise yaplei oweli peilaise pepe, ise moingi ilitei ma faleise, ise ma namti nimpi neyeise. Ise piti fei yinyalili pepe, ise moingi ilitei ma faleise. Ise ma namti youti olpetei.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Moingi ilitei ma faleise wem mete yeflipiye pirpei peilaise nange peise wusoli yaire manre pelpe pe pingiepe il nempleiyeye watafei eple palye pelpe pepe. Yaire manre pelpe pinu pirpei peilape nange pite mete wuso pemtetei pirpei polo pe mete emare.”
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Wolo ise wuso yingiteiki pepe ki kirpeise, ise kani onom yantepe mete eringi peise le mete wuso enke kotu pireise pepe, ise ma yiripe teingipe.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Mete wuso koropoise, ise ma yailelepe le pe wuso pireise olpe pepe, ise ma yeletei Ma Ili piti ma liripe teingipe.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Wuso metine nele leteteiye yifa plen, plen re ma usa letesipe lapwonou. Le wuso metine nele kaliye olol liti alfo lifei yuwei, olol nele kumpu liti alfo lifei leinginim lepe re ye ma usa metine lepe kali lalwonou.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Mete wuso peiteye pire menemple piti ye ma watepe, ye ma watepe, itipiepe kolo, le wem metine nele kaliye lol menele leiye, ye ma nou eletei iri piti ma nou kali kolo olo.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Ye onposi piti pe ma paileleye, ye re ma namti ailelepe.”
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Wuso ye kani onom antepe mete wuso pe kani onom panteye pepe, piti men ma Ma Ili laileleye re luntoliye? Ma olo. Mete piti pingiepe il olpe pepe pe re kani onom pantepe potei wane.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Le wuso ye ailelepe mete wuso pe paileleye pepe, piti men ma Ma Ili laileleye re luntoliye? Ma olo. Mete piti pingiepe il olpe, pe re polpepe.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Le wuso ye watepe mete nemple menmen le ye onposi irpolo pe re miso namti waiye, piti men ma Ma Ili laileleye re luntoliye? Ma olo. Mete piti pingiepe il olpe pepe pe re wai nemple men nange le pe nou kapi taniepe potei wane.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Olo, ise ma kani onom yantepe mete eringi peise, le ise yailelepe, watepe menemple le ise ma onposi piti ma pe ma namti waise kolo olo. Ma Ili ma waise menele teingitei le ise ma fale yire eple pite Ma Ili yuweitei. Wusoli le teingi liripe mete piti tounga peteise wem ise yailelepe le mete piti pingiepe il olpe, Ma Ili olo teingi liripe.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Ise ma onom manepetei watafei Eiya leise, le onom maneisetei.”
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 “Ise ma kapi il yaptei yire mete nemple kolo olo, le Ma Ili re ma kapi il laptei lireise kolo olo. Ise ma yirpei yamtuwo metine nele yawi kolo olo, le Ma Ili re ma lamtuse yaupe kolo olo. Ise ma onposiepe il olpe pite metine nele kolo olo le Ma Ili re ma onposiepe il olpe peise kolo olo.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Men nange peise, ise ma watepe mete nemple le Ma Ili re ma waise. Ma Ili ma lirkilau waise liri onom malye le ise ma kapi men nange wurutei. Oweli men nange peise, ise kapi wuru watepe mete nemple, Ma Ili re ma namti waise wuru. Le wuso ise watepe yaipiyeye, Ma Ili re ma waise yaipiyeye.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Le Jisas lirpepe lire il kauro yuwei pepei lirpeiye, “Metine lutepe pele olpe, le ma linunuwo nele piti lutepe olpe lom? Ma olo. Wuso le lolpepe, te rounge ma tuwalo tautile oi.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Pupane ma fale raltei metine nimou wuso leltalo lepe kolo olo. Wolo wem metine nimou lepe le leltalo pupane lele lepe, leltalo le le ma pupane lepe le kere langlo yo fei, te rounge ma fale tantei nouteye. Pupane miso fale raltei metine nimou lele piti leltalo lepe kolo olo.”
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “Piti men ma ye ulwene tuwi kumpu noli lutepe pite line winke leiye le ye yotei olo uluwo nimpe talpe ili loli lutepe peiye yotei kolo olo lepe?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Ye olomen ma irpowo line winke leiye lepe, irpowo olpepei, ‘Line winke leiki, usaiki kotuwene tuwi kumpu noli lutepe peiye wo.’ Wolo ye yotei uluwo nimpe talpe ili loli lutepe peiye kolo olo. Ye metine piti nel loli ilo ilo. Ye ma inu kotuwo nimpe talpe ili wuso loli lutepe peiye pepe wo ye soma untoli oporo le ye miso kotuwene tuwi kumpu noli lutepe pite line winke leiye lepe.”
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Nimpe teingi ma lilape fouri olpesa kolo olo, le nimpe oli, le re ma lilape fouri teingipe kolo olo.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Nimpe niliyeye niliyeye ku miso mretawo wem ku mulwepe fouri pele. Ye miso karipe yumko pultei menpeleingu singu lo ma olo? Lo ye miso karipe laulau fouri pultei foiyou fape lepe lo ma olo?
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Metine teingi, le ma nampli il teingipe wuso pultei onom pele pepe, nampli lirpei. Le metine oli, le ma nampli il olpe wuso pultei onom pele pepe, nampli il olpe pepe lirpei. Wusoli il men wuso pirkilau pultei onom leinginim pepe, il pepe so metine ma nampli lirpei fale nemi lele ko.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Piti men ise yinaiki ‘Apa Apa,’ le ise yingiepe il wuso ki kirpeise piti ma yingiepe pepe, ise yingiepe kolo pepe?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Metine wuso laule ki le le lingitepe il peiki le le lulpope. Metine fei lepe ki ma kosaise, le ma watafei mi.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Le ma watafei metine nele piti leila winem. Le leila winem lifei tef mingo tangu le wem nef nalolo le yuf ili lini le fomnongelem pa pe wolo olo winem lepe lifei teingi wusoli metine lepe le onposi loporo le le leila winem lifei tef mingo tangu.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Wolo metine wuso lingitepe il peiki le le lulpope kolo pepe, le ma watafei metine nele, le leila winem lifei tef nengeliom. Wem nef nalolo le yuf ili lini le fomnongelem pa pinge nengeliom lepe pe kotuwo winem le le kotu lualo olitei wusoli metine lepe le fupeletei, le le lesio winem lifei tef nengeliom.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.