Lucas 6

Godon Vuak Ma Ijin (NVM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Tavan Sabat (Satade) be bu isuar karijo ijia Jesu fu juar bu vuit oinva ijia ura oin. Fu ijia urame okoga e vuak fuon faivo iji buk bu funa ijia ura oknum ire vuit sunin iji kafo turame imut tat ijia dakumume surif iji fuase oknum ioij.
1 Num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos começaram a colher e a debulhar espigas, e a comer os grãos de trigo.
2 Regavo e Ferisis roin bu giame uri kia, Ja irerafuon akai nuvuon abe tuaseme tavan Sabat (Satade) iji no isuar karijo ijia vuit sunin tuame ijno kiain.
2 Então alguns fariseus perguntaram: — Por que é que vocês estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Bu ijeg kiavga Jesu fu una roin kia, Ja buk akai kafar be ijia e Devid fu efuon ijiena bu vasiaordiavga bu kenva iji jabe dame gain?
3 Jesus respondeu:
4 Devid fu Godon ar iji bu sirimamejo ijia arume bred iji bu abe isuf baroijo ijin abe iga roin fu kege una efuon vajiama bu in. Regavo bred ijekin iji bu e iji Godon isuf baroijo ijieb buonkua ikfuon gavo e maikava buba ikno kiain.
4 Ele entrou na casa de Deus, pegou os pães oferecidos a Deus, comeu e deu também aos seus companheiros. No entanto é contra a nossa Lei alguém comer desses pães; somente os sacerdotes têm o direito de fazer isso.
5 Jesu fu ijeg kuardiame uri e Ferisis iji kia, Ema ijiebuon Farif igi naiji na tavan Sabat (Satade) iji isuar karijo ijefuon e Bomana ijin. Tavan Sabat (Satade) iji ja isuar karijo iji Jesu nar amaren. Ijefuon na aresredo nar tavan ijia e kiaga bu ire kafo rekva iji fun marek.
5 E Jesus terminou, dizendo:
6 Areme tavan Sabat (Satade) be bu isuar karijo ijia Jesu fu una ar iji e Jius bu afuime vuak kuaivo ijia arume vuak nijaidiain. Regavo ar guf ijia e be imut abe kirainma fu ijia fin.
6 Num outro sábado Jesus entrou na sinagoga e começou a ensinar. Estava ali um homem que tinha a mão direita aleijada.
7 Rega e Ferisis iji abevo e vuak akai nijaidiavo iji buka Jesu nikaja are fu ise kafo rega bu ijefuon afeme kot rekuai reoin. Bu kuai are fu e be tavan iji bu isuar karijo ijia keunaga bu gakuai bu ijegarain.
7 Alguns mestres da Lei e alguns fariseus ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar alguém no sábado. Pois queriam arranjar algum motivo para o acusar de desobedecer à Lei .
8 Regavo Jesu irerag bu vierafejo iji fun giain ijefuon fu uri e iji imut maink iji abe kirainma iji kuai, Uri e uruvana ijiebuon nifak igia manine kuamga fu uri ijia manin.
8 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e por isso disse para o homem que tinha a mão aleijada: O homem se levantou e ficou em pé.
9 Areme Jesu fun uri e Ferisis iji abevo e vuak akai nijaidiavo iji kia, Tavan Sabat (Satade) iji no isuar karijo ijefuon akaij iji fu kuainma ijia e ijekin iji no kege izeg rek? Nobe bu ifejdia vo no buon ise rek? Regavo madu noba kaniakgavo no bu karauniakno kiain?
9 Então Jesus disse:
10 Fu ijeg kuardiame uri e uruvana giaoine uri e iji kua, Imut on akozemne kuain. Jesu fu ijeg kuamga e iji fu uri Jesu fu kuainma ijeg ren. Fu ijegrega imut fuon fuka mukorigia main.
10 Jesus olhou para todos os que estavam em volta dele e disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
11 Rega e Ferisis ijiga e vuak akai nijaidiavo iji buka deajidiamga bu uri unam izeg bu Jesu kanakfuon ijin kuaime nisain.
11 Aí os mestres da Lei e os fariseus ficaram furiosos e começaram a conversar sobre o que poderiam fazer contra Jesus.
12 Areme tavan ijia Jesu fu una uruor ijia ajieme sirimamekafa vain. Fun va uruor ijia kekome naki fu God sirimameko vake tavan irasen.
12 Naquela ocasião Jesus subiu um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 Fun tavan irasemga fu uri e vuak fuon faivo iji kumena bu rokga fu uri e tuer (12) kege kiama bu e afasor fuon ren.
13 Quando amanheceu, chamou os seus discípulos e escolheu doze deles. E deu o nome de apóstolos a estes doze:
14 Regavo e ijiebuon if iji Saimon (e iji Jesu fu una Fita kuainma) ijigam uviaifuon Edru ga Jeims ga Jon ga e Firif ga Batoromiu iji ken.
14 Simão, em quem pôs o nome de Pedro, e o seu irmão André; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 Regavo madu fu e Metiu ga Tomas ga Jeims e Arfiason farif ijigam Saimon (e iji fu e Romko ijieb fu samuakfuon iji fu uzamon e ijin).
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu; Simão, o nacionalista;
16 Regavo madu Judas e Jeimson farif ijigam Judas Iskariot e iji fu rad Jesu abe una e ani fuon miakfuon ijin ken.
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
17 Areme Jesu fun e afasor iji fu kenma ijiena una arime roke uruor anej gumia usen. Rega e ma uruvana mai Jerusarem ga Judia guf ijia ruainva iji abevo e uruvana mai Taia ga Saidon saof irif ijia karijo iji bu ijia afuin.
17 Jesus desceu do monte com eles e parou com muitos dos seus seguidores num lugar plano. Uma grande multidão estava ali. Era gente de toda a Judeia, de Jerusalém e das cidades de Tiro e Sidom , que ficam na beira do mar.
18 Regavo e iji bu ruainva iji bu Jesur adam ni kafokafo iji bu abejo iji karauniaknum ga madu bu vuak fuon faikuai ruain. Revo e iji kaven ise ijieb ninarukiainva iji fu karauniamga bu una e ma ren.
18 Eles tinham vindo para ouvir Jesus e para serem curados das suas doenças. Os que estavam atormentados por espíritos maus também vieram e foram curados.
19 Regavo e uruvana buka uri fu niriakuai vierafen ijefuon maiji daro fuon ijar e ijin abeko buka una madiain.
19 Todos queriam tocar em Jesus porque dele saía um poder que curava todas as pessoas.
20 Fu ijegrejknum uri e vuak fuon faivo iji giaknum kia, E sinuom bakin iji jaka Godon oimaref. Ijefuon maiji Godri ja kedo fur una ja samuagdiak.
20 Jesus olhou para os seus discípulos e disse:
21 Regavo e iji ja vasiaordiavo iji jaka oimaref. Ijefuon maiji rad Godri duok uruvana vajiaga ja iken. Regavo e iji eraneb ja iviakma niraimoijo iji nika oimaref. Ijefuon maiji rad ja oimarme kiknum okfuon.
21 — Felizes são vocês que agora têm fome,
22 Regavo e iji ja bu eb jon deajin abe ga ja uzavo ga if jon kam isema ifdiavo ga ja kam buze ifdiaknum vuak joisina kuaivo iji nika oimaref. Ijefuon maiji ja Ema ijiebuon Farif igi na ma vierafejo ijefuon bu jon ijeg reken.
22 — Felizes são vocês quando os odiarem, rejeitarem, insultarem e disserem que vocês são maus por serem seguidores do
23 Ijefuon tavan iji bu ja kam ijegreokva nika oimarknum of. Ijefuon maiji ire ma iji ja karekfuon iji bu varur gufia naoiv. Bu ijegrejo iji ni vierafero iji bun saifarif ijieb e amur Godon vua vierafene kuaivo iji bur kam ijegrene ruain.
23 Fiquem felizes e muito alegres quando isso acontecer, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Pois os antepassados dessas pessoas fizeram essas mesmas coisas com os
24 Regavo e iji ja sinuom zarainva iji jaka juf. Ijefuon maiji ire ma iji jan iviakma karev. Regavo ire iji bu barekva nabagain kafu irerag ijar jon rekfuon?
24 — Mas ai de vocês que agora são ricos,
25 Regavo e iji ja iviakma duok uruvana ijo iji nika juf. Ijefuon maiji rad jaka vasiaordiaken. Regavo e iji ja e ba ifejdiakuai vierafejo ja kiknum ura oijo iji nika juf. Ijefuon maiji rad jaiji jaka oifian abeknum niraiken.
25 — Ai de vocês que agora têm tudo,
26 Rega e iji bu e uruvana ijieb ja kam arordiame vuak jon bu mukorigia kuaimoijo iji nika juf. Ijefuon maiji saifijaf ijieb e iji bu vuak kufuime e roin kuardiame ruainva ijiebuon vuak buisina ijeg kuain. Bu ijeg kuaime e iji Godon vuak ma iji abe ruainva iji buba igiain. Rega buka una e iji bu vuak kufui kuaimoinva iji igiain.
26 — Ai de vocês quando todos os elogiarem, pois os antepassados dessas pessoas também elogiaram os falsos profetas.
27 — ausente —
27 — Mas eu digo a vocês que estão me ouvindo: amem os seus inimigos e façam o bem para os que odeiam vocês.
28 — ausente —
28 Desejem o bem para aqueles que os amaldiçoam e orem em favor daqueles que maltratam vocês.
29 Rega erar adafak roin kanakma ni una roin abe maga fu kana. Regavo e kafob ugon jon ja azan savo iji kekva nin kiaga bu madu ugon jon ja rotit savo ijekma kef.
29 Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também. Se alguém tomar a sua
30 Regavo e kafob ire kafofuon ja kiakva nin irerag bu kiavo iji kege vajiaf. Regavo e kafob ire jon kafo kenva iji jab una roib ijefuon kiak.
30 Dê sempre a qualquer um que lhe pedir alguma coisa; e, quando alguém tirar o que é seu, não peça de volta.
31 Regavo irerag ja vierafe e kafo bu joifuon rejo iji nin jasik una roib ijeg ref.
31 Façam aos outros a mesma coisa que querem que eles façam a vocês.
32 Ja e iji bu ja oijmiavo ijesugin oijmiakva iji Godon nifak ijia fu ma bakin. Ijefuon maiji e iji ise reoijo iji buk bu e iji bu oijmiavo iji oijmiavo.
32 — Se vocês amam somente aqueles que os amam, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama amam as pessoas que as amam.
33 Regavo ja e iji bu ja mardiavo ijesugin mardiakva Godon nifak ijia fuka ma bakin. Ijefuon maiji e ise reoijo iji buk bu e iji bu mardiavo iji bu mardiav.
33 E, se vocês fazem o bem somente para aqueles que lhes fazem o bem, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama fazem isso.
34 Regavo ja e roin mon vajiame rad una vef roin kekuai vierafejo iji fu Godon nifak ijia fuka ma bakin. Ijefuon maiji e ise reoijo iji bumadu bu ijeg e kafo mon vajiame una roib kekuai vierafejo.
34 E, se vocês emprestam somente para aqueles que vocês acham que vão lhes pagar, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama emprestam aos que têm má fama, para receber de volta o que emprestaram.
35 Regavo nin e ani jon oijmiame bu mardiaga ire kafo ja buon vajiakva jab una roib kekuai vierafek. Ja ijegrekva Godri joifuon unam mukor iji jon rediak. Regavo ja kukma ijegreokva iji ja Asoijon varur gufia fino ijefuon afijaf igeg reken.
35 Façam o contrário: amem os seus inimigos e façam o bem para eles. Emprestem e não esperem receber de volta o que emprestaram e assim vocês terão uma grande recompensa e serão filhos do Deus Altíssimo. Façam isso porque ele é bom também para os ingratos e maus.
36 Ijefuon ni izeg Asoijon fu oijfuon ijia jon oifian abeno ijeg jak e kafobuon oifian abefno kiain.
36 Tenham misericórdia dos outros, assim como o Pai de vocês tem misericórdia de vocês.
37 Jesu fu ijeg kuardiame kia, Jab e kafobuon ise iji giame kuaik. Ja ijegrekva God fuba ise jon giame kiaken. Regavo ja e kafobuon ise giame arekva God fu ise jon fuk fu giame arekfuon.
37 — Não julguem os outros, e Deus não julgará vocês. Não condenem os outros, e Deus não condenará vocês. Perdoem os outros, e Deus perdoará vocês.
38 Regavo ire jon kafo ja nainva iji kege e roin vajiakva God fu una ijefuon roib uruvana vajiaken. Ja ijegrekva God fu e suaikin ijefuon fu ifejdiame una biom ma uruvana vajiakfuon. God fu unam jon ma iji izeg ja e kafobuon reoijo ijia God fu giame una unam besum ijeg jon rekno kiain.
38 Deem aos outros, e Deus dará a vocês. Ele será generoso, e as bênçãos que ele lhes dará serão tantas, que vocês não poderão segurá-las nas suas mãos. A mesma medida que vocês usarem para medir os outros Deus usará para medir vocês.
39 Jesu fu ijeg kuardiame vo una madu vuak be bijame kuardiain. Fu kia, E ni zuriaigin iji fuba uri e ni zuriaigin be afeme unam nijaiok. Regavo fu afeme vakma bu busik buka mako uraken.
39 E Jesus fez estas comparações:
40 Rega madu igia faif. E sikur reno be fuba uri e fu nijaimo iji asime ik fuon fu reno iji reken. Regavo fu irerag uruvana e fuon fu nijaimo fu nijainma iji mimatame keoino iji fu efuon fu nijainma igegrekno kiain.
40 Nenhum aluno é mais importante do que o seu professor. Porém, quando tiver terminado os estudos, o aluno ficará igual ao seu professor.
41 Jesu fu ijeg kuardiame vo una madu kia, Ja irerafuon uviaijon ijefuon kafut ukakbe fu ni fuon ijia karino iji game kuagavo una kafut bomana iji fu ni on ijia karino iji aba gam?
41 — Por que é que você vê o cisco que está no olho do seu irmão e não repara na trave de madeira que está no seu próprio olho?
42 A kafut iji fu vek ni on ijia karino iji a izeg una uviaion iji kua, Uviainu ro na ni kafut guraiji samdainma iji kedamno kuak. E guri ka i kufuikin gurie amur ni on ijia kafut bomana iji karino iji ke akoze fu marga ni ijar una kafut ukakbe iji fu uviaion ijefuon ni ijia karino iji game ke akoze. Regavo a on iji aba ke akozekma ab una uviaion ijefuon iji game kuaikno kiain.
42 Como é que você pode dizer ao seu irmão: “Me deixe tirar esse cisco do seu olho”, se você não repara na trave que está no seu próprio olho? Hipócrita! Tire primeiro a trave que está no seu olho e então poderá ver bem para tirar o cisco que está no olho do seu irmão.
43 Jesu fu ijeg kuardiame una madu vuak igi bijame kuardiain. Fu kia, In ma iji fu sunin ise iji kiramo bakin. Rega in ise iji fu sunin mukor kiramo bakin.
43 — A árvore boa não dá frutas ruins, assim como a árvore que não presta não dá frutas boas.
44 Regavo in besubesum bun sunin buon izeg bu kiravo ijia e bu giame vierafej. Regavo e bu duribat karekuai vierafekva bu va kajesan sunin iji karekva bakin. Regavo kof nubukva bu va sir iji nubukva bakin.
44 Pois cada árvore é conhecida pelas frutas que ela produz. Não é possível colher figos de espinheiros, nem colher uvas de pés de urtiga.
45 Ijegvo madu e ma iji fu ire ma iji fu oijfuon ijia vierafeno fu iji kuaimoin. Regavo e ise iji fu ire ise iji fu oijfuon ijia vierafene fu ijin kuaimoinon. Ijefuon vuak irerag itit fuon ijia fu kuaimon iji fu oijfuon ijia vierafenma fu ijin kuaimnon kiain.
45 A pessoa boa tira o bem do depósito de coisas boas que tem no seu coração. E a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más. Pois a boca fala do que o coração está cheio.
46 Jesu fu ijeg kuardiame una kia, Ja irerafuon na kie E Bomanakono kieknum ga irerag na kuardiavo iji ja rejo bakin?
46 — Por que vocês me chamam “Senhor, Senhor” e não fazem o que eu digo?
47 Regavo na e iji bu nun ruaknum vuak nun iji faime igiemo iji fu e izekin na ijin kuardiakrejo ni faif.
47 Eu vou mostrar a vocês com quem se parece a pessoa que vem e ouve a minha mensagem e é obediente a ela.
48 E iji fu mukor vierafeknum ar fuon iji munuag azan ijia sainma ijekin. Fu ijia samga do firame daro ijar kekome ar fuon bijamga fuba katin ga fuka gire manin. Ijefuon maiji fun amarigia vierafene sain.
48 Essa pessoa é como um homem que, quando construiu uma casa, cavou bem fundo e pôs o alicerce na rocha. O rio ficou cheio, e as suas águas bateram contra aquela casa; porém ela não se abalou porque havia sido bem-construída.
49 Regavo e iji fu vuak nun faime vo fuba abe mimatamo iji fu e iji ba amarigia vierafene kudie fuon iji amarigia rume ijia ar sainma ijekin. Ijefuon do daro fu firame keko ar iji bijamga fuka migegare tuain. Fu unam ma ise ijia tua dijeme fuka bujame iserenmano kiain.
49 Mas quem ouve a minha mensagem e não é obediente a ela é como o homem que construiu uma casa na terra, sem alicerce. Quando a água bateu contra aquela casa, ela caiu logo e ficou totalmente destruída.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.