João 7
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem kari re fei, Jisas lilele le linge tef lite Galili. Le linau piti leptalo il linge tef lite Judia, wusoli mete lipi pite Juda pepe, pe onposi pirpolo ma petesi la.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Epli wem piti mete pite Juda ma papli oweli lipi rautu wem piti oweli poungo le pe ma kaptu winangou pal kumpu kumpu le pe pratei rourepe siye wasem piti fale paplei oweli pelpe. Epli wem fei pepe olo pau piri malfemye.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Liso Jisas winkem pele pirpowo polpepei, “Ye usa tulum lepei le ye e Judia soma pupam peiye ma pulwepe menmen lipi wuso ye irpei le pe potei pire tute fale pepe.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Wuso metine nele onposi lirpolo nange lele ma fale ili, le miso lesio towa lele kotire kolo olo. So ye ma esio towa leiye ile alepe nimin le mete yeflipiye ma puliye
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Jisas winkem pele re olo pulpowo kolo.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Jisas lirpepe lolpepei, “Wem leiki loporotei wala fale kolo olo. Wem yaupe pepe, pe wem poporo peise.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Mete pititef miso enke olpe pireise kolo, wolo pe enke olpe pireiki ki wusoli ki wem oli oli kirpepe kirpolo pe wai lelpe olo oli liti pingiepe il olpe.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Ise ye yiripe rautuwo wem ili fei lepe. Ki ma ke kolo wusoli wem leiki loporotei wala lato.”
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Jisas lirpei il pepei re fei, le wala ratei tef lite Galili.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Wem Jisas winkem pele pe pulwepe rautuwo wem ili lepe, Jisas re lingepe le lingi. Le le alepe nimin kolo, wolo le kotire le.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Wem pe rautuwo wem ili lelpe lepe, mete lipi pite Juda pintawo Jisas. Pe pepletei mete pirpolo, “Ko Jisas linei?”
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Mete wurutei pepe, pe loule pirpei nemple liye liye re peinei kotuye, pirpei polo “Ko le metine teingi.” Le ilepe pirpei polo, “Olo le metine oli piti lempesipe mete.”
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Wolo nemple pelpe re pirpei il lipi, alepe nimin kolo olo, wusoli pe turwepe piripe mete lipi pite Juda.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Mete pite Juda wuso rautuwo wem ili liti oweli poungo le pe pratei pinge winangou pal kumpu kumpu, pe prautuwo wem fei lepe so pe pile niminye, wem Jisas le fale winem lite Ma Ili le le leptalo il lifei.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Fei, mete lipi pite Juda pepe, pe pinlele potei olpe le pe peite nemple polpepei, “Metine lepei, mete nemple re peltalo kolo, wolo le lolomen so retaitei lepe?”
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Jisas namti lirpepe lolpepei, “Il wuso ki keptalo mete kiripe pepe, il pepe olo peiki kolo. Wolo pe il piti paule Ma Ili wuso laiteiki kau lepe.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Metine minele wuso onposi lirpolo ma lingiepe il pite Ma Ili, metine fei lepe, le miso retai lolpepei, il wuso ki keptalo mete kiripe pepe, pe paule Ma Ili lo ki kutei onposiepe le ki kirpei kire singe peiki.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Metine piti lotei onposiepe il le le lirpei lire singe pele, metine fei lepe, le onposi piti ma leila nange lele lotei. Wolo metine piti onposio metine lotei wuso laisi lau lepe, le onposi piti ma leila nange lite metine wuso laisi lau lepe. Le metine fei lepe, le metine piti lirpei punkom, le ma lempetei kolo olo.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Il lipi pite Moses pepe, Moses waise ko? Iyo, le waise wolo nele leise re lingiepe il lipi pepe kolo olo. Le piti men ise onposi piti ma yeteteiki ka?”
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Fei, mete wurutei pepe, pe namti pirpowo Jisas polpepei, “Ye olo towa lunkiye. Minemple so onposi pirpolo ma peteteiye a lepe?”
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Wolo Jisas nou lirpepe lolpepei, “Ki kirpei le menmen ili lotei lire tute fale, le ise yinlele isotei yiri.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Moses lirpei piti ise ma yaploupe topungou pite eple tuleingi peise. Moses lotei lolpepei kolo, wolo manre yaire peise isotei so pinu pingiepe piti paploupe topungou pelpe pepe. Le epli wem piti ise ma yifei yaupe onposio Ma Ili, epli wem fei lepe, ise yalowi topo lite ninge tulei nele.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Le wuso epli wem piti ise ma yifei yaupe onposio Ma Ili le ise yalowi topo lite ninge kumpu nele, wolo ise yirpei yolo il lipi pite Moses pepe, ise yaruwepe kolo. Le piti men ise enke kotu yireiki ki wusoli epli wem piti ku ma mifei yaupe onposio Ma Ili le ki kapi kainu tanio metine nele?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Ise kapi il yaptei yiri metine yile yinge topo yuwei kolo olo, wolo ise yulwepe menmen wuso fale punkom pepe soma ise kapi il yaptei yiripe pepe.”
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Leye lo mete ilepe pite Jerusalem pirpei polpepei, “Metine fei lepei lepe, so pe pirpei pirpolo ma petesi la lepe lom?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Yuntoli, le lirpei lile alepe nimin le minemple re namti pirpowo pire il men re kolo. Ko mete lipi pepe, pe pretai le Krais punkom lom?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Wolo wem Krais lau, minemple re miso pretawo uf lele kolo olo. Le metine fei lepei, ku yeflipiye olo mretawo uf lele.”
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Wem Jisas leptalo il lifei winem lite Ma Ili, le lirpei il lipi lirpei lolo, “Iyo, ise retaiki le ise retai ki lite uf mete mi so kaule lepei lepe. Wolo ki kaule kire onom peiki kutei kolo olo. Metine lotei wuso laiteiki kau lepe, le lirpei punkom le ise ma yulpope il pele. Ise retawo kolo olo,
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 wolo ki kretawo wusoli ki kiri wepi ratei le le so laiteiki kau.”
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Leye lo mete ilepe pepe, pe onposi pirpolo ma penglei Jisas wolo nele lelpe re lesio kolo olo, wusoli wem loporotei lele wala lato.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Wolo mete wuru pelpe, pe pulpope il pite Jisas le pe pirpei polpepei, “Wem Krais lau, le miso lirpei le menmen lipi wuru potei ma pire tute fale yaupe le le ma fale linuwo metine lepei lo olo?”
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Mete pite Farasi, pe pingitepe mete wuso loule piri nemple, pirpei piri Jisas lepe. Le pe so pire mete lipi piti peptawio Ma Ili siye, pe pepi paisipe yali pal piti puntoluwo winem lite Ma Ili lepe, pe paisipe pe piti ma penglei Jisas.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Fei, Jisas lirpei lolpepei, “Ki ma kireise ratei wem kurauye le ki ma nou ke metine wuso laiteiki kau lepe.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Ise ma yintaiki wolo ise miso yerengaiki kolo olo, wusoli tulum liti ki ke kratei lepe, ise miso ye kolo olo.”
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Fei, mete lipi pite Juda pepe, pe pirpei nemple polpepei, “Le ma le pinei le so ku miso merengawo kolo olo lepe? Le ma le uf lipi pite mete piti Grik wuso mete ilepe pite Juda pe pratei pepe le le ma leptalo mete pite Grik lom?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Le lirpei lolo, ‘Ise ma yintaiki wolo ise miso yerengaiki kolo olo.’ Le le lirpei lolo, ‘Ise miso ye tulum liti ki ke kratei lepe kolo olo.’ Il pele pepei pepe, pal pelpe pato polomen?”
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Epli wem linglitei liti mete pite Juda ma rautuwo wem ili lelpe lepe le kere, epli wem fei lepe, le wem ilitei lelpe. Epli wem fei lepe, Jisas leilo lile le le lirpei il lipi, lirpei lolpepei, “Metine minele piti yif punko, le ma laule ki, le ki ma watowo menmen piti lalei laltu yif.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Min watafei il piti paitei yousi pe pirpei pepe, ‘Minele piti lulpoiki ki, il teingipe ma pultei onom pele le pe ma falele watafei etingi tipe falele le lepe, le tipe lepei ma watepe nempi liti ratei lingi wem wem.’”
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Jisas lirpei il pepei liri Riri Teingi wuso mete piti pulpowo, pe ma kali Riri fei lepei. Wem linu linu re lepe, lau lau fale wem fei lepe, Ma Ili wala watepe mete Riri fei lepe kolo olo, wusoli Jisas wala la kolo olo, le Ma Ili re wala nou leila lire singe lipi pele kolo olo.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Mete wuru wuso pile peingalope mete wurutei pepe, wem pe pingitowo Jisas lirpei il pepei, pe pirpeiye, “Punkomtei, metine lepei le metine nimou wuso ku ratowo lepe.”
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Ilepe pelpe pirpei polo, “Le kuna Krais.”
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Il piti paitei yousi pe pirpei polo Krais ma ninge palyene lite Devit, le le ma nimou nila Betlehem, uf kumpu wuso Devit linu ratei lepe.”
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Fei, mete ilepe kere piri Jisas le ilepe weitowo lope re kelelawo.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Mete ilepe pirpolo ma penglei Jisas wolo nemple pelpe re pesio kolo olo.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Yali pal piti puntoluwo winem lite Ma Ili lepe, pe nou pe falepe mete lipi piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye le mete pite Farasi. Yali pal pe falepe mete lipi pepe le mete lipi pepe pe pepletei yali pal pepe polpepei, “Piti men so ise yenglei yila yau kolo olo lepe?”
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Le yali pal namti pirpepe mete lipi pepe polpepei, “Metine nele re lirpei watafei metine fei lepei kolo olo.”
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Fei, mete pite Farasi pepe, pe nou pepletei yali pal polpepei. “Ise re, le lilaise lusaise ko?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Ise retawo metine ili nele lo ku, nele louku lite Farasi, metine nele lolpepei re ise retawo piti lulpowo Jisas lo olo?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Mete wurutei fei pepei, pe pretape il lipi pite Moses kolo olo, so Ma Ili ma watepe moingi.”
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Nikodemus, le nele lelpe lite Farasi. Le lotei so linu le luluwo Jisas. Nikodemus lirpepe ilepe wane pele pite Farasi pepe lolpepei,
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 “Il lipi pouku pirpei polpepei, ku ma watowo metine moingi kolo olo. Ku wala ma minu mingitepe il pele wo soma ku ma kapi il maptei miri towa men le lesio.”
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Wem mete lipi pire mete pite Farasi pepe, wem pe pingitepe il pepei, pe namti pirpowo Nikodemus polpepei, “So ye re lite Galili ko? Ye ungunape yousi le ye miso retai olpepei, metine nimou nele re miso fale lile Galili kolo olo.”
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Fei, Mete yeflipi pepe pe pe winangou pelpe fi fi peye,
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.