Lucas 7
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Nopongnga ni Disas tid oseng idda langun diyon to mgo minuvu, mid undiyon sikandin to Capernaum.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Na rutun, duwon sokkad no kopitan to mgo sundau to Roma. Duwon sudsuhuwon din no id dokollan din to ginawa no novohokan woy asow ron od patoy.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 To norinog taddot kopitan iddos moka‑atag ki Disas, id popiyod din iddos od pombuyyahon to mgo Judio amoy'd nganoy ki Disas no od undiyonnan din woy'd bowiyan iddos sudsuhuwon din.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 To kod‑inguma ran, id po‑eru‑eru sikandan ki Disas. Kahi ran to, “Kolimulimu, tovangiyu iddos kopitan su ollog en sikandin nod tovangan,
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 oyyos dakkoo kos ginawa rin keta no mgo Judio, woy sikandin kos id povovaa to simba‑an doy ka‑ay'n lugaa.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 De‑en id duma si Disas kandan. Piru to morani ron sikandin diyot baoy, id suhu taddot kopitan iddos mgo oukuy rin no od tommuwon dan si Disas woy'd po‑osengan to, “Longaggon, yo kad od luggatluggat nod allus, su konna a ollog nod po‑usok kikow riyot baoy ku.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Konna a ollog ahad kodtommu ra en kikow. Osengow robbo woy od ko‑uliyan en iddos sudsuhuwon ku.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Nokosaddoo a ka‑ay, oyyos ahad siyak, no‑iraom a to kotungud taddot mowwet pa koddi, woy duwon mandad mgo sundau no no‑iraom to koddin kotungud. Otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Ipanow kad,’ na od ipanow en sikandin. Woy otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Undini ka,’ na od undini en sikandin. Woy otid ikohiyan ku iddos koddin uripon no, ‘Puungiyu ini,’ na od puungan din en.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 To norinog idda ni Disas, nosoobbuwan sikandin woy id isau riyot mgo minuvu no id tintinundug kandin, kahi rin to, “Od ikohiyan ku sikiyu, no waa poron nokita ku no minuvu no dakkoo kos kodsalig iling ka‑ay, ahad dini to Israel.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Na, to id uli ron iddos id popiyod taddot kopitan, nokita ran no no‑uliyan don iddos sudsuhuwon.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Waa nouhoy pomon tadda, mid undiyon si Disas to bonuwa no id ngoranan to Nain. Id duma mandad kandin iddos mgo tinodduwan din woy dos oray'n mo‑uraan minuvu.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 To morani ron sikandan diyot sobbangan to bonuwa, nokosuggung dan to mgo minuvu nid sayung to minatoy amoy id lobbong. Dos id patoy, budtung no anak to ba‑ay'n bau. Mo‑uraa kos mgo minuvu no id duma taddot bau amoy'd loobbong.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 To nokita ni Disas iddos bau, no‑eruwan sikandin woy id ikohiyan din to, “Yo kad od sinoggow.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Na, id porani si Disas woy id somaddan din iddos id soyungan taddot minatoy, de‑en id soro iddos id ponsayung. Kahin Disas to, “Oto, onnow kad.”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Idda ron en, id livod kos songnga taddot konakan, woy id onnow sikandin woy noko‑ooseng don. Nopongnga, id ikohiyan ni Disas dos inoy to, “No‑uyag don kos anak du, ini rad sikandin.”
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 To nokita idda taddot mgo minuvu, oraroy ran no nosoobbuwan woy id doong dan kos Monama. Kahi ran to, “Id po‑undini to Monama ka‑ay't keta inis motuus no propeta, su amoy od tavang keta no mgo minuvu rin!”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Na iddos dinoggan moka‑atag taddot id puungan ni Disas, nokoso‑ob diyot langun no lugaa no sakup to Judea woy riyot morani no mgo bonuwa.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Na iddos mgo tinodduwan ni Juan no Tohodboutismu, id undiyon to prisuwan amoy od ponudtuu kandin moka‑atag taddot langun no pinuungan ni Disas.
18 — ausente —
19 To norinog idda ni Juan, id po‑undiyon din to ki Disas iddos oruwon tinodduwan din amoy od intud ko sikandin don be‑en kos Mesiyas o od angat pa to ossa?
19 — ausente —
20 To id inguma ron sikandan diyot ki Disas, mid intud dan kandin, kahi ran to, “Id po‑undini koy ni Juan no Tohodboutismu amoy od intud ko sikkow ron be‑en kos Mesiyas o od angat koy pa to ossa?”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Na daom to iddon allow, id bowiyan ni Disas dos mo‑uraan od kovohokan. Id poleggua rin iddos mgo busow no id lasud to mgo minuvu woy id bowiyan din iddos mgo butud.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Id osengan ni Disas iddos id suhu ni Juan, kahi rin to, “Livod kow riyot ki Juan, woy ponudtuu row kandin iddos langun no nokita woy norinog dow. Oyya su iddos mgo butud nokokita ron, dos mgo pungku od poko‑ipanow ron, iddos duwon bohok no et‑et no‑uliyan don, dos diid dinog nokorinog don woy dos id poomatoy nongovadnow woy noponudtulan don mandad to Moppiyon Dinoggan iddos mgo worowora.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Ponudtuu row mandad kandin no moppiya kod kotomanan taddot minuvu no waa kodduworuwa koddi.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Na, to id ipanow ron iddos mgo minuvu no id suhu ni Juan, mid ooseng si Disas moka‑atag ki Juan diyon to mo‑uraan minuvu. Kahi rin to, “To kod‑undiyon dow to ki Juan to riyon pa sikandin to noka‑awoy‑awoy'n lugaa, ondan man kos id imman dow nod kokita? Idda vo so minuvu no od kopalinpalin kos poomdom iling to aggi nod kopiyodpiyod to kaamag?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Na, ondan man kos id kopi‑i row nod kokita rutun? Idda vo so minuvu no id oumpak to mahaa? Konna en! Su iddos od oumpak to ungketen, diyon da id oubpa to polasyu.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Ondan kos id kopi‑i row nod kokita rutun? Idda vo so propeta? Oyya en, woy od ikohiyan ku sikiyu, no lampas pa sikandin to dumon mgo propeta.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Oyyos sikandin en iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Od ikohiyan ku sikiyu, no waa poron minuvu no id tobbow ka‑ay to ampow't ingod no lampas pa ki Juan. Piru iddos minuvu no moobbava to langun no no‑iraom to kodharit Monama, lampas pa sikandin ki Juan.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 To norinog idda to langun no minuvu, labbi ron en iddos mgo tohodsukut to buhis, id tanggap dan no ollog en iddos puhawang to Monama, oyyos id poboutismu ron man sikandan ki Juan.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Piru iddos mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, waa ran id poboutismu ki Juan, su id elleyan dan man iddos puhawang to Monama atag kandan.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Ondan man kos od koponunggelengan ku to mgo minuvu to inin timpu?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Noko‑iling sikandan to mgo anak nod ponggaaw riyot plasa, woy id po‑ikohiyoy ran diyot mgo duma ran to, ‘Id totogunggu koy atag koniyu, piru waa kow man sayow. Id pondaawit koy, piru waa kow man id sinoggow.’
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Dos mgo minuvu to inin timpu, od poko‑iling en mandad taddon mgo anak, oyyos si Juan no Tohodboutismu no inaayun od puasa woy waa id inom tod pokohubug, od ikohiyon dow moho no id losuran sikandin to busow.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Woy siyak no Anak to Minuvu, diyot kod‑undini ku, nokita row no id ka‑an woy id inom a. De‑en od ikohiyon dow moho no sopeton a woy polohubug, woy oukuy a kun to mgo tohodsukut to buhis woy dumon mosaasaa.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Piru ahad ungketen, od kosorollan no ollog iddos nonaw ku woy dos nonaw ni Juan, oyyos od koposivonnalan idda riyon to ko‑ontayan taddot mgo minuvu no id pomakoy.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Duwon sokkad no Pariseo no id ngoranan ki Simon no mid inggat ki Disas nod ka‑an diyot baoy rin. De‑en id undiyon sikandin.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Na rutun no bonuwa, duwon sokkad no ba‑ay'n mosaasaa. To nosorollan din no riyon si Disas to baoy taddot Pariseo, mid undiyon sikandin woy id piyod to pomammut no nokota‑aw riyot tootawwan no id bovallan pomot batu nod ngoranan to alabastro.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Id porani sikandin diyot inoyyuhan ni Disas woy mid lingko‑od diyon lomig to pa‑a rin. Id sinoggow sikandin no id lommos din to dayas iddos pa‑a ni Disas. Na, id punasan din idda to bowvuut uu rin woy id oorokkan. Nopongnga, id doddasan din idda to pomammut. Id doddasan si Disas to pomammut Lucas 7:36-39|src=" CNT5521.tif " size="span" ref="Lucas 7:38"
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 To nokita taddot Pariseo nid inggat ki Disas iddos id puungan taddot ba‑ay, kohingginawa rin to, “Te, otik mooggot no propeta inin minuvu, od kosorollan din nanoy ko ondan ikon ba‑ay, su oray mohon mosaasaa ika.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom din, de‑en mid ikahi sikandin to, “Simon, duwon od osengon ku kikow.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Kahin Disas to, “Duwon oruwon minuvu no noko‑utang to soopi riyot tohodposamboy. Dos sokkad, id outang to limmon gatus woy dos sokkad, limmompuu.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 To nosorollan taddot tohodposamboy no waa en id pokovayad dan tadda, id podwora rin don iddos utang dan. Na, ondoy musing kandan kos duwon lampas pa no ginawa taddot tohodposamboy?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Mid tavak si Simon to, “Idda ayu so dakkoo kos no‑utang.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Na id loingoy si Disas diyot ba‑ay, woy kahi rin ki Simon to, “Ontongngiyu man inis ba‑ay. To kod‑inguma ku ka‑ay't baoy ru, waa a nikkow boggayi to oweg nid unab to pa‑a ku, piru sikandin, id lommos din to dayas kos pa‑a ku woy id punasan din to bowvuut uu rin.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Waa ka id olit‑olit koddi ukit to kod‑arok, piru inis ba‑ay, pomon to kod‑usok ku, waa soroan din to kod‑arok to pa‑a ku.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Waa ru doddasi to lana kos uu ku, piru sikandin, id doddasan din to pomammut kos pa‑a ku.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 De‑en od ikohiyan ku sikkow, no ahad dakkoo kos saa ka‑ay'n ba‑ay, id posinsyan don idda to Monama, de‑en dakkoo kos ginawa rin koddi. Piru iddos minuvu no noposinsyan to disok no saa, disok mandad kos ginawa rin.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Na id ikohiyan ni Disas iddos ba‑ay to, “Id posinsyan don kos mgo saa ru.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Iddos mgo minuvu no id ka‑an duma ki Disas, kohingginawa ran to, “Te, inin minuvu, dii od pokoposinsya to mgo saa, oyyos Monama ra en kos od pokopuung tadda!”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Piru id osengan mandon ni Disas iddos ba‑ay, kahi rin to, “Notobbus kad pomon to kopomakoy ru. Na, uli kad bo duma to kosunayan.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.