Lucas 19

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na id inguma onsi Disas diyot Jerico, su riyon man kos od ukitan po‑undiyon to Jerusalem.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Dutun, duwon sokkad no minuvu no id ngoranan ki Saqueo. Sokkad sikandin no ponguu to mgo tohodsukut to buhis woy dakkoo kos korotuwan din.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Id kopi‑i rin nod pokokita ki Disas, piru dii rin od kokita pomon to mo‑uraan minuvu woy molivutut sikandin.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 De‑en id lungkossu sikandin diyot ko‑unnan, woy id pomenek diyot kayu no sikomoro amoy'd kokita rin si Disas, su riyon me‑en sikandin od ukit.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 To nokopantok don si Disas taddon kayu, mid langngag sikandin woy id ikohiyan din sikandin to, “Saqueo, lukut ka ponog su ko‑ilangan en nod allus a riyot baoy ru ko‑ungkay'n allow.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 De‑en mid lukutlukut si Saqueo id ponog, woy nahaahaa sikandin nid piyod ki Disas diyot baoy rin.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 To nokita taddot mgo minuvu no id porumannoy si Disas woy si Saqueo, id pommivig dan no mid ungketen to, “Mambot duwon moho sikandin od allus to baoy't mosaasaa?”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Na, to riyon don si Disas to baoy, id lohinat si Saqueo woy mid ikahi ki Disas to, “Longaggon, id boggoy ku kos kotongnga to korotuwan ku riyot mgo worowora. Woy otik nokoloimbung a to ahad ondoy, od ko‑oppaton ku pe‑en kos id po‑uli ku kandin.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Kahin Disas to, “Ko‑ungkay'n allow, sikkow duma to pomilya ru, id tobbus don, su id pomakoy ka man iling taddot kopomakoy to kovuyyahan du no si Abraham.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Su siyak no Anak to Minuvu, mid undini to ampow't ingod amoy od nangkap taddot nongotarin woy'd tobbus kandan.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Na laggun to id pominog iddos mgo minuvu, id itulan dan ni Disas to ponunggelengan su morani ron man sikandan diyot Jerusalem, woy kunan dan ko otid inguma ran dutun, od tigkanoy ron kos kodharit Monama.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kahin Disas kandan to, “Duwon sokkad no minuvu no oray nod rispituwon no mid undiyon to moriyun ingod amoy od boggayan to kotungud nod kovovallan no hari. Kopongnga, od livod don sikandin.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Piru to waa pa sikandin nokologkiyat, id po‑umow rin iddos sopuun sudsuhuwon din. Dos ipat sokkad, id tuwossan din to sokkad no soopin buawan. Kahi rin kandan to, ‘Nigusyu row ikon soopi taman to kodlivod ku.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Na, duwon mgo mohingod no od kolingasa kandin. To noko‑ipanow ra en sikandin, id popiyod sikandan to mgo minuvu nod tundug amoy'd po‑osengon no dii ran od kopiyan no od ponguu kandan iddon minuvu.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Piru ahad ungketen, sikandin en kos id boggayan to kotungud nod kovovallan no hari. To kod‑uli rin diyot ingod din, id po‑umow rin iddos mgo sudsuhuwon no id tuwossan din to soopi amoy'd kosorollan ko pila kos gononsya tadda.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Na, id inguma iddos unnon sudsuhuwon woy mid ikahi to, ‘Sir, iddos sokkad no soopi ru no buawan, kosopuu pe‑en kos gononsya.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Kahi taddot hari to, ‘Moppiya kos id puungan du. Moppiya ka woy kosolihan no sudsuhuwon. Pomon tod kosolihan ka man to disok, od boggayan ku sikkow to kotungud nod ponguu to sopuun bonuwa.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 To kod‑inguma mandad taddot iko‑oruwon sudsuhuwon, mid ikahi sikandin to, ‘Sir, dos sokkad no soopi ru no buawan, kolimma pe‑en kos gononsya.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Kahi taddot hari to, ‘Moppiya, od boggayan ku mandad sikkow to kotungud nod ponguu to limmon bonuwa.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Piru to kod‑inguma taddot iko‑otollun sudsuhuwon, mid ikahi sikandin to, ‘Sir, ini rad kos soopi ru. Id temmos ku ini woy id ooyyaran ku tid bukus.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Su novaakkan a kikow, oyyos nokosaddoo a no oraroy ka no istriktu. Od ongayon du pe‑en ahad iddos konna kikow woy od kottuwon du ahad iddos waa ru oiluggati tid pomuwa.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Na kahi taddot hari to, ‘Morat ka no sudsuhuwon. Od silutan ku sikkow ukit da en taddot id oseng du. Su nokosaddoo ka rad bos en no istriktu a, woy od ongayon ku pe‑en ahad iddos konna koddi woy od kottuwon ku ahad iddos waa ku oiluggati tid pomuwa.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Piru mambot waa ru moho id ta‑aw kos soopi ku riyot bangku amoy od kotanggap ku nanoy idda no duwon don tuvu?’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Na id osengan taddot hari iddos mgo minuvu nid lohinat dutun, kahi rin to, ‘Ongaya row kos soopi ruwot kandin woy boggoy row riyot sudsuhuwon no nokogononsya to sopuu.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Kahi ran to, ‘Oyya, Sir, piru duwon don man sopuun soopi rin no buawan.’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Mid tavak dos hari to, ‘Od ikohiyan ku sikiyu, no iddos od kosolihan, od duhangan pa en kos diyot kandin. Piru iddos diid kosolihan, od ongayon pe‑en ahad iddos disok dobbo no riyot kandin.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Na, moka‑atag taddot mgo minuvu nod kuntra koddi no diid kopiyan nod hari a kandan, piyodda row sikandan dini woy imotayi row ka‑ay't isowwan ku.’ ”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Nopongnga osenga ni Disas idda, id unna boyow sikandin nid ipanow taddot mgo tinodduwan din po‑undiyon to Jerusalem.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 To morani ran don diyot bariyu to Betpahe woy Betania no riyot banod to Buvungan to mgo Olibo, id po‑unna rin dutun iddos oruwa taddot mgo tinodduwan din.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Kahi rin kandan to, “Unna kowd diyot bariyu no riyot ko‑unnan woy to kod‑inguma kow rutun, od kokita row kos natit asnu no waa pa nosokayi no id ikot. Okasa row vo idda woy tuyuka row rinit koddi.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Otik duwon od intud koniyu no, ‘Mambot od okason dow kos natit asnu?’ tovaka row sikandin to, ‘Od ko‑ilonganon ini tod Longaggon.’ ” Ini en kos Buvungan to mgo Olibo Lucas 19:28-40|src=" HK059E.tif " size="span" ref="Lucas 19:31"
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Na, id ipanow iddos id suhu ni Disas woy nokita ran en dutun iddos id oseng din kandan.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 To id akas dan don iddos natit asnu, id inturan dan taddot mgo komunoy, kahi ran to, “Mambot id akas dow ika?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Mid tavak sikandan to, “Od ko‑ilonganon ini tod Longaggon.”
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Na, id tuyuk dan iddos natit asnu po‑undiyon to ki Disas. Id ompasan dan idda to mgo umpak dan, woy id sakoy ron si Disas.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 To od po‑isau ron sikandin to Jerusalem, id ampas to mgo minuvu iddos mgo umpak dan diyot daan nod ukitan din to kodposivantug kandin.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Na, to morani ron si Disas diyot Jerusalem, no riyon don pantok tod tupang pomon to Buvungan to mgo Olibo, nahaahaa iddos mo‑uraan tinodduwan din woy id pehes dan to koddoong to Monama pomon taddot mgo mokososoobbun nokita ran.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Kahi ran to,
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Na riyot mo‑uraan minuvu, diyon en mandad iddos dumon mgo Pariseo no mid ikahi ki Disas to, “Tohodnonaw, posoro‑ow kos mgo tinodduwan du nod doong kikow.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Piru mid tavak si Disas to, “Otid po‑onong‑onong sikandan, iddos mgo batu ron kos od pehes to koddoong koddi.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 To morani ron si Disas diyot Jerusalem woy to kodpomantow rin taddon bonuwa, nokosinoggow sikandin to mattag eru rin to mgo minuvu rutun.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Kahi rin to, “Jerusalem, otik nosorollan dow nanoy ahad ko‑ungkay'n allow, ko ondan kos od puungan dow amoy'd kotanggap dow iddos kosunayan, piru dii row pa ini od kosorollan.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Od inguma en kos allow no od lingkusan ikos bonuwa row taddot od pongkuntra koniyu, woy od boovahan dan kos langun nod ukitan amoy dii kow od pokoleggua.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Od iponnason kow nikandan woy'd gobban dan kos bonuwa woy mgo baoy row, no waa ahad sokkad duwot mgo batu no id podluntudluntud nod kosama. Ini en kangkan kos od inguma no koosayan dow, oyyos waa row kilaanna no ko‑ungkay kos timpu nod undini kos Monama amoy'd tobbus koniyu.” Id posivontuhan si Disas to mgo minuvu to kod‑inguma rin diyot Jerusalem Lucas 19:28-44|src=" CNT5541.tif " size="span" ref="Lucas 19:44"
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Na, to kod‑inguma ran diyot Jerusalem, mid undiyon si Disas to templo woy id pa‑awa rin iddos id pombovoligya riyot lama.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Kahi rin kandan to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Na ipat allow, mid nonaw si Disas diyon to templo. Piru iddos mgo ponguu to tohodbuwis dutun, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio, id pomuhawang dan nod imatoy kandin.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Piru waa nokita ran to po‑ukit, su oray'n notoosan iddos langun no minuvu to kodpominog taddot nonaw ni Disas.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.