Lucas 23

Anahatana ne Anamanaya tau Sou Naunue (NXL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sio onata arihoni akama Yahudi oapisara runa Yesus pusi oyo pusiso ororiki poe gubernur wain nanai Pilatus.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Hoka poe, oyo oamanaru Yesus. Oahata, “Upu! Asupu Ia reini iatuhete ma mansiau na onesi kupania mai ma otoe. Isoposo na pene osenu peau osi Ia Aia Mainae Roma. Iasau ata Ia mo, Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu Mansiau. Na iasau ata Ia mo, Ia Aia.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Reiso Pilatus iasei tau Yesus. Iahata, “Titue si? Ano mo, sio Yahudiu no ia Aia si?”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Oyo Pilatus iasau osi sio imam no sio mainaya runa sio panesi rei, “Usupu ne isanae isa tewa.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ne otentene sirinia. Oasau ata, “Ia reini iatuhete iakanihu sou na ma mansiau onesi kupania sui otoe Yudea pusiki. Iuna san rei on pan otoe Galilea asi.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Pilatus iatinu sio oasau ata Yesus iatuhete iakanihu sou on pan otoe Galilea oyo iasei, “Reiso Ia reini mo, Ia on pan otoe Galilea si?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Oahata, “E-e. Ia reini mo, Ia Galilea.”
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Gubernur Pilatus iaisosiso orori Yesus poe Aia Herodes oyo oeu ororiki. Herodes mo, iatinu sio oruni rerihoni Yesus panesi nea. Reiso taa inoo Yesus, oyo anoi miri-mirike. Areimo tau inapa potuina nea na nanie inoo Yesus. Nanie inooi iuna sima-simane.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Reiso iasei panesi arihoni Yesus. Ne Yesus iamaturui mani.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Tau rei, sio imam no sio mainaya runa sio matuhete Musa ne maunauna oapasanai mtinte renesi honu.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Oyo Herodes runa ne tantarau oataenai oaumaniki. Oyo oausahu papi aia osiki, samatoro Herodes iaisosiso ororiki poe Pilatus honu.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Herodes runa Pilatus mo, oi nisa tau umau. Ne tau rei sirinia, uaso oi neta tau umau.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Oyo Pilatus iamanou sio imam no sio mainaya, sio onata, runa sio panesi rei.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Iahata, “Orori ia reini osi au, na oasau ata, ‘Ia reini iatuhete ma mansiau na onesi kupania.’ Ne ruamo onoo, uasei tanui ne usupu ne isanae isa tewa sani an oapasanai rei.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Herodes ruai san rei iae, isupu Yesus ne isanae isa tewa. Reiso iuniki mai ami honu. Omi onoo Yesus iuna isanae isa tewa reiso uapasanai rotu-tu imatai iake tewa.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Reiso mka uaisosi sio osapui oyo oalapasiki mana.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pilatus iasau san rei tau ia mo, sani pusu maunaune, kahurae pannuhu karisaa rei ialapasi ia isa waini inusu pui rei.]
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Ne sio panesi wason oamanouso pan rei pusiso oakapona oahata, “Hunui! Alapasi Barabas osi ami mai!”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Barabas mo, inusu pui noso iuna mansia panesi onesi kupania mai kota Yerusalem reini. Ihunu ia isa oi.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Ne Pilatus nanie ialapasi Yesus sirinia. Reiso, iuni iasau osi sio panesi wasumo rei. Iahata, “Ne isanae isa tewa. Uhunui iake tewa!”
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ne pusiso oaka-kapona oahata, “Pakui roe hini wan reniene! Opakui roe hini wan reniene!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Oyo Pilatus iasau osiso honu. Nai tonu nea. Iahata, “Pakui roe hini an reniene tau sae? Usupu ne isanae isa tewa. Iuna sae isa tewa na uapasanai tu-tu imatai. Reiso mka uaisosiso osapui oyo ualapasiki honu.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Ne oakapona mainae renesi honu. Oahata, “Pakui roe hini an reniene! Paku roe hini wan reniene!” Oaka-kapona sui osa rotu-tu Pilatus ikua tewa nea.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Reiso, ipusu no maue.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Iaisosiso oalapasi Barabas pusu sio panesi rei no maue sirinia. Barabas wain inusu pui noso iuna mansia panesi onesi kupania rei. Wain ihunu mansia. Oyo Pilatus irui Yesus osi sio panesi rei na ounai pusu ruao no maue.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Sio tantarau orori Yesus na opakui roe hini wan reniene. Wason oeu oyo, mai arena tihue, sira tau oapamese ia hanaie isa. Ia hanaie rei mo, nanai Simon. Ia mo, on pan kota Kirene. Mato ihokai on pan niane isa haineke kota Yerusalem. Sio otentenei na ihana Yesus ne hini wan reniene rei. Oyo ieu pusu-pusu Yesus hae muie.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Sio panesi iae oeu pusu-pusui hae muie oi. Sio pinau umau wasumo oi. Sio pinau rei mo, orani oapunoko Yesus.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Yesus iuni iasau osiso. Iahata, “Om pina Yerusalem, pene orani na Au! Ne orani na ruamo na mo sio ikina.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Tau mka pannuhu nene orase rei oi, Anahatana mka iapasana mo kota reini. Mka oasau ata, ‘Anahatana irui iake osi sio pinau wason okaimenso na sio pinau wason osusu sio ikina tewa nai osa.’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Mka
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Usana tewa. Ne Anahatana itapiso ounaku san reini. Reiso oanei ata mka iapasana sio wason opalalosa mainae nai osa.”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Sio hanai tamena ua wasumo oi. Sio hanaia ua rei mo, sio kahatena. Sio tantarau orori uaso okata Yesus na nanie opaku hunuso roe hini wani reniene oi.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Ohokaso roe naniake isa wani nanae Unuke Kanie. Oyo opaku Yesus roe hini wan reniene. Opaku sio kahatena ua rei oi tau no hiniu waron raniene. Oapuoo ia isa hae Yesus hanai wanane na ia isa honu hae Yesus hanai pante.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Oyo Yesus iainisi iahata, “Ama! Pene apasana sio wason ohunuku reini. Areimo, tau oanei tewa ata Au reini mo, Au seia.”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Sio panesi wasumo ooso oasumata. Sio mainaya arihoni akama Yahudi iae wasumo oataena Yesus oahata, “Iapuheu mansia tamena. Reiso, munata Ia mo, titue Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu Mansiau wain Anahatana ininiki, areimo, tapiki na iapuheu ruai.”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Sio tantarau rei oataena Yesus oi. Nanie ounai ininu tihu anggur wan maninue.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Oasau ata, “Munata titue Ano mo, sio Yahudiu no Ia Aia mo, apuheu ruam!”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Oakatana ai inate roe Yesus unui hahae. Okanu tau ai otoe rei ata, “Natu tau sio Yahudiu.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Ia hanai kahatene isa wain sio opakui oyo oapuooi haineke Yesus irati sohi Yesus oi. Iahata, “Munata Ano mo, Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu Mansiau mo, apuheu ruam na ami ua reini oi!”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Ne ia hanai kahatene isa honu iasau osi ne neta rei ata, “Ano mo, akaitau Anahatana tewa si? Ita reini iae wan oapasanata. Opakuta na imatata nooi sani Ia oi!
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Ita ua reini mo, kahurae sio paku hunta na imatata tau iuna kahatene mainae. Ne ia onate reini mo, isana tewa.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Oyo iasau osi Yesus iahata, “Yesus ee! Sani auna Aia arime me mansiau nea mo, anom repeka runa au reini na anom runaku ee!”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Yesus iasau osiki. Iahata, “Atinu mai ia-ia nanie asau osia. Titue, rahata reipan oi mo, akataku roe noiyaha.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Ranie katopu san rei, otoe rei repumonoi pusiki rotu-tu yam tonu ranie remanu.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Areimo tau ranie resita tewa. Oyo nipa kapitorune naue wan sio oakatanai roe Anahatana ne numa mainisie anoe na renete kakarana monne rei, wakihai tau ua on roe rurue rotu-tu poe rurue.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Oyo Yesus iakapona nioi mainae iahata, “Ama ee! Urui nahaku osia nea.” Iasau pusi san rei oyo nahai watipusiki.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Ia kapitane tau sio tantara Roma utun inoo Yesus imatai sapan, iainaa na Anahatana. Iahata, “Ia onate reini mo, titue-tue ia mo, iamanisa maa!”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Sio panesi wason ohoka oasumata sio ohunu Yesus rei, onunso oroho unuo mataya tau oatamisi nai osa.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Ne Yesus ne netau mo, ooso oasumata on hainau man. Sio pinau wason oeu pusui on poe otoe Galilea rei iae ooso oasumata on hainau man.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Reiso ieu roe gubernur Pilatus iainisi Yesus hatai na ieu iautotui.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Pusi oyo, Yusup ieu irati Yesus hatai arihon hini wani reniene rei. Oyo iopai tau nipa ohie. Oyo, Yusup irori Yesus tinain hatai rei oyo iaunutui pani kupuro. Kupuro rei mo, okaniki pani hatu anoe. Kupuro rei mo, honue asi. Sio umau oaunutu matane pan anoe tewasi.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Ranie hatae rei mo, sio Yahudiu wason oseka tau no muaina na oaunutu noi no numau tau hanroe oatanunu tewa. Tea mo, nene pumono reipan, no ranie hatae wani oamuira Anahatana nea.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Sio pinau wasoni opusu Yesus on pani otoe Galilea rei oeu pusu Yusup hae totui. Reiso onoo Yesus ne kupuro na onoo oaunutu Yesus tinain hatai pani kupuro rei sapan.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Onoo san rei pusi, oyo pusiso onunso. Hoka poe oyo, oamanou mina hau rihua na mina hau rihue wan nanae mur tau nanie oauhene Yesus tinain hatai tanure. Oyo oaranahaso. Tea mo, ranie hatae wan sio Yahudiu oamuira Anahatana. Oaranahaso oamuira Anahatana rei erepusu Musa ne maunauna.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.