João 18

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nopongnga mid dasaa si Disas, id ipanow sikandin duma to mgo tinodduwan din woy id batas dan diyot Bo‑og to Kedron. Diyot dipaa, duwon mgo pinomuwon kayu no olibo woy rutun dan en mid undiyon.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Na si Judas no id boligya kandin, nokotuntuu taddon lugaa, su inaayun man od undiyon si Disas woy dos mgo tinodduwan din.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 De‑en id piyod ni Judas dutun iddos mgo sundau to Roma duma taddot mgo tohodtamong to templo no id popiyod to mgo ponguu to tohodbuwis woy mgo Pariseo. Id piyod sikandan to mgo suu woy mgo goggot to kodpo‑imotayoy.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Na, pomon to nosorollan don tapoy ni Disas iddos langun nod kotomanan din, id tommu rin sikandan woy id inturan, kahi rin to, “Ondoy kos od nongkapon dow?”
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Mid tavak sikandan to, “Si Disas no toho Nazaret.”
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 To kod‑oseng ni Disas no, “Siyak me‑en idda,” nokooyyang sikandan diyot livuta.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Na, id inturan dan mandon ni Disas ko ondoy kos od nongkapon dan.
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Kahin Disas to, “Id osengan kud man sikiyu no siyak en idda. Na otik siyak kos od nongkapon dow, yo row ununga inis mgo duma ku.”
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Nopuungan ini, su amoy od kotuman iddos diyot dosalon din no mid ungketen to, “Waa en ahad sokkad kandan no id sanna ru koddi nod kowora.”
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Na si Pedro no nokoponlipi to polihuma, id tadnus din idda woy id tibbas din iddos uripon taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, de‑en no‑utas kos kowanan no tolinga rin. (Si Malco kos ngaran taddon uripon.)
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Na id ikohiyan ni Disas si Pedro to, “Polivod du kos polihuma ru ruwot lipi! Ko‑ilangan nod kovoyan ku kos kosupittan no id panoy to Amoy ku atag koddi.”
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Na, iddos mgo sundau to Roma duma to kopitan dan woy dos mgo tohodtamong to templo, id ammot dan si Disas woy id baku ran kos bollad din.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Unna ran sikandin piyodda riyot ki Anas no onuhang ni Caifas. Ini si Caifas, sikandin kos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis to iddon lahun.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Sikandin en mandad kos id pomandu taddot duma rin no mgo ponguu to Judio, no iyon moppiya no sokkad da no minuvu kos od patoy atag to langun no iling din no mgo Judio.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Na si Pedro, id tintinundug ki Disas duma taddot sokkad pa no tinodduwan. To kod‑inguma ran diyot leggua to baoy taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, iyon da noko‑usok diyot lama iddos duma ni Pedro, su nokokilaa man kandin iddos komunoy tat baoy.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Piru si Pedro, id polintotuwos diyot leggua. Todtahad, id livod iddos tinodduwan no nokilaa taddot komunoy to baoy woy id obisu sikandin diyot ba‑ay no id tamong to sobbangan, idda pa id po‑usok din si Pedro.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Na mid intud ki Pedro iddos ba‑ay, kahi rin to, “Konna vo sokkad ka en mandad taddot mgo tinodduwan duwon no minuvu?”
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Iddon bulli, oray'n mohonnow, de‑en id totavun diyot lama iddos mgo sudsuhuwon woy dos mgo tohodtamong to templo woy id ponloohinat dan nid oinarang. Na, diyon en mandad si Pedro duma kandan.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Na, id intud‑inturan si Disas taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis moka‑atag to mgo tinodduwan din woy dos nonaw rin.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Kahin Disas to, “Inaayun a mid nonaw riyot isowwan to mo‑uraan minuvu iling taddot diyot mgo simba‑an to Judio woy riyot templo no od lolivuungan to langun no Judio. De‑en waa nonaw ku no id ikahi ku riyon to ollos.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Mambot siyak kos od inturan du? Iyon ollog nod inturan du, iddos mgo minuvun nokorinog koddi, su nokosaddoo sikandan taddot id nonaw ku.”
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 To kod‑oseng ni Disas tadda, id tabpi sikandin taddot tohodtamong to templo no id lohinat diyot morani rin, woy mid ikahi sikandin to, “Waa botasan du! Mambot iling duwon kos tavak du ruwot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis?”
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Piru kahin Disas to, “Otik morat iddos kodtavak ku, osengow ve‑en ko ondak morat tadda. Piru otik wora, mambot id tabpi a nikkow?”
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Na, id popiyod ni Anas si Disas no id baku poron diyon to ki Caifas no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Laggun tid loohinat si Pedro no id oinarang, id inturan mandon sikandin taddot dumon id loohinat dutun, kahi ran to, “Konna vo sokkad ka me‑en mandad taddot mgo tinodduwan duwon no minuvu?”
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Na rutun, duwon sokkad no sudsuhuwon taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no korumannan taddot mama no id tibbas ni Pedro kos tolinga. Mid intud sikandin to, “Konna vo sikkow me‑en iddos nokita ku gena no duma rin diyot duwon mgo pinomuwa no olibo?”
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Piru mid elle mandon si Pedro woy idda ron en, id ukkaa kos manuk.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Na, to sollom poron, id piyod dan si Disas pomon diyot ki Caifas po‑undiyon to polasyu to gubernador to Roma. Iddos mgo Judio, waa id usok diyot polasyu pomon to botasanon dan to kodlinis. Su otid poko‑usok dan to baoy to konna Judio, molibmit don sikandan woy od diiyan dan nod lommung od ka‑an diyot pista to Kodlihad to Ponolihan.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 De‑en si Pilato kos id leggua woy mid intud kandan, kahi rin to, “Ondan man kos saa ka‑ay'n minuvu no id popenek dow rinit koddi?”
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Kahi ran to, “Otik waa morat no nopuungan ka‑ay'n minuvu, waa roy nanoy piyodda rinit kikow.”
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Kahin Pilato kandan to, “Piyodda row sikandin woy sikiyu ron kos od hukum kandin ukit to pomokayon dow.”
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Notomanan ini, su amoy od kotuman iddos id oseng ni Disas moka‑atag to po‑ukit to kopotayan din.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Na, id livod si Pilato riyot daom to polasyu woy id po‑umow rin si Disas, woy id inturan din to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?”
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Kahin Disas to, “Id ointud ka vo no pomon diyot kikow'n poomdom o duwon id ponudtuu kikow moka‑atag koddi?”
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Kahin Pilato kandin to, “Ondan man kos kod‑ontong du koddi, Judio a? Iddos mgo duma ru woy dos mgo ponguu row no tohodbuwis kos id piyod kikow ka‑ay't koddi. Ondan man bos en kos nopuungan du?”
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Mid tavak si Disas to, “Iddos kodhari ku, konna ka‑ay to ampow't ingod. Su otik ka‑ay pa idda to ingod, id pon‑atu ron nanoy kos mgo tinodduwan ku amoy dii a od ka‑ammot to mgo Judio. Piru iddos kovonnaan, konna en ka‑ay to ampow't ingod kos kodhari ku.”
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 De‑en kahin Pilato kandin to, “Ko ungketen, hari ka vos en!”
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Kahin Pilato kandin to, “Te! Ondan man kos kovonnaan?”
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Nooyami row man no ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, od buyu kow nod poleggua a to sokkad no pinirisu. Na, od kopiyan kow vo nod polegguangon ku inis Hari to mgo Judio?”
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Piru id pehes iddos mgo minuvu no mid ungketen to, “Konna sikandin! Si Barabas kos polegguangow!”
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.