Mateus 26
BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI
1 Iesu atopatido atae edo uso ambojimbi da yei sisira, “Iji etoto atae ari Jew embomei da jarusegari bondo da iji bugadira ingo gosewa.
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 Iji ainde embo mi na Mamo da mei embo isena awa ungo mi na awa embo da ingo da itadera. Itido ungoi orega itido benema mi dadera.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Edo priest gitijijjigegari de Jew embo nembogambo de priest nembodiba jawo Caiaphas de Caiaphas da mando da dada isera.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Ungoi dada edo Iesu gae unjugari da budo doro betarase ainda kiki dirisera.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Edo ungoi sisera, “Ingode bondo iji de adera awa embo tini gambari edo embogo adera awasedo iji ainde awa mana adera.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Iesu Bethany nati da bugudo Simon karu leprosy bari embo awa ewamei isira ainda mando da mambusira.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Edo Iesu anumbedo indari indise atiri evetu da mi utingi kiambu ganuma mi ari awa joino muno ewamei de mi beda ari uso mina nembodiba awa budo bugusira. Bugudo totorisira. Torido utingi kiambu be awa bejedo awa Iesu da beo da jojisira.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Edo Iesu da ambojimbi evetu mi ro isira awa gido ungo tini gambari edo sisera, “Evetu ro awasedo eiedo etiri?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Ko joino oiawa ori edo gano nembodiba bae etira. Edo gano bae etira awa embo rora ae embomei da itae etira.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Edo Iesu ungo ro sera awa gido ungoda yei sisira, “Ingo ro awasedo evetu einda yei kotari bebegae evi? Evetu eiawa ro etira awa ewamei be etira.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Edo embo rora ae embomei awa iji berari ingode daedo atadera awarate na awa ingode einda iji berari atadi aera.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Edo evetu eiawa joino naso tamo da jojetira awa naso tamo gowari da sia etira.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Mamo mi evetu eiawa mana ruvegadira. Busu yei rawainda Mamo da binga ewamei sadera ainde embo berari mi evetu emimi etira awa ingadera.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Judas Iscariot awa Iesu da ambojimbi 12 da teda amimi priest gitijijigegari da yei mambudo sisira, “Na Iesu ingoda ingo da itano ingo naso yei ro itadevi?”
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Setiri ungoi K25 uso yei ititisera.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Edo itero Judas iji ewamei budo Iesu indiga sadi simba isira.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Bondo da iji tuturo da ungo ambe indisera ambe bajari siwo jawo yeast ae ainde Iesu uso ambojimbi mi bugudo uso yei nganega isera, “Yei rawainda jarusegari bondo sia oro imo indadi dipapa esi?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Setero Iesu mi mina sisira, “Ingo nati da joda torido embo da tambadewa ainda sewo atopatari mi setira naso iji bugira awasedo na naso ambojimbi de jarusegari bondo awa iso mando da indadena sewo.”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Setiri Iesu uso ambojimbi unemi ro sisira awa edo jarusegari bondo awa sia isera.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Edo ongobo etiri Iesu uso ambojimbi 12 de indari indadi anumburisera.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Edo ungoi indari indise Iesu mi sisira, “Na ingoda yei sena ingoda teda da amimi na indiga sadira.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Setiri uso ambojimbi dubo vevera edo dada uso yei sisera, “Gitijigari nanemi imo indiga senita?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Setero Iesu mi mina sisira, “Embo ave nangae indari dada betari embo amimi na indiga sadira.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Jiwari mi sira da awodo Mamo da mei bugudo embo isira awa betadira te embo na indiga sadira embo ainda yei awa biae be biae ra. Edo embo ainda ai mi umo kumbae doae etira awa uso yei awa ewamei ae etira.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Edo Iesu awodo setiri Judas Iesu indiga sadira embo amimi Iesu da yei nganega isira, “Awodo enita ko awodo adi aeri?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Edo ungo indari indise atero Iesu ambe budo Mamo da yei ategari sedo ngaugedo uso ambojimbi da yei memeia ititisira. Edo ititise ungoda yei sisira, “Emone naso tamo. Kumbudo indiwo.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 — ausente —
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 — ausente —
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Edo na ingoda yei sena na ingode daedo ribe grape da ngamo indena awarate na mana ingode daedo sekago indadena boroko edo mambudo iji na ingode wine seka awa naso Mama da gitijigari yei da ingode indadena.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Edo awodo sedo ungoi jasiga ari ya awa sise mando dodo wosedo Olives doriri da mambusera.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Edo ungo doriri da vitido Iesu ambojimbi da yei sisira, “Boroko tumba de ingo berari sumbuse na nasuka doadewa edo ro jiwari da sisira awa be adira. Edo jiwari mi sira,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Awarate na betadena ainda amboda Mamo mi na jigari wasiri de sekago erido na ingoda giti da Galilee busu da mambadena.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Edo Iesu awodo setiri Peter mi uso yei sisira, “Berari emimi imo doadera te na mana imo doadena.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Awodo setiri Iesu mi Peter da yei sisira, “Boroko tumba de kokora egoro sae atirari imo na iji tamonde imo na gae sadesa.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Setiri Peter mi mina sisira, “Na ingae betadena te na mana imo gae mana sadena.” Edo Peter awodo setiri ambojimbi berari sari da awodo berari sisera.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Edo yei awa dodo Iesu uso ambojimbi de yei jawo Gethsemane ainda mambusera. Ainda mambudo Iesu mi ungoda yei sisira, “Na ounda Mamo gada ge sadi mambutinono ingo einda anumbedo atiwo.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Edo Iesu Peter de Zebedee da memei etoto de kundo mambusira.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Edo dubo vevera tambudo ungoda yei sisira, “Naso dubo vevera nembodiba mi na dadi aikambu ira awasedo einda nangae atise na kondade ewo.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Awodo sedo Iesu kiambu yarago ise baingo dederi edo dombu mi busu da gaedo edo Mamo da yei sisira, “Naso Mamo iso dipapa mi naso memesi eiawa kumbuio awarate imo ujo ae edo re doio. Edo naso dipapa awa eose ta iso dipapa mi awa eio.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Edo Iesu awodo sedo umo sekago uso ambojimbi da yei engenemburisira awarate ungo awa ewo ise atisera. Edo ungo gido Peter da yei sisira, “Ro awasedo ingo tamonde nangae tepo iji tupo simba edo gae evi?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Simba edo gogo ise Mamo da yei ge sewo. Awodo adewa amimi bawari nembodiba ingoda yei bugadira awa ingo mana duradewa. Ingo ingoda jo berari mi ro ewamei awa adi dipapa ewa te ingoda tamo awa goroba ae ira.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Edo Iesu sekago kiambu yarago ise Mamo da yei sisira, “Mamo naso yei memesi eiawa bae etesita awarate imo ro adi dipapa esa awa eio.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Edo Iesu awodo sedo sekago engenembedo ambojimbi da yei bugusira te ungo ewo ise atisera. Ungo erido atari awa inono ae edo gido.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Edo Iesu ungo sekago dodo sekago Mamo da yei sari da awodo sisira.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Sedo engenembedo uso ambojimbi da yei bugusira edo ungoda yei sisira, “Ingo jango indise ewo ise atewa? Giwo na Mamo da mei embo isena awa embo mi budo embo bebegae da ingo da itari iji awa bugira.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Eriwo edo ingode mambore edo giwo embo na indiga sira embo awa bugutira.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Edo Iesu ge sise atiri Judas ambojimbi 12 da teda amimi embo jiwae be deda kokoro de kasiwo deda kundo bugusera. Edo priest gitijijigegari de edo Jew embobo embo nembogambo mi setero gido bugusera.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Edo Judas indiga sari embo mi matu embo da yei sisira, “Embo nanemi sandido muno adena embo amone ingo dipapa ewa embo ra awasedo bundewo.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Edo Judas bugudo dambuderari Iesu da yei da mambudo Iesu muno ise sisira, “Atopatari na imo atega ena.”
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Setiri Iesu mi uso yei sisira, “Otao imo ro adi bugesi awa eio.”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Edo ambojimbi da mi uso kasiwo gorugedo budo priest da gitijigari da buro ari embo ainda dengoro awa diugurisira.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Etiri Iesu mi uso yei sisira, “Embo ave kasiwo mi embogo adira awa kasiwo mi doro betadira awasedo iso kasiwo awa sekago uso atari yei da itio.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Edo eiawa kotewo. Na dipapa adena awa na naso Mamo da yei kondade dipapa adena sedo gadena. Edo uso yei sedo gano unemi uso asisi ewagaewa ajigari nembodiba be itari bugudo na kondade adera.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Awarate na awodo adena awa ro jiwari mi be arase sisira awa be adi aera.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Edo Iesu ge awa sedo wareregedo embo da yei sisira, “Ingo na awa teta bengono embo oju sumbudo mambari badi ingoda kokoro de kasiwo deda na badi bugevi? Iji jiwae be na Jew embomei tumondebain ari mando da anumbedo atise atopatido isena te ingo na bundae.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Edo rora berari eiawa be bugiri ro Mamo da binga sari embo mi jiwari ewamei be joda jiwusira awa be isira.”
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Edo embo Iesu bundisera amimi Iesu budo Caiaphas embo nembodiba priest da gitijigari da mando da budo mambusera ainda agodari da atopapotegari de Jew embo nembogambo dada edo atisera.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Edo Peter Iesu ambo ambo ise ambo da bugudo Caiaphas da ara da bugusira. Edo Peter ainda bugudo mando simba ari embomei deda anumburisira ainda be awa Peter umo ro aderi awa gari dipapa isira awasedo.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Edo priest gitijijigegari de edo Jew embo nembogambo berari de awa Iesu bekuba edo biae da tambudo Iesu dadi dipapa isera.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Edo embo jiwae bugudo Iesu da jawo da ge busedo isera awarate Iesu buria nei ro ae awasedo ungo Iesu bekuba ari sago ae isera.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Edo ambo be ambo da embo etoto mi bugudo sisera, “Embo emimi sisira nanemi Mamo da tumondebain ari oro eiawa arasegedo edo iji tamonde de sekago jigano eradira sisira.”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Setero priest gitijigari nembodiba mi erido Iesu da yei nganega isira, “Imo bekuba era einda mina ro sesi.”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Setiri Iesu mina ro sae isira.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Setiri Iesu mi mina sisira, “Imo gebe setesa edo na ingo berari da yei sena amboda na Mamo da mei embo isira awa Mamo goroba jiwae de da ingo be da anumbedo atinono gadewa. Edo amboda poroga da bugutirari ingo mi daedo gadewa.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Setiri priest gitijigari nembodiba mi tini gambari edo uso ombari kerise sisira, “Umo ge biae Mamo da jawo da setira awasedo ingode mana bekuba embo nenei soro toradera. Edo ingo boroko uso ge biae awa ingewa. Ingo ro kotevi?”
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Setiri embo berari mi mina sisera, “Umo buria etira awasedo umo betadira.”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Edo ungoi awodo sedo uso dombu da kosiwa edo Iesu dorisera.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Edo embo umo dorisera amimi Iesu gandubedo sisera, “Imo sesa imo awa Keriso awasedo embo amemi imo detiri awa se gore.”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Edo Peter awa mando demonda anumbedo atiri buro ari gagara da amimi bugudo Peter da yei sisira, “Imo awa Iesu Galilee busu embo ainda ambojimbi ra.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Setiri Peter embo berari da jo da sisira, “Imo ge ro sesa awa na gaera.” Sedo Peter wosedo ara be da awodo wowosisira.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Edo buro ari gagara nei mi Peter gido embo atisera ainda sisira, “Umone Iesu Nazareth nati embo da ambojimbi ra.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Setiri Peter mi sisira, “Na gebe sena na embo awa na gaera.”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Edo iji tupo embo derido atisera amimi Peter da yei bugudo sisera, “Nango gosera imo awa Iesu da ambojimbi ra ainda be awa iso ge de Iesu da ge awa da awara.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Setero Peter mi sisira, “Na ge busae ra. Na gebe sena. Edo na ge busadena awa Mamo mi na dari betadena. Edo na embo awa na gaera.”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Edo Peter awa siri kokora egoro sisira. Edo kokora egoro setiri Peter Iesu mi ro sisira awa kotisira. Edo Iesu mi sisira, “Kokora egoro sae giti da imo iji tamonde na gae sadesa.” Sisira awa Peter kotedo arapa da bugudo dubo vevera mi biae edo ji sisira.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.