Atos 15
Anahatana ne Anamanaya tau Sou Naunue (NXL) vs AAI
1 Sio Yahudiu umau wason oparisaa tau Yesus nea ohokaso on roe otoe Yudea. Ohoka poe kota Antiokhia, oyo oatuhete sio wason oparisaa tau Yesus. Sio Antiokhiau rei wason sio Yahudiu tewa, reiso oatuheteso san rei, “Munata sio orehimo pusu Musa ne maunauna tewa Anahatana mka iapuheumo na oamahaimo rotu-tu ria supan tewa.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Paulus runa Barnabas openeso tau maunaune rei, reiso otuntana mainae runa sio rei. Sio ohunu anamanae nanie oaisosi Paulus runa Barnabas runa sio umau honu oeuso roe Yerusalem na oanamana rerihoni masana rei runa sio maisosia na sio onata tau sio wason oparisaa roe rei.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Reiso sio wason oparisaa poe Antiokhia oaisosi Paulus sio, oyo Paulus sio oeu ohori otoe Penisia runa otoe Samaria. Pani rei sio osima runa sapani na sio wason sio Yahudiu tewa oparisaa tau Yesus nea. Sio wason oparisaa pan rei oatinu tau rei, oyo anoo mirika.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Oyo oeuso roe Yerusalem. Hoka roe oyo, sio maisosia, sio onata tau sio wason oparisaa runa sio wason oparisaa pusiso oatapeaso iake. Oatapeaso oyo, uaso osima osiso runa pusire waron Anahatana iakahaiso ouna osi sio wason sio Yahudiu tewa.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Ne sio umau rerihoni tikane sio onata rerihoni akama Yahudiu ohitio roe, oyo oasau, “Masike sio oparisaa tau Yesus nea, kahurae sio orehi sio wason sio Yahudiu tewa. Kahurae sio opusu Musa ne maunauna.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Oyo sio maisosia runa sio onata tau sio wason oparisaa oamanouso, nanie ohunu anamanae rerihoni masana reini.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Sio ohunu anamanae potuina, oyo Petrus ihitioi roe, oyo iasau, “Wea kakau, wea waniu! Omi ruamo oanei ata naone Anahatana inini au rerihoni pusita na uaunau sio wason sio Yahudiu tewa. Uaunauso na sio iae oatinu Sou Iake rerihoni Yesus runa oparisaa.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Anahatana wain iationa tumata anoi pusiki iatuheteta nea ata anoi runa sio oi. Iatuheteta tau irui Ne Inaha osiso sani iruiki osi ita oi.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Pusita osa. Anahatana inoo sio ruao, ita ruari tewa. Iuna heu sio no rosau pusu sio oparisaa tau Yesus sani ita oi.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Omi nanie na sio Yahudiu tewa wason oparisaa opusu Musa ne maunauna pusire ouna mtinte tau sio, nanie tahae? Ita ruari rea upu opusu maunauna pusire iake tewa. Omi nanie oaisosiso opusure oi? Pene ouna tinkaei tau Anahatana.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Pene. Ita iparisaa ata Anahatana iapuheuta na iamahaita rotu-tu ria supan pusu Upuri Yesus irui iake mainae osita. Sio oi, Anahatana iapuheuso pusu Yesus. Kahurae sio opusu Musa ne maunauna pusire tewa.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Sio pusiso wason oamanouso pan rei oamaturuso. Oyo oatinu Barnabas runa Paulus osima runa sapani na Anahatana irui kawasa osiso na sio ouna akakinaya na sio oanei ata sio no kawasa on roe Anahatana runa sima-simana raasiraso. Sio ouna sima-simana sani osuisene sio kupua runa onei sakahatena kua sio wason sio Yahudiu tewa tihue, reiso ita ianei ata Anahatana anoi runa sio oi.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Sio osima pusi, oyo Yakobis, ia mainae tau sio wason oparisaa roe Yerusalem, iasau san rei, “Wea kakau, wea waniu! Masi oatinu tau au.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simon Petrus mato iatuhetemo sapani na mataanoe Anahatana iatuhetei. Iatuhetei ata anoi runa sio wason sio Yahudiu tewa. Inini sio umau rerihoni sio rei oi na sio ouna ne mansiau.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Maunaune rei runa sio mamsima runa Anahatana ne anamanaya no maunauna, uare osa. Ia mamsimae isa ikanu ata Anahatana iasau san rei,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Mka au uhokaku honu,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Au uhitiki na sio tamena oninaku
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Au mo, omi moa Upu, uasau san rei.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Yakobis iasau honu, “Reiso uahata kani nene iake ita pene iaisosiso opusu Musa ne maunauna pusire iuna mtinte tau sio wason sio Yahudiu tewa wason nanie ouniso opusu Anahatana.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Ne kahurae ita ikanu surate osiso runa iaunauso na hasae pene sio oai muaine wani sio oruiki osi anahatana wani titue tewa, pene okaparua, pene oai henate rerihoni makapanau waron sio oakinenere, runa pene oai makapana nene nasie.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Sio oanei nea ata ita Yahudiu ipeneta tau rei. Tau sae, Musa ne maunauna waron rasopore, sio osima nnare sui osa potuina nea tau rania hataya waron ita Yahudiu iamuira Anahatana sui numa mananouna osi sio Yahudiu.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Reiso sio maisosia, sio onata tau sio wason oparisaa runa sio pusiso wason oparisaa roe Yerusalem rei, oapamata sou nanie onini sio umau rerihoni ruao, oyo oaisosiso oeu okata Paulus runa Barnabas poe kota Antiokhia. Reiso onini Silas runa Yudas, sio oaoiki tau Barsabas oi. Sio ua rei wason sio onata rerihoni sio mamparisaa.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Sio maisosia runa sio onata tau sio wason oparisaa okanu surate oi oyo oruiki osi ateso na ororiki. Sio okanu san rei,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Ami atinu ata sio umau rerihoni ami reini oeuso poe tanumo nea, oyo ouna anomo mtinta runa anomo rauponu runa sio no maunauna. Aikee ami aisosiso tewa.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Reiso pusima apamata sou nanie anini sio umau, oyo aisosiso poe tanumo okata Barnabas runa Paulus wason anoma runaso.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Sio ua reini oamanane sio wason nanie ohunuso nea tau oanori runa Upuri Yesus Kristus.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Reiso ami aisosi Yudas runa Silas osimo. Mka sio ruao oasau osimo. Sio no anamanaya rai runa surate rei nene anamanaya, uare osa.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Anahatana Ne Inaha runa ami pusima apamata sou na pene aisosimo opusu Musa ne maunauna pusire ouna mtinte tanumo. Hasae maunauna mkana rai kahurae omi opusure.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Areimo pene oai muaine wani oruiki osi anahatana wani titue tewa, pene oai makapana nene nasie, pene oai henate rerihoni makapana wani sio oakinenei, runa pene okaparua. Munata omi ouna atata raini tewa, omi ouna iake.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Reiso sio oaisosiso oeuso poe Antiokhia. Hoka poe oyo, oanaha runa sio pusiso wason oparisaa, oyo orui surate rei osiso.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Sio ohatae tanui, oyo anoo kaia. Maunaune rei rekahaiso.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Yudas runa Silas wason sio mamsima runa Anahatana ne anamanaya oi, reiso oaunau sio wason oparisaa rei rotu-tu potuina runa oakahaiso tau no maunauna runa oakahaiso oparisaa ia-ia.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Yudas runa Silas oru-rueso poe rei potuina mkane, oyo sio wason oparisaa poe Antiokhia oauhaaso, oyo oaisosiso onunso roe Yerusalem roe sio roe rei wason oaisosi uaso.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Ne Silas iapamata sou nanie iruei poe Antiokhia asi.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Paulus runa Silas oi orueso potuina poe Antiokhia na oatuheteso runa osima na Upuri ne anamanaya. Uaso runa sio panesi honu oatuheteso.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Onona inasa rai oyo, Paulus iasau osi Barnabas, “Mai, inunta noi niana waron naone isima na Upuri ne anamanaya osiso. Mka inoo rea kakau, rea waniu na inoo sio sapan.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabas inina na Yohanis Markus ikataso,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 ne Paulus ipenei. Iahata nene iake pene Markus ipusui. Naone ieu iarihoniso poe otoe Pampilia. Ikataso rotu-tu no tanei pusiki tewa.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Uaso otuntana mainae, reiso sio oeu osakakau. Barnabas isaa kapane, nanie ieui nau nusa Siprus ikata Markus.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Paulus inini Silas, oyo sio wason oparisaa poe Antiokhia orui uaso osi Upuri na irui iake osiso, samatoro uaso oeuso.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Oeu ohori otoe Siria runa otoe Kilikia na Paulus iakahai sio wason oparisaa na oparisaa ia-ia.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.