Lucas 19
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Jisas laule linki lifei uf Jeriko.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Le metine nele nange lele Sakias, ratei uf Jeriko lepe, le yini wurutei. Le lesio towa lele piti linuwepe mete piti kapiepe era piti watepe mete lipi piti Rom.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Sakias onom natowo Jisas ma luluwo matufuwo, wolo le kumpu kurautei le mete nimoure wurutei pile popopowo.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Le so lantu linu le lunwei lifei ifau lile tisi piti ma lifei luluwo Jisas loporo, wusoli Jisas re ma linge tisi lepe le.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Wem Jisas le fale ifau pau leila oru luluwo Sakias lifei ifau yuwei lepe le lirpowo ye “Sakias itipi frou, ki fei ma ke winem leiye.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Fei Sakias lingitei lolpepei le onom teingineteiye. Litipi frou lau kesi Jisas liripe pepi pe winem lele pe ye.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Nimoure mete re puluwo fei lolpepei pe enke re olpe, pirpei narwi nempleiye “Liye, le lifei winem liti metine oli.”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Wolo Sakias leifale lile lirpowo Jisas ye, “Apa leiki, ingiteiki, ki ma kapi mole, yini ilepe peiki watepe mete wuso pe mole, yini re olo pepe. Le mete wuso kinu kempesipe le ki kapiepe mole lipi pelpe yaupe, ki ma nou watepe pire wem twinges te twinges.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jisas lirpowo Sakias ye, “Fei, iripe ratei winem lepei yerengawo tisi liti ratei yingi wem wem. Sakias lepei re le ninge paliene liti mani louku Abraham.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Wusoli Ninge liti Metine Wape laule piti lintape kesipe mete wuso pratei olpe, le le ma laptei pingio tisi teingi liti pratei poporo pingi wem wem.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Wem mete wala pingitepe il pepei, Jisas nou reresipe il lirpepe lire il nemple kauro yuwei. Jisas le fale malfem lire Jerusalem le mete wuso pulsesi pe pepe, pe onposi pirpolo wem olo lau lire malfemye piti Ma Ili ma luntoluwepe mete pele piti tef, le singe pite Ma Ili pele ma fale alepe nimin.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Liso Jisas lirpei lolpepei, “Metine nele, yaitei lele le metine ili piti luntoluwepe mete, ninge lele lepe le le uf tef nele lato fiyintei piti ma mete pite tef fei lepe pe ma paltei fale lire metine ili piti luntoluwepe mete, le ye lo le soma nou lau.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Le so linu linape mete pele piti pesio towa lele, pe pire eti plen le plen poungo (10). Pe niliyeye niliyeye, le watepe era lipi (400 kina), le le lirpepe lolpepei, ‘Wem ki ke kato, ise ma yiripe era pepei yesio towa.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Wolo mete pele pite uf tef lele, pe enke olpe pasio le pe so paisipe mete nemple pilape il pingowo pe piti ma pirpei polo, ‘Olo, metine lepe ku minauli piti ma fale lire metine ili piti luntoluku’.”
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Metine lepe, pe paltei fale lire metine iliye, paltei fei, le so nou lau. Leye lo le linape mete pele piti pesio towa lele, pe wuso le watepe era fi fi piti pe ma piripe pesio towa pepe. Le linape piti ma lulwepe waipiti pe piripe era fei pepe, piripe pesio towa le pe nou kapi nemple paptei papwonou lo olo.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Metine piti linu lepe, le lau fale le le lirpei lolo, ‘Era (400 kina) wuso ye waiki pepe, ki kiripe kesio towa le ki nou kapi nemple lipi (4000 kina) kaptei kapwonou.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Metine ili lele lepe, le lirpowoye, ‘Teingipe, ye metine teingi piti esio towa. Ye telpalo untoluwepe men kumpu fei polpepei, le ki fei ma keiteiye untoluwepe uf lipi pire eti plen le plen poungo (10).’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Metine nele piti lesio towa lepe, le luwowo tounga piti linu lepe, le linki le lirpei lolo, ‘Ili leiki, era (400 kina) wuso waiki pepe, ki kiripe kesio towa le ki kapi nemple yeflipi (2000 kina) kaptei kapwonou.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Metine lepei, metine ili lele lepe lirpowo lolpepei, ‘Ye ma untoluwepe uf lipi pire eti plen poungo (5).’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Metine nele piti lesio towa lepe, le linki le lirpowo metine ili lepe, lirpei lolo, ‘Ili leiki, era (400 kina) peiye pepe min so pepei. Ki kire ranguwom yalpe weisipe le ki kaplingi puwo.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Ki turiki kireye wusoli ye metine piti ire il singe. Menmen peiye kolo, wolo ye kapi le oweli ye apiri kolo, wolo ye kotuwepe.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Metine ili lele namti lirpowo lolpepei, ‘Ye metine oli, il peiye yotei ma ki kapi kaptei kireye. Ye retai ki metine piti kire il singe le menmen peiki kolo wolo ki kapi, le oweli ki kapiri kolo, wolo ki kotuwepe.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Ye aptei era peiki puwo benk ko. Le wem ki nou kau, ki ma nou kapi era peiki pepe le benk ma waiki nemple kaptei kapwonou.’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Leye lo metine ili lepe le lirpepe mete wuso pile pepe, lirpeiye, ‘Kapi era (400 kina) pepe tanio le ise watowo metine piti lesiepe era lipi (4000 kina) pepe.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Le pe pirpowo metine ili lepe pirpolo, ‘Ili louku, era lipi (4000 kina) le lesiepe fei.’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Wolo metine ili lepe le namti lirpepe lolpepei, ‘Ki kirpeise, minele piti lesiepe menmen kumpu, le ma nou kapi nemple laptei lapwonou. Le minele piti lesiepe menmen kumpu kolo olo, men kumpu wuso le onposi lirpolo le lesiepe pepe re wolo Ma Ili ma kapi tanio.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Le fei, mete eringi peiki wuso pinauleiki pirpolo ki ma fale kire metine ili lelpe kolo lepe, mete eringi peiki pepe, ise kesipe yilape yau lepei le is yetesipe pa pratei onom peiki lepei’.”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jisas lirpei il fei pepei re fei, le fale linuwepe le Jerusalem.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Wem le le fale malfem lire uf Betfage re Betani, pifei tef lupai alo liti nimpe oliv pile, le laisinge pupam twinges tinuwo te.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Le lirpenge lamtenge lolpepei, “Rounge ye uf lato linuse lepe, le wem ise rounge yinki ye, ise rounge ma yuluwo donki ninge nele wala yefli le pe topuwo laitei. Rounge nenfari le ise kesi yila yau lepei.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Wuso metine minele leiteise rounge lirpolo, Piti men ise rounge nenfari?’ Rounge yirpei yolo, ‘Apa Ili lirpei piti ma wila we watowo’.”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Fei, pupam tepe rounge te fale le te tulwepe men nange pepe fale pingiepe il wuso Jisas linu lirpenge tepe.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Wem te wala nenfari donki ninge lepe, yaire pite donki lepe pe poutetei pirpeiye, “Piti men so ise rounge nenfari?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 “Apa Ili lirpei piti ma kesi wila we waltowo,” te rounge namti tirpepe.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Le te kesi donki ninge lepe tila te taltowo Jisas. Leye lo te rounge tiripe olongou pelnge puwo donki tounga le te kanowo Jisas longlo lifei.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Wem Jisas lifei donki yuwei le le le, mete pepe pe kesipe olongou pelpe piti pafo pifei yuwei pepe, pe kesipe paptetei pato pinge tisi.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Wem Jisas le fale malfem lire Jerusalem, le piti ma litipi orou pite tef lupai linpei lifei liti nimpe oliv pile, Jisas le fale piti ma litipi tisi orou lepe le mete wurutei wuso pulsesi pe pepe, pe pailolo pirpei pire enke teingipe pelpe pasio Ma Ili le pe pirkilau peilala nange lele, le pe rautuwo pire men nange wuso laptei fale le pe pulwepe pepe.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 “Ma Ili lailolowo metine ili wuso laule lire nange lite Ma Ili. Ma Ili wauku onom malye pele le ku meila nange lite Ma Ili yuweitei.”
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Leye lo mete ilepe pite Farasi wuso pile peingalope mete wurutei nimin lepe pe pirpowo Jisas polpepei, “Metine liti eptalo mete pepe, ye irpepe mete peiye piti pulteiye pepe, irpepe piti pe ma pos pato.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Jisas namti lirpepe lolpepei, “Wuso mete pepei pe pos pato, ki kirpeise era pepei ma potei peifale pailolo.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Jisas le lire uf ili Jerusalem malfem le wem le luluwo uf ili lepe, le loutuwo, wusoli le onom manepe mete wuso pratei lepe,
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 le le lirpei lolo, “Wuso ye fei retawo tisi liti ma kaneiye ratei teingi, pepe ma pato poporo. Wolo ye fei ma uluwo kolo oloye.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Epli wem wala pato wem mete eringi peiye ma fale neineye kotuye, tisi men lato yawi ma mete peiye pingowo pantutu pe tani, olo. Le mete eringi peiye pepe pe ma pirkilau plolpo pinge plen plen re le pe ma kere pato kolo olo.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Pe ma pireye nele olitei le mete peiye re ma posiepe pa yalipeye. Era nemple re ma pifei nemple toungalem kolo olo, ma paptutu pire nemple, pualo pratei pinge tef, wusoli wem wuso Ma Ili laule piti ma kaneiye, wolo ye uluwo matufuwo ire wem fei lepe kolo olo.”
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jisas linki le winem lite Ma Ili le le laptu mete wuso paptetei re paisesipe oweli pepe,
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 le le lirpepe lolpepei, “Il paptei paitei yousi pirpei pire Ma Ili wuso lirpei lolo, ‘Winem leiki, le winem liti mete ma pifei peletei Ma Ili.’ Wolo ise weisi fale lire winem liti mete wuso pire ausi pepe, pe ma pau kotire pifei.”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Eple wem oli oli, Jisas leptalo il lifei winem lite Ma Ili. Mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye, pe pire mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete lipi pite pinuwepe mete pite Jerusalem pepe, pe pirpolo ma petesi Jisas la.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Wolo pe perengawo tisi nele piti ma polpepe kolo olo, wusoli mete yeflipiye onom kere piti ma pifei pingitowo lirpepei le il nemple pele re ma kere yaupe kolo.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.