Mateus 12

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo iji tupo Jew embomei da tumondebain ari iji de Iesu uso ambojimbi de wheat buro da awodo pepeta ero Iesu da ambojimbi beji mi bebegae edo gido pisa nenei awa gavedo kandedo indisera.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ero Pharisee embomei mi gido Iesu da yei sisera, “Gio nangoda agodari mi sira tumondebain ari iji de buro eose sira edo ro awasedo iso ambojimbi eiedo eri?”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Setero Iesu mi mina sisira, “Ingo kiki gitijigari David da awa ajigedo gae ta iji ainde umo uso embomei de beji eteri?
3 — ausente —
4 Edo umo Mamo da tumondebain ari oro da torido edo Mamo da buro ari embo mi indari ambe awa itiri uso embomei deda indisera. Edo ambe amone Mamo da yei kando ititisera awa edo Mamo da agodari mi sira awa Jew embomei da priest ungo ungosuka indari ambe awa indadera te embo nenei mi mana indadera.
4 — ausente —
5 Edo ingo Moses da agodari ainda sira awa Mamo da buro ari embo awa tumondebain ari iji de buro edo era awa ajigedo gae ta? Edo buro eiedo ise amimi ungo agodari awa diugae.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Edo na ingoda yei sena na awa teda ingoda embo nembodiba awarate tumondebain ari oro awa nembodiba aera.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Mamo jiwari ewamei be da sira, ‘Na wo mi rorou itawase awa dipapa ae awarate na dipapa ena awa ingo embo nenei dubo bawase.’ Edo ingo ge eiawa rori ainda be awa gadewa awa ingo mana embo nenei buria ae ingo mana dawo betadewa.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Na Mamo da mei embo isena awa daedo tumondebain ari iji awa gitijigido ena.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Edo Iesu Jew embomei da dada ari oro da mambudo embo da ingo ambari awa gosisira.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Edo embo nenei mi Iesu bekuba adi dipapa edo gido Iesu da yei nganega isera, “Ingodenaso agodari mi sari tumondebain ari iji de embo oro ewamei eita?”
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Setero Iesu mi mina sisira, “Edo ingoda wo da awa tumondebain ari iji de kouro ngambari da durari mo jumbawo vitaetita?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Ingoda wo awa nembodiba awarate ingo awa nembodiba be ra. Awasedo ingodenaso agodari mi atopapotira awa tumondebain ari iji de embo nenei awa kondade adera.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Sedo Iesu mi embo ainda yei sisira, “Iso ingo awa besugeio.” Setiri embo awa uso ingo besugurisira. Etiri embo ainda ingo awa ingo be nei awodo ewamei isira.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Etiri Pharisee embomei yei awa dodo mambudo Iesu doro betarase kiki dirisera.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Edo Iesu ge awa ingido umo yei awa dodo mambusira. Mambutiri embo jiwae mi Iesu ambo ambo isera. Edo Iesu mi karu embobo berari awa etiri ewamei isera.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Etero embo nenei soro georase sisera.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Edo Iesu awodo isira awa ro Mamo mi binga sari embo Isaiah da yei matu sisira awa be isira.
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Edo Mamo da ge awa binga sari embo Isaiah mi sisira,
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Awarate ge sasainbedo sise tini gambari adi ae edo ge bagadi ae.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 “Edo embo ave goroba ae awa teta sasawa bainyedo atima ira da awodo. Edo naso buro ari embo awa mana sasawa bainyedo atira awa vejadira. Edo embo ave goroba ae awa teta goriwo da usasa ambadi aikambu edo ira awodo. Edo naso buro ari embo mi mana usasa awa ari atae adira te unemi mata buro ise atadira edo amboda ewamei mi derigari wasiri biae awa atae adira.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 “Edo embo neinde kainde mi naso buro ari embo da jawo awa ingido edo naso buro ari embo gebe adera.”
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Edo embo nenei mi Iesu da yei embo diti guba ari edo ge sae awa budo bugusera ko asisi biae mi uso joda atima isira awasedo. Edo Iesu embo awa etiri ewamei edo sekago yei gosise edo ge sisira.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Etiri embo berari mi be gido jarisera edo sisera, “Embo emomo David da orobe ta?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Setero edo Pharisee mi ge awa ingido sisera, “Asisi biae da gitijigari jawo Beelzebul mi Iesu da yei goroba itiri asisi bebegae awa ondetiri mambera awarate embo nei mi goroba awa itae itaera.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Setero Iesu ungo ge ro kotera awa gido Pharisee embobo da yei sisira, “Embo busu da da amimi katabedo edo embogo adera amone borere ae atae adera. Edo daedo embo nati da da amimi katabedo embogo adera amone borere ae atae adera. Edo daedo embo orobe nenei da da amimi katabedo edo embogo adera amone borere ae atae adera.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Edo da awodo Satan da ambojimbi asisi bebegae de embogo edo mina onda edo mambujegadera awa ungo ungosuka usibesi mina ara adera.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Edo ingo sewa na asisi bebegae ondeno ijegurera awa asisi bebegae da gitijigari jawo nei Beelzebul mi goroba itari ari ge sewa te na awodo ena awa ingoda ambojimbi da goroba mo amimi ititiri asisi bebegae onderi? Edo sewo ingoda ambojimbi mi naso yei ge ro sewa ainda mina awa soro gave.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Awarate Mamo da Asisi da goroba mi na asisi bebegae awa ondeno ijegurera gido re ingo gadewa Mamo awa ingoda joda matu buro tuturo etira.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Edo embo da mi embo goroba embo da ainda mando bejedo uso rora bengono adi ae etira awa rawodo ae etiri? Giti awa embo goroba embo awa bundedo awa uso mando bejedo torae etira.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 “Edo embo ave na kondade ae ira awa naso gitopo ra. Edo embo ave nangae dada ae ira amimi iri embomei ewoga ewoga era.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Edo na ingoda yei sena embo ave ge biae sise wasiri biae edo ira awa Mamo mi kotembedo doadira awarate embo amemi Asisi Kotopu da yei ge biae sadira awa Mamo mi mana embo awa kotembedo doadira.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Edo embo amemi na Mamo da mei bugudo embo isena naso yei biae sadira awa Mamo mi kotembedo doadira awarate embo amemi Asisi Kotopu da yei biae sadira awa Mamo mi mana embo awa kotembedo doadira. Edo embo amone da awodo mata atadira.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 “Edo imo ribe euri inda gido imo ri awa ro ri awa gido esa. Edo ri ewamei awa ribe ewamei edo ira edo embo mi ri awa ewamei awa gadera. Edo ri biae awa ribe biae ari embo mi ri biae awa gadera.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Ingo embo bebegae awa teta jingabu ingege. Ingo awa embo bebegae awasedo ingo ge ewamei sae edo ewa. Edo ingo ingoda joda ro kotewa da awa ingoda be mi sadewa.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Edo embo ewamei da kotari awa ewamei awasedo embo awa ge ewamei sadira awarate embo biae da kotari awa bebegae awasedo umo ge bebegae sadira.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 “Edo na ingoda yei sena iji ge kasari bugadira ainde ge bebegae sewowa awa Mamo da yei ingo mi edo gogo edo sawo gadira.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Edo ingo mi Mamo da yei edo gogo edo sawo Mamo mi ingoda yei sadira ingo buria etewa saride o ingo buria aera sadira.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Edo Iesu ge awa setiri agodari atopatari embo jawo Scribe de agodari da simba ari embo jawo Pharisee de mi Iesu da yei sisera, “Atopatari nango inemi kariwa da goroba de asase dipapa era.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Setero Iesu mi ungoda yei sisira, “Embo boroko atima era awa bebegae edo ungo Mamo awa gae. Edo ingo naso yei da iwata goroba de gari dipapa ewa te na mana adena. Ro Mamo mi binga sari embo Jonah da yei isira amone iwata goroba de ra. Edo na mana ingoda yei iwata nei itadena.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Edo Jonah iji tamonde edo tumba tamonde wo nembodiba da tini da atisira da awodo na Mamo da mei umo embo isira da awodo iji tamonde edo tumba tamonde busu da joda atadena.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Edo iji ge kasari iji de Nineveh nati embo mi erido oro ingo me gadewa ainda be awa Jonah ungoda yei mambudo ungo atopatetiri ungo ungoda wasiri bebegae dodo Mamo da yei wareregurisera. Edo na awa Jonah derigedo edo boroko ingoda teda derido atena.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Edo iji ge kasari iji de daedo busu Sheba da gitijigari evetu mi erido ari ingo me gadewa ainda be awa matu be matu evetu awa yei besaun be edo Solomon da uso jiro gari ge awa gadi bugusira. Edo Solomon awa gitijigari nembodiba awarate gitijigari nembodiba be nembodiba awa boroko ingoda teda atira.”
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Sedo Iesu sisira, “Asisi biae embo da jo dodo wosedo mambudo yei embo atae da tembuma jango indari yei eura edo yei da tambae edo umo umosuka sedo ira, ‘Embo dodo bugena awa naso mando ra awasedo na ainda sekago engenembadena.’
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Awasedo engenembedo mambudo mando ainda mambudo mando awa jo ewamei gadira.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Jo ewamei gido dodo wosedo ponda mambudo asisi biae mi asisi bebegae nenei 7 awodo budo mando ainda daga atorase bugadira. Edo asisi biae awa biae ra awarate asisi bebegae nenei 7 awa be bebegae be bebegae ra. Edo embo asisi biae uso joda atima isira awa giti da awa biae atima isira te boroko awa biae be biae atira. Emboro eiedo awa embo bebegae boroko atera ainda bugadira.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Edo Iesu embo da yei ge sedo atae adi iri uso ai de nanonamendi de bugusera. Bugudo ponda derido embo da yei sisera, “Nango Iesu ga da ge sadi dipapa era.”
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Setero embo da ainda atisira amimi Iesu da yei sisira, “Gi. Iso ai de nanonamendi de ponda derido ingae da ge sadi dipapa era.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Setiri Iesu mi mina sisira, “Naso aia de nanonamendi de mo averi?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Sedo Iesu ingo mi uso ambojimbi da yei ujiji ise sisira, “Giwo. Eiawa naso aia de nanonamendi de ra.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Embo ave ro naso Mamo utu da mi arase dipapa ira awodo ira awa naso namendi de naso ru de naso aia dera.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.