João 5
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem kari re fei, Jisas lunwei le Jerusalem piti ma lulwepe papli oweli lipi piti paplei rautuwo Ma Ili.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Uf ili Jerusalem lepe, tipe oi nele lifei laitei wingi piti mete pilape sipsip pelpe pinki pe uf ili Jerusalem lepe. Le tipe oi lepe mete pite Hibru pinawo pirpolo Betesda, le pe pepletei tuluwim twinges te twinges niliyeye pepletei polinemple neinowo tipe oi lepe.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Mete wurutei wuso kainu polomen polomen re pepe, pe paptei pifei tuluwim pepe. Mete piti lutepe pelpe olpe, ire esi pa, ire olpe. Pe pifei pungario tipe ma luroro lotei,
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 wusoli wem niliyeye niliyeye, riri lite Ma Ili ma litipi lau lile tipe oi lepe le le ma lunpiyoyo tipe. Le mete wuso kainu pepe, wem nele lelpe linu lautile le tipe oi lepe wem tipe lururu lotei, metine fei lepe miso nou fale teingi. Metine kainu fei lolomen re wolo le miso nou fale teingi wem le linu lautile le tipe oi fei lepe.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Metine nele liripe pepi pifei tuluwim pite tipe oi fei lepe, le le olo kainu lato eringi wurutei (38).
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Jisas luluwo wuso letei luwo tuluwim pepe le le retai metine fei lepe olo kainu lato wem uleltei. Liso Jisas leletei metine fei lepe lolpepei, “Ye onposi piti ma nou fale teingi lom?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Fei metine wuso kainu lepe, le namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ili leiki, ki minemple re pifei lepei piti ma kaneiki peiteiki kautile ke tipe oi re kolo olo. Wem tipe luroro lotei lepe ki keilo piti ma ke, metine nele ma kelautu linu leye le ki olo keinenei katoye.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Leye lo Jisas lirpowo metine lepe lolpepei, “Ye eilo kali poyu leiye le ye ilele e.”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Frouyo fei, metine lepe nou fale teingiye. Le kali poyu lele le le lilele leye.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 liso mete lipi pite Juda pepe, pe pirpowo metine wuso Jisas kanowo kapi kainu pele tanio lepe, pirpowo polpepei, “Epli wem fei lepei lepe, le wem piti ku ma mifei yaupe onposi Ma Ili le ye ma yaruwepe il lipi pouku wuso ye ma ila poyu leiye.”
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Wolo le namti lirpepe lolpepei, “Metine wuso kaneiki nou fale teingi lepe, le lirpeiki lolpepei, “Ye kali poyu leiye le ye ilele e.”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Pe so peletei polpepei, “Metine minele so lirpeiye piti ye ma kali poyu leiye le ye ilele e lepe?”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Wolo metine wuso Jisas kapi kainu tanio lepe, le olo lirowo Jisas onom wusoli mete wurutei pile tulum fei lepe le Jisas frou kotire leye.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Wem kari re fei, Jisas lerengawo metine lepe lifei winem lite Ma Ili, le Jisas lirpowo lolpepei, “Ye untoli, ye fei nou fale teingiye. So ye ma nou ingiepe il olpe kolo olo. Wuso ye nou ingiepe il olpe, moingi men nange olpetei ma faleye.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Leye lo metine lepe lusa winem lite Ma Ili lepe le le le lirpepe mete lipi pite Juda pepe, lirpepe liri Jisas wuso kapi kainu pele tanio lepe.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Min polpepei so pe watowo Jisas moingi wusoli le kapi kainu tanio metine fei lepe epli wem piti pe ma pifei yaupe onposio Ma Ili.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Jisas namti lirpepe mete lipi pite Juda pepe lolpepei, “Eiya leiki wem oli oli re lesio towa, le ki re ma kesio towa.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Il fei pepei pe pirkilau kotuwepe enke pite mete lipi pite Juda le pe onposi piti ma petesi Jisas la. Jisas yaruwepe il lipi piti mete pite Juda wuso pirpei polo pe ma pifei yaupe epli wem piti pe ma pifei onposio Ma Ili, Jisas yaruwepe il lipi pepe poteteiye kolo olo, wolo le nou lirpei lasiepe lirpolo Ma Ili, le yaitei nange leletei. Wem Jisas lirpei il fei pepei, le wata pirpolo le lire Ma Ili rounge tante noute tepe.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Liso Jisas namti lirpepe mete lipi pite Juda pepe, Jisas lirpepe lolpepei, “Ki kirpeise punkom, towa lolomen lolomen re ninge miso lesio lire esi lus pele lotei kolo olo. Le luluwo yaitei lele lotei lesio towa fei lepe liso ninge re ma lingowo piti lesio towa fei lepe. Yaitei lesio towa menmen, ninge re ma lesio towa fei lepe.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Yaitei lotei onom puwol ninge leletei le le kosawo lire men nange pele yeflipiye wuso yaitei lotei lesiepe pepe. Yaitei miso kosawo ninge lire menmen lipitei watafei le kusawo lire menmen kumpu min ise fei yulwepe pepe wolo ise ma yinlele isotei yasiepe.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Min watafei yaitei lotei, le nou leilape mete wuso pa pepe le le nou watepe nempi liti nampir pratei, so tisi niliyeye fei lepe ninge re ma lingowo piti watepe mete nempi liti pratei. Ninge lotei onom pele, le keiniepe mete piti ma watepe nempi liti pratei.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Yaitei lotei lesio towa piti kapi il laptei liripe nimoure mete kolo olo. Le watowo ninge singe piti lesio towa fei lepe,
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 le yaitei lolpepei soma nimoure mete yeflipiye ma peila nange lite ninge lele watafei pe peila nange lite yaitei lotei lepe. Minemple wuso peila nange lite ninge kolo olo, yaitei wuso laisi ninge lau lepe re, pe peila nange lele kolo olo.”
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 “Ki kirpeise punkom, minele piti lingitepe il peiki le le lulpowo metine wuso laiteiki kau lepe, metine fei lepe le ma kali nempi liti ratei lingi wem wem. Metine fei lepe Ma Ili miso kapi il laptei liri kolo olo, wolo le ma wata pirpolo le lusa tisi oli piti la le le nou weitei lingowo tisi teingi piti ma namin ratei.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Ki kirpeise punkom, wem wuso ise wala ratei yungario lepe, le olo fei faleye, wem mete wuso pa pepe pe miso pingitepe il manu pite ninge lite Ma Ili. Le pe piti pingitowo lepe, pe miso nou peilo nampir pratei.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Min watafei yaitei lotei, le watepe mete nempi liti pratei, so ninge re le kapi singe elpesipe pite yaitei lele piti ma watepe mete nempi liti pratei.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Le yaitei lotei watowo ninge singe piti kapi il laptei liripe mete piti tef wusoli le Ninge lite Metine Wape.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Ise yinlele isotei yasiepe il fei pepei kolo olo. Wem ma fale, wem mete wuso pa le pe paptei pepe, pe ma pingitepe il manu pele.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Le pe ma nou peilo tani tef wuso paptei pato pepe, pe wuso pingiepe il teingipe pepe, pe ma nou peilo piti ma nou nampir pratei. Le pe piti pingiepe il olpe pepe, pe ma nou peilo wolo pe ma pila moingi ilitei.”
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 “Towa menmen re ki kesio kire onom peiki kutei kolo olo. Ki kingitepe il piti Eiya le ki so kingiepe piti kapi il kaptei kiripe mete. Le wem ki kapi il kaptei kiripe mete, ki kingiepe tuwopou wusoli ki kingiepe il wuso ki kutei onposi piti kingiepe pepe kolo olo, wolo ki kingiepe il pite metine lotei wuso laiteiki kau lepe.”
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 “Wuso ki kirpei re kingiepe il peiki kuteteiye, ise ma yingiteiki kolo olo, le il peiki re ma kere yaupe.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Wolo metine nele le lirpeise lireiki ki le ki kretai, il pele wuso lirpei lireiki ki pepe olo punkom.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Ise yaisipe mete peise pilape il pe falowo Jon liti kaptetei, le le lirpei il punkom lireiki ki.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Ki onposi piti metine nele ma lirpei lireiki ki lom? Olo. Ki keilape il pite Jon liti kaptetei lepe, keilape kirpeise soma ise ma yulpope le Ma Ili ma kaneise.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Jon liti kaptetei, le wata pirpolo nongo weli nele loli nainunuse lepe. Le il pele wata pirpolo pini nainunuse pepe le ise enke teingipe yasiepe wem kurauye.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Wuso ise yulpope il wuso Jon lirpeiki ki kolo lepe ise ma onposio towa leiki piti kesio lepe, ise yuluwo le ise miso retai, ki kesio towa ilitei so ise ma yulpoiki. Towa wuso Eiya waiki piti kesio lepe, ise yuluwo le ise miso retai Eiya laiteiki le ki so kau.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Eiya wuso laiteiki kau lepe, le lirpei il punkom lireiki ki. Ise yingitepe il manu pele re kolo olotei, le mi mati pele re, ise olo yuluwo kolo.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Le il pele re ise yesiepe pultei enke peise kolo olo wusoli ki kutei so Eiya laiteiki kau lepe, wolo ise yulpoiki kolo olo.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Ise yungunape il piti paitei yousi wusoli ise onposi yirpolo il fei pepe miso waise nempi liti ratei yingi wem wem le il potei pepe so pirpei pireiki ki lepe.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Wolo ise yinaulo piti yulteiki ki le ise ma kali nempi liti ratei.”
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 “Ki onposi piti mete ma peila nange leiki kolo olo.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Wolo ki kretaise, ki kretai kolpepei, ise enke peise leinginim, ise onom puwol Ma Ili kolo olo.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Eiya leiki laiteiki le ki so kau wolo ise tounga peteiki. Le wem metine nele lau lire onom pele, ise ma kesi yaltei isotei.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Ise onposi piti yeila nange pite isotei wane, wolo Ma Ili niliyeye lepe, ise onposi piti le ma leilape nange peise kolo olo. Ise yolpepei le ise yolomen ma yulpoiki ki? Ma olo.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Ise ma onposi yolpepei kolo olo, onposi yirpolo ki ma kirpowo Eiya leiki kire il olpe peise lom? Olo. Moses lotei lepe soma lirpowo Eiya leiki lire il olpe peise pepe. Moses so ise onom natowo yirpolo le miso kaneise lepe.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Le wuso ise yulpowo Moses punkom, ise fei ma yulpoiki, wusoli le laptei il lirpei lireiki ki.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Wolo il wuso Moses laptei pepe, ise yulpope kolo olo, so ise yolomen ma yulpope il wuso ki kirpei pepe?”
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.