João 19

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 De‑en id pa‑angoy ni Pilato si Disas woy id polompossan din.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Nopongnga, id podlambed to mgo sundau iddos duhiyon no baahon woy id bovallan dan idda no kuruna no id takos diyot uu ni Disas. Id umpakan dan sikandin tod momoollutun umpak iling to umpak to hari.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Na id porani ran kandin, kahi ran to, “Muopa nod mowwet kos umuu ru, sikkow no hari to mgo Judio!” Nopongnga idda, id tabpi ran sikandin.
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Na, id leggua mandon si Pilato woy id ikohiyan din iddos mgo minuvu to, “Od polegguangon ku sikandin dinit koniyu amoy od kosorollan dow no waa nokita ku no unayan nod silutan to kopotayan inin minuvu.”
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 De‑en id poleggua ran si Disas no id kurunan to duhiyon no baahon woy id umpakan dan sikandin tod momoollutun umpak. Kahin Pilato kandan to, “Na, ontongngi row inin minuvu!”
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 To nokita si Disas taddot mgo ponguu to tohodbuwis woy taddot mgo tohodtamong to templo, id pehes dan no mid ungketen to, “Id pakpak sikandin! Id pakpak sikandin diyon to krus!”
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!”
7 Mid tavak iddos mgo Judio to, “Duwon suhu ni Moises konami no iddos iling ka‑ay'n minuvu, ko‑ilangan nod imotayan, su id oseng din no Anak kun sikandin to Monama.”
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 To norinog idda ni Pilato, oraroy pe‑en sikandin no novaakkan.
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 Purisu id po‑usok din mandon si Disas diyot daom to polasyu woy id inturan din pe‑en sikandin. Piru waa en id tavak si Disas.
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 De‑en kahin Pilato kandin to, “Mambot dii ka od tavak? Waa ka vo nokosaddoo no duwon kotungud ku nod savuk o pakpak kikow riyon to krus?”
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Kahin Disas to, “Waa nanoy kotungud du koddi, otik waa idda id boggoy to Monama kikow. De‑en lampas pa kos saa taddot minuvu no id boggoy koddi ka‑ay't kikow.”
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Na pomon tadda, id nangkap sikandin to po‑ukit amoy'd pokoleggua si Disas. Piru ponayun id pehes iddos mgo Judio no mid ungketen to, “Otid sovukan du ikon minuvu, od korattan kos ngaran du riyot hari to Roma. Oyya su iddos ahad ondoy nod ikahi no hari sikandin, id supak en to harit Roma.”
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 To norinog idda ni Pilato, id poleggua rin mandon si Disas woy mid unsad sikandin diyot unsaran to kodhukum no riyot lugaa nod ngoranan to, Osag no Batu. (Otik diyot Hebreo no kinohiyan, Gabata.)
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Iddon timpu, moko‑untud don kos allow woy idda en kos kodpanoy atag to pista to Kodlihad to Ponolihan. Na id ikohiyan din iddos mgo Judio to, “Ontongngi row, ini ron kos hari row!”
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Piru ponayun id pehes iddos mgo minuvu no mid ungketen to, “Od imotayan ikon minuvu! Od imotayan sikandin! Id pakpak sikandin diyon to krus!”
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Purisu id boggoy ni Pilato si Disas diyot bollad dan amoy id pakpak diyon to krus.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin.
17 Na, id potiyang dan si Disas to krus po‑undiyon to lugaa nod ngoranan no Bongovongo. Otik diyot Hebreo no kinohiyan, Golgota.
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha). Jesus ana koros eabar enan|alt="Jesus carrying cross" src="cn01833B.tif" size="col" loc="Jhn 19.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.17"
18 Dutun, id pakpak dan sikandin diyon to krus. Diyot tapad ibpit ni Disas, duwon mandad oruwon minuvu no id pakpak diyot mgo krus.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Na, duwon id posulat ni Pilato riyot korotula woy id potakos din idda riyot krus ni Disas. Ini en kos nokosulat tadda, “Si Disas no toho Nazaret, iddos Hari to mgo Judio.”
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Mo‑uraa kos Judio no nokovasa tadda, su morani ra man diyot Jerusalem iddos lugaa no id pokpakan dan ki Disas, woy nosulat idda riyot kinohiyan no Hebreo, Latin woy Griego.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Na iddos mgo ponguu to tohodbuwis, id osengan dan si Pilato, kahi ran to, “Konna ollog iddos id sulat du no, ‘Hari to mgo Judio.’ Moppiya pa nod buwassan du idda to, ‘Id oseng inin minuvu no Hari sikandin to mgo Judio.’ ”
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Piru kahin Pilato kandan to, “Ko ondan kos nosulat kud, idda ron en.”
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Na, to nopakpak don to mgo sundau si Disas diyon to krus, id angoy ran iddos mgo umpak din woy id ba‑ad idda taddot oppat no sundau. Id angoy ran mandad iddos mowwet no umpak din no waa tinobbilan.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Id po‑ikohiyoy iddos mgo sundau to, “Dii ta ra ini od bendason, ko konna, od bunutbunut ki ra ko ondoy kos od pokokomunoy ka‑ay.” Ini en kos notomanan, su amoy od kotuman iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to, Id ba‑ad taddot mgo sundau to Roma iddos mgo umpak ni Disas ukit to kodbunutbunut Juan 19:23-24|src=" ubsn190.tif " size="span" ref="Juan 19:24"
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.
25 Na riyot morani to krus ni Disas, id loohinat iddos inoy rin, dos suwod to inoy rin, si Maria no sawa ni Cleopas woy si Maria no toho Magdala.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 To nokita ni Disas iddos inoy rin woy dos id ginowannan din no tinodduwan no id loohinat dutun, mid ikahi sikandin diyot inoy rin to, “Ina, po‑iling dud sikandin to anak du.”
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Id ikahi mandad si Disas diyot tinodduwan din to, “Po‑iling dud sikandin to inoy ru.”
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Na nosorollan ni Disas no nopongnga ron kos langun, de‑en mid ikahi sikandin to, “Notokkangan a.” Id oseng din idda, su amoy od kotuman iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama.
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Dutun, duwon sokkad no tootawwan no noponnut suka. De‑en mid angoy sikandan to immat bukoo woy id aggom dan idda taddot suka. Nopongnga, id takos dan idda riyot ubpu to panga to kayu nod ngoranan no isopo woy id bullow ran diyot bivig ni Disas.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 To noheddaman din idda, mid ikahi sikandin to, “Nopongnga ron kos langun.” Na idda ron en, mid unduk sikandin woy id polivod din diyon to Monama iddos ispiritu rin.
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Na iddon timpu, idda en kos kodpanoy atag to Allow't Kod‑imolloy to so‑op no sollom tadda, woy dakkoo kos koru‑anon taddon allow, su nokosasang mandad idda to pista. De‑en id buyu ran ki Pilato no od ponoppuwan to pa‑a iddos id ponpakpak diyon to krus amoy go‑os od poomatoy, woy od ka‑angoy ron iddos mgo bangkoy. Oyyos id diiyan to mgo Judio nod koomaggan iddos mgo bangkoy riyon to krus, su od inguma ron kos Allow't Kod‑imolloy.
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Purisu id undiyon iddos mgo sundau woy id ponoppuwan dan to pa‑a iddos oruwon minuvu nid pakpak diyon to krus no riyot tapad ibpit ni Disas.
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Piru to id porani ran ki Disas, nokita ran no id patoy ron sikandin, de‑en waa ran ponoppuwa iddos pa‑a rin.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Iyon id puungan taddot sokkad no sundau, id pillak din kos tokeleran ni Disas woy idda ron en, duwon id aus no oweg woy longossa.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 Na siyak nid sulat ka‑ay, nosorollan ku no bonnaa en idda, su matamata ku ron en moho tid kita taddon notomanan. Woy id posivonnalan ku idda, su amoy od pomakoy kow mandad.
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Notomanan idda amoy od kotuman iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahi't Monama no mid ungketen to,
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 Duwon mandad nosulat dutun no mid ungketen to,
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Nopongnga idda, duwon minuvu no id ngoranan ki Jose no toho Arimatea. Sokkad sikandin taddot od pondumoruma ki Disas, piru waa rin id posaddoo su od kovaakkan sikandin to mgo ponguu to Judio. Na, id buyu rin ki Pilato no od ongayon iddos bangkoy ni Disas, woy id aman si Pilato, de‑en id angoy rin iddos bangkoy ni Disas.
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Id duma kandin si Nicodemo, dos id undiyon dangan to ki Disas to tongngovulli. Id piyod sikandin to lampas to otollumpuun kilu no pomammut no id podsambut to mira woy aloe.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Na, id angoy ran iddos bangkoy ni Disas woy id bodboddan dan idda to moputin ogget no id tawwan taddot pomammut. Su idda en kos botasanon to mgo Judio otid loobbong to minatoy.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Diyot morani to id pokpakan ki Disas diyon to krus, duwon mgo pinomuwon kayu. Woy iddon lugaa, duwon langub no lovongngan no lammi pa id bongbangan no waa poron ta‑aw.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 Na, pomon to morani ra man idda woy timpu ron to kodpanoy to mgo Judio atag to Allow't Kod‑imolloy, de‑en diyon dan id lobbong si Disas.
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.