João 4
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Mete piti Farasi, pe pingitei wuso Jisas lirkilau weisipe enke pite mete wuru le le kaptetei piti ma pulsi, wolo Jon liti kaptetei olo, le lolpepe kolo olo.
1 Pharisee hinowar Jesu i bigegesairih naatu John natabir ana bai’ufununayah moumurih na’in bapataito ebitih,
2 (Jisas lotei kaptetei mete kolo olo, pupam pele so kanowo piti kaptetei pepe.)
2 turobe iti i men Jesu bapataito ebitih, baise i ana bai’ufununayah.
3 Liso wem Jisas lingitepe il wuso mete piti Farasi pirpei pepe, le lusa tef lite Judia le le nou le tef lite Galili.
3 Anamaramaim Jesu, i Judea ihamiy naatu matabir maiye in Galilee.
4 Jisas ma le raltei tef lite Samaria, le le soma le fale tef lite Galili.
4 Boun ana remoramaim i boro Samaria wanawanan narun nan.
5 Jisas le fale uf nange lele Sikar, lato tef lite Samaria. Uf lepe le lato malfem lire tef kumpu wuso Jekop lalowi watowo ninge lele Josep lepe.
5 Imih i Samaria bar merar wabin Sychar tit, Jacob ana me kamar i natun Joseph bitin i sisibinamaim.
6 Tipe oi lite Jekop lele re lato tef kumpu fei lepe. Le Jisas wuso lilele linge tisi ulel le lepe le le weitei lifei mingo lite tipe oi lepe, lifei laltei yef. Wem fei lepe epli olo lau lile niminye.
6 Jacob ana harew karakar i nati’imaim, naatu Jesu ef nan hahar, karakar sisibin mara’at ma. Nati i ouyit.
7 Fei moto nenpe pite Samaria, ne nau piti ma nalfo tipe. Le Jisas lirpene lolpepei, “Ye alfo tipe waiki kalei.”
7 Samaria babin harew huninamih nan anamaramaim, Jesu babin isan eo, “Karam harew ititu atatom?Jesus Samaritan babin hairi tibidudur|alt="Jesus talking to Samaritan woman" src="CN01674B.TIF" size="col" loc="Jhn 4.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.7"
8 Wem fei lepe pupam pele olo pe uf Sikar lepe piti ma paisepe oweli piti paplei.
8 I ana bai’ufununayah hin bar merar bay tobonamih.
9 Moto piti Samaria nepe, ne namti nirpowo Jisas nolpepei, “Ye lite Juda le ki pite Samaria. Ye olomen so eiteiki ire tipe piti waiye alei lepe?” (Pe wai lelpe, minki paingelem re pite mete pite Samaria pelpe, mete pite Juda miso kapi piripe kolo olo.)
9 Samaria babin Jesu isan eo, “O i Jew naatu ayu i Samaria babin. Mi’itube ayu isou harewamih kufefefeyan?” (Jew hai naukwat, o hai kerowas boro men Samaria bairi hinafaram hinaa hinatom.)
10 Fei Jisas nou lirpene moto pite Samaria nepe lolpepei, “Wuso ye retai menmen teingipe piti Ma Ili ma watepe mete le ye retai ki metine minele so keiteiye piti waiki tipe liti kalei lepe, ye miso eiteiki le ki ma waiye tipe liti waiye nempi le ye ma ratei ingi wem wem.”
10 Jesu, babin isan iya’afut eo, “O God ana siwar itasoso’ob na’at yait o isa harew tomamih efefeyan, o boro itibatiy i boro yawas ana harew tit itatom”.
11 Leye lo moto nepe ne namti nirpeiye, “Ili leiki, ye mili liti ire englei tipe kolo olo, le tipe oi re olo lautiletei. Le tipe liti waiki nempi liti ratei kingi wem wem lepe, ye ma kali lato fei linei?
11 Babin eo, “Aro, o taratarfuruwen men ibai ina naatu karakar ana sou i manin na’in ra’iy in. Karakar menatanamaim boro iti yawas ana harew inab?
12 Ku mani louku Jekop so wauku tipe oi fei lepei le le lotei, eple tuleingi pele le sipsip pele re, pe yeflipiye palei tipe oi fei lepei. Le ye onposi irpolo ye ili inuwo Jekop lom?”
12 Iti karakar i aki agir Jacob kair imaim ma tomatom, naatu ana haru ana for ouman. Iti karakar aki iti. O taiyuw ku’o’o, o Jacob inatabir?
13 Jisas namti lirpene lolpepei, “Minele piti lalei tipe lite oi fei lepei, le ma nou yif punko.
13 Jesu iya’afut eo, “Orot babin etei iti harew natomatom boro sikan namamah maiye,
14 Wolo minele piti lalei tipe wuso ki ma watowo lepe, le miso nou yif punko kolo olo. Tipe wuso ki ma watowo lepe, le ma falele wata pirpolo etingi lepe le le ma watowo metine lepe nempi liti ratei lingi wem wem.”
14 baise yait ayu harew anitin natomatom boro men sikan namamah. Naatu harew nati ayu anabitin boro wanawananamaim harew buruburur namatar. Naatu yawas’anaharew imaim na’in nitin, naatu yawas wanatowan nab.
15 Fei moto pite Samaria nepe, ne nirpowo Jisas nolpepei, “Ili leiki, ye waiki tipe fei lepe soma ki ma nou yif punko kolo olo, lo tipe oi fei lepei re ki ma nou kau kalfo tipe kolo oloye.”
15 Babin Jesu isan eo,” Aro, harew nati ayu kwiti saise ayu men sikou namamaa nan naatu men mar etei iti’imaim harew huninamih anan.”
16 Leye lo Jisas lirpeneye, “E irpowo munge leiye le ye so nou au.”
16 Jesu babin iu, “Kwen ku’af aaw isan naatu kumatabir kuna.”
17 “Olo, ki munge olo.” moto nepe ne namti nirpowo Jisas. Le Jisas nou lirpene lolpepei, “Ye irpei tuwopou wem ye irpei irpolo ye munge olo.
17 Babin iya’afut eo, “Ayu aawu en.” Jesu eo,” O aaw en ku’o’o i turobe.”
18 Ye inu aisipe mungarem pire esi plen poungo (5), le metine wuso ye fei iri roum ratei meme, le olo munge nange leiye kolo olo. Ye irpeiki punkom.”
18 Anababatun, o oro’orot etei five, i aa’awanen naatu orot iti boun airi kwama’am i men o aawamih. Abistan iti boun i’o’o i turobe.”
19 Fei moto pite Samaria nepe, ne namti nirpowo Jisas nolpepei, “Ili leiki, ki fei kretai ye metine nimou.
19 Babin eo, “Aro, ayu ai’iti, o i dinab orot.”
20 Eiya mani peiki piti Samaria, pe rautuwo Ma Ili pratei tumun fei lepei. Wolo ise pite Juda, ise yirpei yolo uf ili Jerusalem soma ku ma me rautuwo Ma Ili lepe.”
20 “Aki ai a’agir iti oyawemaim hikwakwafir, baise kwa Jew kwa’o’o kwafiren efan i Jerusalemamaim tanakwafir.”
21 Leye lo Jisas lirpene lolpepei, “Ko ye moto, ye ulpoiki. Wem wala lato, ma wem fei lepe fale, is mete ma rautuwo Eiya Ili ratei tumun fei lepei kolo olo, lo pe ma pe Jerusalem piti rautuwo re kolo olo.
21 Jesu eorereb eo, “Babin ayu initutumu, veya i enan anamaramaim kwa boro men Tamat no oyawemaim o Jerusalemamaim kwanakwafir.
22 Ise pite Samaria, ise retawo minele piti ise ma rautuwo re kolo olo. Ku pite Juda, ku mretawo minele piti ku ma rautuwo wusoli ku pite Juda miso kaneise retawo tisi piti Ma Ili ma kaniepe nimoure mete.
22 Kwa Samaria men kwaso’ob abistan kwakwakwafir, aki aso’ob abistan a kwakwafir, anayabin yawas i Jew sabuw biyahine na.
23 Wolo wem ma lau, le wem fei lepe olo fale fei wem nimoure mete piti rautuwo Eiya Ili punkomtei pepe, pe ma rautuwo pire onom re il punkom. Eiya Ili lirpei piti nimoure mete ma rautuwo polpepe.
23 Veya i enan naatu natitaka anamaramaim anababatun kwafirenayah boro Regah turobe naatu Anuninamaim hinakwafir, naatu kwafirinayah iti na’atube i boun Regah enunuwet.
24 Ma Ili, le Riri, le nimoure re mete wuso rautuwo pepe, pe ma rautuwo pire onom re il punkom.”
24 God i Anunin, naatu i ana kwafirenayah i turobe naatu Anuninamaim hinakwafir.”
25 Fei moto pite Samaria nepe ne nirpowo Jisas nolpepei, “Ki kretai kolpepei, Mesaia, pinawo pirpolo Krais lepe, le miso lau. Wem le lau, le miso lirpouku lire il yeflipiye.”
25 Babin eo, “Ayu nati Roubininenayan i aso’ob (Keriso terarouw) i enan. I nanan ana veya i boro sawar etei it isat nakubuna.”
26 Leye lo Jisas namti lirpene lolpepei, “Ki kutei so lepe, ki min kireye roum wirpepei lepei lepe.”
26 Imaibo Jesu eorereb eo, “Ayu i yait? Ayu yait airit ta’o’o.”
27 Wem me roum wala mirpepei mile, pupam pite Jisas pele pau fale le pe pinlele potei olpe piti puluwo lirine moto nenpe roum mirpei. Wolo pe nele lelpe re lentei lirpolo, “Ko ye inta menele?” Olo. Lo pe peletei Jisas pirpolo “Piti men so ye irine roum yirpepei lepe?” Olo, pe peletei polpepe re kolo olo.
27 Jesu eo oumatan, ana bai’ufununayah himatabir hina hitit naatu Jesu babin hairi hibidudur hi’itih hi’ororsa’ir. Baise men yait ta kok babin tibatiy, o Jesu hitibatiy, “Anayabin aisimamih babin airi kwabidudur?”
28 Leye lo moto pite Samaria nepe ne nusa mili lite tipe ratei le ne nou ne uf Sikar lepe, nirpepe nolpepei,
28 Naatu babin ana harew hunihun ihamiy, i matabir in bar merar tit naatu sabuw nati’imaim hima’am hai tur eo’wen,
29 “Ise yaule yuluwo metine nele wuso lirpeiki lire men nange yeflipiye wuso ki kinu kingiepe pepe. Le so Krais lepe lom?”
29 Kwana tan orot kwa’itin, sawar abistanawat asisinaf etei’imak au tur eowen. Ta’itin i Roubinineyan wariten?”
30 Liso mete pite uf kumpu lepe pe naro pe karowo Jisas.
30 Naatu bar merar hihamiy naatu sabuw etei ef hinuwet hin Jesu biyan hitit.
31 Wem fei lepe pupam pite Jisas pele malfefi Jisas pirpei polo, “Ko ye metine piti eitalouku lepe, ye kapi oweli aplei wo.”
31 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah hi’o, “Bai’obaiyenayan bay ta ku’aan ya kurutan!”
32 Wolo Jisas namti lirpepe lolpepei, “Ki oweli piti kaplei pepe, ise olo retape kolo olo.”
32 Baise i isah eo, “Ayu au bay menamaim ana’ani’aan kwa men kafa’imo kwaso’ob.”
33 Liso pupam pele pepe, pe peite nempleye, “Minemple so pau watowo oweli pepe?”
33 Imih bai’ufununayah taiyuwih hima hi’o, “Ta’itin sabuw afa bay hibow hina hitin eaa wariten?”
34 Fei Jisas lirpepeye, “Ki oweli peiki piti kaplei pepe, ki ma kingiepe il pite metine wuso laiteiki kau lepe, le ki ma kesio towa wuso le waiki piti ma kesio lepe, ki ma kesio ke yaliye.
34 Jesu eo, “Ayu au bay, i yait ayu biyafaru i anakok anabosiyasiyar anasinaf naatu bowabow ayu bitu i anabow anisawar.
35 Il peise isotei yirpei yolo, ‘anongou twinges te twinges wala pato wem oweli ma poungo.” Ki kirpeise, ise wala yuluwo liom yoporo wo. Oweli olo poungo fei, le ise ma kotuwepe.
35 Kwa iti na’atube kwa’o’o, ’Sumar kwafe’en o tafanamaim aki boro anafour’. Baise a tur ao’owen, Kwa matatoniwa’an me kwana’itin gewas naatu bay iyamur sawar fourin isan ana veya tit.
36 Metine piti kotuwepe oweli, le miso kapi era pele le le miso kotuwepe oweli piti kanowo ratei lingi wem wem. Le lolpepei soma metine piti lapiri oweli le metine piti kotuwepe oweli, te rounges tepiye miso onom teingine.
36 Boun auman fourayan boro hibaiyan ana kabay nab, naatu bay four eya’ay ma’ama wanatowan isan, imih ta’itin tanumayan naatu fourayan i hairi auta’imon hiniyasisir.
37 Il wuso pirpei polo, ‘metine nele lapiri oweli le nele kotuwepe’, il fei pepe pe pirpei punkom.
37 Abistan hi’o’o i turobe, “Orot ta’imon etatanum naatu orot ta’imon efafour”.
38 Ki kaiteise ye kotuwepe oweli pite liom mete nemple pelpe papiri. Ise yapiri kolo, wolo ise kotuwepe oweli piti mete nemple pelpe papiri.”
38 “Efan men imaim ima ibowabow, ayu aiyafari kwenan inafouramih naatu i hai fairamaim hibowabow o nonowatin inafour inaa’amih”.
39 Mete wuru pite Samaria wuso pratei uf Sikar lepe, pe pulpowo Jisas wusoli moto wuso niri roum minu mirpei lepe, ne nirpepe nolpepei, “Le lirpeiki lire men nange yeflipiye wuso ki kinu kingiepe pepe.”
39 Samaria moumurih maiyow nati bar merar Jesu hitumitum anayabin babin ana turamaim, “I ayu au sinaf etei eo anowar”.
40 Liso wem mete pite Samaria pe falowo Jisas pe pirpei malfefi piti ma liripe pepi pratei. Le Jisas liripe pepi pratei epli wem twinges.
40 Imih anamaramaim Samaria sabuw hina Jesu biyan hititit, hifefeyan bairi ma isan, imih veya rou’ab bairi hima.
41 Mete nou nemple wuru pite Samaria pepe, pe pulpowo Jisas wusoli pe pingitepe il pele wuso leptalo pepe.
41 Sabuw moumurin maiyow hitumatum anayabin i ana turamaim,
42 Le pe pirpene moto wuso ninu nire Jisas roum mirpei meme, pe pirpene polpepei, “Ku fei mulpowoye. Ku mulpowo wusoli ye irpouku iri lepe lom? Olo ku mulpowo wusoli ku kutou mingitepe il pele, le ku mretai molpepei le lotei punkom piti kaniepe nimoure mete piti tef.”
42 naatu babin isan hi’o, “Aki bounabo abitumatum, men babin i’o isan, baise abistan tur eo’o aki taiyuwika taini anowar”.
43 Jisas liripe mete pite Samaria pepi pratei epli wem twinges re fei, le lusape le le so le Galili.
43 Veya rou’ab sasawar ufunamaim Jesu efan nati ihamiy, naatu au Galilee na’at misir in.
44 Jisas lotei linu lirpei nomnaipe lolpepei, metine nimou uf mete nange peletei ma olo pinauli.
44 Anayabin i taiyuwin isan eorereb eo, “Dinab orot taiyuwin ana tafaram sabuw isan men tekakakaf”.
45 Wem Jisas le fale Galili, mete pite Galili pepe pe kesi paltei potei wusoli wem pe pe Jerusalem piti papli oweli lipi piti paplei onposio wem Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pau tani Isip, wem fei lepe, pe pulwepe men nange yeflipiye wuso Jisas laptei fale pepe.
45 Imih anamaramaim na Galilee titit, sabuw ana merar hiyi hibai. Anayabin hin Jerusalem Tar Nowaten Hiyuw aa isan hiruru’ay, nati’imaim sawar abistanawat sinaf hi’i’itin isan.
46 Jisas nou le uf Kana lato tef lite Galili, uf wuso Jisas linu lirpei le tipe nimou weitei fale lire wain tipe lepe. Metine nele piti lesio towa lite moli lipi pite Rom, le re lau lifei uf Kana lepe, le ninge kumpu lele olo kainu lato uf Kaperneam.
46 Naatu matabir maiye in Canna tit, nati Canna i Galilee wanawanan, imaim harew botabir wine mamatar. Naatu nati’imaim gawan ana orot ukwarin natun sawow Capernaumamaim inu’in.
47 Wem le lingitei wuso Jisas re olo lato Judia so lau fale Galili ye, metine lepe karowo Jisas le fale luluwo, le le leletei piti ma le Kaperneam le le ma kapi kainu tanio ninge kumpu lepe wusoli le olo kainu olitei piti ma la.
47 Jesu Judea’ane na Galilee tit ma’am ana tur na nowar. Misir in biyan tit ana tur eowen naatu ifefeyan i tare tan natun sawow inu’in tiyawas i kafa’imo namorob.
48 Fei Jisas lirpowo metine piti lesio towa lite moli lipi piti Rom pepe, Jisas lirpowo lolpepei, “Minemple peise re miso pulpoiki kolo olo, ma pulwepe menmen lipi potei pire tute fale pepe, ma pulwepe wo pe soma pulpoiki.”
48 Jesu sabuw iuwih, “Kwa sabuw ina’inan naatu baifofofor kwana’itah, baise boro men kwanitumatum.”
49 Wolo metine lepe namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ili leiki, ye ma au ireiki wepi we wo, ninge leiki ma laye.”
49 Gawan ana orot ukwarin Jesu isan eo, “Aro, inare tananabo au kek namorob.”
50 Fei Jisas nou lirpowo metine lepe lolpepei, “Ye e, ninge leiye miso namin ratei.” Liso metine lepe lulpope il pite Jisas, le le leye.
50 Jesu orot isan eo, “Kwen! O a kek yawas ema’am!” Orot itumatum abistan Jesu tur isan eo naatu ana ef rura’ah in.
51 Wem metine lepe, le wala le luwalo tisi ile, mete pele piti pesio towa lele lepe, pe pau fale perengawo le pe pirpowo polpepei, “Ninge leiye teingi ratei.”
51 I ra’iy inan efamaim ana akir orot bairi hitar naatu ana tur hi’owen, “O a kek i yawas ema’am
52 Leye lo metine lepe lepletei liri wem piti ninge kumpu lele lepe, le nou fale teingi lepe. Le pe namti pirpowo polo, “Ninge leiye nou lironom nemul ningli wem epli lile weitei.” (1 kilok)
52 Naatu ibatiyih, Veya abistanamaim au kek yawas?” Naatu i hiya’afut hi’o, “Fai ouyit one korok na’atube imaim sawow ihamiy”.
53 Fei yaitei lotei onposi wuso wem fei lepe so Jisas lirpowo lirpolo ninge lele miso teingi ratei lepe. Liso metine lepei lire moto re eple le mete piti piri pepi pratei winem lele pepe, pe yeflipiye pulpowo Jisas.
53 Naatu imaibo tamah not nati ana veya Jesu eo, “O a kek i boro nayawas.” Imih nati ana baremaim hima’am etei hitumatum.
54 Menmen lipi fei pepei Jisas laptei fale pingi, puwope piti pinu wem le lirpei le tipe nimou weitei lire wain tipe lepe. Jisas laptei menmen fei pepei fale wem le lato Judia lau fale Galili.
54 Iti ina’inan bairu’abin men tesinaf emamatar Jesu sinaf matar, no Judea’ane na au Galilee inan ufunamaim.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.