2 Coríntios 11
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ki fupeiteiki kolomen re wolo ki onposi piti ise wala ma kani onom yanteiki. Ise ma yolpepe.
1 Ayu anotanot mar kikimin au tur anao i boun koko’aw hai tur te’o na’atube, baise kwa marasika kwabusuruf kwabowabowaka.
2 Ki kingeise il kirpei watafei Ma Ili lotei. Ise watafei moto lainou nenpe wala yeflinetei wuso ki topwepe il kapiri piti ne ma naise metine nele loteteiye le metine fei lepe le Krais.
2 Ayu kwa isa abi’o’orot, boun God ebi’o’orot na’atube, kwa i boun babin biyan numin orot ta’imon bai’awanin isan hi’omatan na’atube nati i Keriso akisin.
3 Ki turiki piti ise enke peise ma onposiepe men nange eryai le piti ise ma tounga pesi Krais wuso ise yulpowo yoporotei lepe. Ise ma yolpepe watafei Iv wuso nulpope il pite tutu wuso lempesine nepe.
3 Ayu i abirubir kwa a not boro ni’afiy abistan Eve biyanamaim mamatar boro kwa biyamaim namatar. Kok i so’ob kwanekwan, naatu i iwa’an Eve God fanan sair naatu bowabow kakafin sinaf, imih nati baifufuwenayah boro kwa hinifuwi naatu hinifuwen anot hini’a’afiy saise kwa boro men kafa’imo Keriso akisinamo kwanitumitumimih
4 Ise frou enke teingipe yasio metine wuso lau faleise le le leptalo il liri Jisas nele yefli le Jisas wuso ku meptalo il miri lepe, olo metine lepe le leptalo il liri kolo, wolo ise enke teingipe yasio metine fei lepe. Le ise kali riri nele le ise yulpope il nemple, pe watafei riri re il wuso ku waise pepe kolo olo, ise kapi nemple yeflipi.
4 Anayabin sabuw afa hinan naatu Jesu isan hinabinan men boun aki abibinan na’at. Anunin ta kwanab men boun aki abaib na’at o tur gewasin men boun kwanonowaramaim tebibinanumih, hamehamen maiyow kwa boro mar ta’imon kwanab.
5 Mete wuso peptalo il nemple le ise yinape yirpolo pe pupam teingipe pepe wolo ki onposi pe pupam teingipe watafei ki kolo olo.
5 Baise anotanot ayu i ai gewasin kwanekwan men boun kob abarayah wabih gagamih gewasih na’atube.
6 Ki mete peitaleiki piti kirpei koporo kolo olo, wolo ki metine piti onom ulene. Ku wem oli oli mirpei mamteteise piti ise ma retai yoporo.
6 Ayu tur ao’o i boun kek sosof hai tur te’o na’atube, baise ayu auru not so’ob ema’am, aki ef etei bebeyanamaim ao kwanowar sawar.
7 Wem ki keptalo il teingipe pite Ma Ili pe ise, ki keiteise piti ise ma yaiteiki kolo olo. Ki kire yape piti ma keiteise fale yire mete lipi, mete pretaise, ki kolpepe lepe, pe olo wanketei lom?
7 Ayu taiyuwu anayara’iyu naatu kwa anabora’ahi Regah ana tur gewasin baiyan en anabinan nati i bowabow kakafin?
8 Wem ki kesio towa keingaloise, mete piti uf mete nemple wuso pulpowo Ma Ili pepe pe paiteiki. Ki kapi men nange pelpe piti ma ki kaneise.
8 Ayu Kirisiyan sabuw afa biyahine kabay abai kwa baibaisi isan, kwanotanot ayu abainuwih?
9 Le wem wuso ki wala kireise mepi ratei pepe ki kirpei piti ise ma kaneiki yire era men re kolo olo. Ilim winkem wuso pato Masedonia le pe pau pepe pe pilape men nange wuso ki olo pepe, pe pilape fei pepe yeflipiye pau waiki. Wem linu wuso kireise ratei lepe ki kirpei piti ise ma kaneiki yire oweli men nange kolo olo, le wem lingi lingi re ki ma waise moingi kolo olo.
9 Bairit tama’am ana mar ayu au kok sawar bain nowau matar isan, men kafa’imo yait ta aiwowa’ani. Anayabin teitit no Masedonia’ane hinanan sawar abistanawat akokok etei’imak anafofonin abai. Ayu boro taiyuwu bit ana’abar naatu boro na’atuka anasinaf anan.
10 Ki kesiepe il punkom pite Krais le ki topwepe il piti ki ma rautu kutei kireise, le mete pite Grik, liye liye re pe miso il kareiki kolo olo.
10 Keriso ana turobe ayu wanawana’umaim ema’am. Ayu ao’omatani, iti ora’ara’at boro men kafa’imo awau nafot iti tafaram Akaiya wanawanan.
11 Piti men so ki kirpei il pepei? Ki kirpei wusoli ki kani onom kanteise kolo lom? Olo, Ma Ili retai ki kani onom kanteise.
11 Aisimamih? Anayabin ayu men kwa abiyabuwi? God so’ob ayu kwa abiyabuwi.
12 Ki fei rautu kutei kireise lepe ki ma wem oli oli kolpepe piti ma kapiri mete wuso pinape pirpolo pupam pepe, kapiri le pe ma pinta tisi piti ma rautu potei pirpolo pe pesio towa lelpe watafei ku kolo olo, pe ma pirpei polpepe kolo.
12 Ayu boun abistan abowabow boro na’atuka anabow anan. Saise ayu bowabow iti na’atube anabowabow i baifufuwen bai’obaiyenayah anarufutih. Hai yabih en isah hinao’ra’ara’at naatu asir hinao i mi’itube tebowabow aki bairi ta’imon abowabow.
13 Mete fei pepe pe pupam kolo, pe pempetei. Pe pempetei pesio towa watafei pupam le pe weitei potei fale pirpolo pe pupam pite Krais punkom wolo olo, pe pempetei.
13 Anayabin sabuw nati na’atube i turabarayah baifufuwenayah, i hai bowabow isan i taiyuwih tebifufuwen. Naatu taiyuhiwat tesisinaf hai itinin i boun Keriso ana turabarayah na’atube.
14 Le fei pepe ma nou nemple yeflipi kolo olo. Towa oli re miso weitei lotei fale watafei riri wuso kapi singe pite Ma Ili le le linini lepe.
14 Naatu nati men tanakasiy! Satan karam taiyuwin nabotabir marakaw ana tounamatar, itininabe namatar.
15 Liso mete piti pulsi towa, pe re miso weitei potei fale watafei pe mete piti pingiepe il teingipe tuwopou le tisi lelpe olo nou nele yefli kolo. Pe pingowo tisi lelpe lepe pe pe yo ma pila moingi ili pire towa oli lelpe wuso pesio lepe.
15 Isan imih aki men akakasiy Satan ana akir wairafih i taiyuwih hibotabirih akir wairafih hai yawas gewasih na’atube himamatar. Mar yomanin mi’itube hai bowabowamaim hisisinaf imaim boro baimakiy hinab.
16 Ki nou kirpei kasiepe kolpepei minele re ma onposi lirpolo ki fupeiteteiki kolo olo. Le wuso ise onposi yolpepe sou, ki fupeiteteiki le ki ma rautu kutei kumpuye.
16 Ayu ibanak ao maiye! Men yait ta nanot ayu au not meyemeye narouw. Baise kwa iti na’atube kwananotanot na’at, basit kwanabuwu ayu i au not en, saise mar kafa’i ayu anaora’ara’at.
17 Iyo, il wuso ki kirpei pepe Ma Ili olo onposi piti ki ma kirpei kolpepe kolo, wolo ki kirpei wata pirpolo ki fupeiteteiki lepe.
17 Anamaramaim ora’ara’aten ana tur anao i men Regah ana kokomaim ayu ao’omih, iti tur i hai not meyemeye hai tur.
18 Wolo mete wuru rautu potei pire men nange pite tef, le ki re ma kolpepe.
18 Baise sabuw afa abistan hisisinaf isan hina’ora’ara’at na’at, ayu auman boro anao ra’ara’at.
19 Ise isotei olo retaitei le ise min so kani onom yantepe mete piti fupepletei pepe.
19 Kwa taiyuw i notayah anababatun, naatu imih sabuw hai not meyemeye bairi yasisiramaim kwabita’ay.
20 Mete piti reituse ye eryai, lo pe kapi men nange tanise, lo pe pempeteise piti ma yualo tisi oli, lo pe kaneise piti yila moingi kolo olo, lo pe pire esi fila papoise mi mati peise, mete fei pepe ise min kani onom yantepe pepe.
20 Na’atube sabuw afa bairi kwaita’ay dibur kwamatar, taiyuwin kususur wan i’iyon o yumat ifafar.
21 Pe pireise singe le ki olo touli so ki ma topo tapune lo olo?
21 Ayu au biya’ohow, nati isan i anababatun ririmit sawar sinaf isan na’atube atao kwatanowar.
22 Pe pite Hibru lom? Ki re lite Hibru. Pe pite Israel lom? Ki re lite Israel. Pe eple palye pite Abraham lom? Ki re ninge palyene lite Abraham.
22 I anababatun Hebrew ma’anih? Ayu auman Hebrew orot. I Israel sabuw? Ayu auman Israel orot. I Abraham ana a’agir sabuw? Ayu auman Abraham ana agir orot.
23 Pe mete piti pesio towa lite Krais lom? Ki kirpei wata pirpolo ki falo linini lepe wolo ki metine piti telpalo kesio towa lite Krais le pe olo. Ki kirkilau kesio towa ili, wem wuru pe peiteiki kifei winem oli, wem wurutei pe pire foiye peteteiki le wem wuru moingi faleiki piti ma ka wolo olo.
23 Iban Keriso ana akir sabuw? Iti tur ao’o ana nowarin i boun hai not en te’o na’atube. Baise ayu i akir wairafu gewasu men i na’atube! Ayu abow atetebon, ayu mar moumurin maiyow dibur arun, mar moumurin maiyow murab fokarinamaim hiwabiru, naatu mar moumurin maiyow kafa’imo hita’asbunu. Anayabin ayu Keriso isan abowabow.
24 Wem twinges te twinges niliye mete piti Juda pe pire foiye peteteiki wem wurutei (39),
24 Mar etei five Jew hai ukwarih hibuwu hirabu. Mar ta’ita’imon hirarabu etei 39 biyau hitatakiyakiy hiruruseben.
25 mete piti Rom pe peteteiki wem twinges niliye le wem niliye pe piripe era posiki. Wem twinges niliye ki konglo nimpe teingelem ke wolo peryai liripe leplangu lasi era le nimpe teingelem pepe pe paututu le wem niliye ki kuwowo kingi tipe mulpou niliye lire epli niliye.
25 Mar tounu ayu auramaim hirabu naatu mar ta’imon kabayamaim hirouwou’uru, mar tounu wa tafofor riy yan are naatu veya ta’imon anafofonin riy yan ain earuwu aremor. |alt="Paul stoned" src="cn01965B.tif" size="col" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Corinthians 11.25"
26 Wem wuru wuso kaulo ke kau lepe wofrengi pa peituki le mete olpe peituki piti ma kapiki oweli men nange peiki. Mete piti alpe leiki Juda le pe piti alpe nemple pe weitei puraiki. Ki ke fale uf lipi, moingi faleiki, wem ki ke peryai lipi moingi faleiki le mete wuso pempetei pirpolo pe numuwi peiki wolo pe weitei puraiki.
26 Ayu mar moumurin maiyow efamaim aremor kakafih isou himatar, harew gagamih hititit kafa’imo ata’atomatom atamorob, naatu bainoyah kafa’imo hitarabu hitabainuwu. Ayu taiyuwu au sabuw Jew ma’anih naatu Ufun Sabuw kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu, bar oto’otowen gagamin wanawanan ama’am kafa’imo hitarabu, naatu arar yan anan kakafin kafa’imo atatita’ur, riy yan kafa’imo ata’atomatom ata morob, naatu taituwat baifufuwenayah kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu.
27 Ki kesio towa le ki kratei kaltei yef re kolo olo. Wem wuru ki telpalo ketei kaptei yepe kolo olo, ki nimpi neiyeiki le ki yif punko. Wem wuru ki oweli olo, winem lo olongou re olo.
27 Foyab atatarakair naatu bowabow fokarih maiyow wanawanah arun abow. Gugumin wanawanah men ainu’in gewas, naatu harewamih sikou mamah naatu bayumih amorob, yakukur eanu naatu biyau asire ain.
28 Le ki ma kungunape men nange eryai pepe kolo, wolo epli wem wem wuso lepe ki kirkilau onposiepe nimoure mete yeflipiye wuso pulpowo Ma Ili pepe.
28 Sawar afa isou himatar, baise boro men anao kwananowar. Ayu mar etei fokarin maiyow airi abitar baise au not gagamin i Kirisiyan sabuw isah anotanot mi’itube hibow tenan.
29 Wem metine nele le lire malye ki re weitei kire malye, le wem metine nele weisi nele lualo tisi oli, ki onom olo ma teingine kolo.
29 Anamaramaim yait eriririm, ayu men ariririm, naatu yait ta bowabow kakafin bonawiy isisinaf, ayu wanawana’umaim men ea’earah o so’aso’ar eyey.
30 Wuso ki ma rautu kutei, ki ma rautu kutei kire singe peiki kolo olo, ki ma rautu kutei kiripe men nange wuso mete nemple ma pretai ki olo touli kiripe pepe.
30 Ayu anao ra’ara’at na’at, basit sawar abistanamaim iwa’an ariririm boro ni’obaiyu ana’ora’ara’at.
31 Ma Ili le le Yaitei lite Apa Ili Jisas, Ma Ili fei lepe ku ma meila nange lele wem oli oli, le retai ki olo kempetei kolo.
31 God naatu Regah Jesu Keriso Tamah i wabin tanabora’ara’ah wanatowan! God so’ob ayu men abifuwen.
32 Wem ki kratei Damaskus, metine piti luntoluwepe nimoure re mete piti uf tef liti Damaskus lepe le laptei yali pal pile wingi lipi piti pinkingi pe pau uf Damaskus lepe, yali pal pepe pe pile piti ma pengleiki ki. Metine piti luntoluwepe nimoure mete piti Damaskus lepe le lesio towa lunkunguwo metine ili Aretas.
32 Anamaramaim ayu Damascus hihirfutu ama’am, aiwob orot Aretas gawan gagamin sorodiy sabuw uwih bar oto’otowen wabin Damasenes ana etawan awan hima’uh hima hikakaif. Ayu atatitit hitabuwu hitafatumu isan.
33 Wolo ilepe peiki piti pulpowo Ma Ili pepe pe peifoiki kawo pora le pe peifoiki kautile nample liti lato lom pelpe wuso pantei neinowo uf lelpe lepe, pe peifoiki kautile nample lepe le ki fale ke yawi tanio metine piti luntoluwepe pepe.
33 Baise kaifetamaim hiwanu faf ana sou’uwat murabamaim hiruru ara’iy naatu uman wanawananane asorabon abihir. Paul kaifet wanawanan hiruru ere’er|alt="Letting Paul down in basket" src="CN01937b.TIF" size="col" loc="2Co 11.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.33"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.