Lucas 22
BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI
1 Ambe bajari siwo jawo yeast awa ambe da itae indari iji awa aikambu isira. Edo bondo einda jawo awa jarusegari bondo ra.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Edo priest gitijijigegari de agodari da atopapotegari de awa Iesu doro betarase emboro eura isera te ungo oro embo embogo eorase dipapa ae isera ainda be awa ungo oju isera.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Edo ungo awodo eura ero Satan mi ambojimbi 12 ainda teda Judas Iscariot da jo da totorisira.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Awasedo Judas mambudo priest gitijijigegari de edo Jew embobo da tumondebain ari oro simba ari embobo da yei rawodo edo Iesu ungoda yei indiga adiri awa sisira.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Edo ungo uso ge awa ingido jo iaviri ise sisera ungomi uso yei ganu itadera awa sisera.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Edo Judas ungoda ge awa awara sedo edo iji embo ainda bugae adera iji ewamei awa simba edo ainde gae Iesu ungoda yei indiga adi sisira.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Ambe bajari siwo jawo yeast awa ambe da itae indari iji awa bugiri iji ainde Jew embobo da ari awa jarusegari bondo da wo sheep da mei awa bondo da dedo era.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Awasedo Iesu Peter de John de itido ungoda yei sisira, “Mambuwo jarusegari bondo sia awo ingode indore.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Setiri ungo mi uso yei mina sisera, “Rawainda imo indari sia orase dipapa esi?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Setero ungoda yei sisira, “Ingiwo. Ingo nati nembodiba da totorirowo embo da umo utingi da budo bugutima ingo tambadira.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Edo umo ingo tambudo edo mando da toradira mando ainda umo ambo ambo ewo. Edo umo ambo ondedo mando jo da torido mando topo da sewo, ‘Atopatari mi setira, “Diumba mo rawainda na naso ambojimbi de jarusegari bondo indari mo indeni?” ’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Sawo unemi ingoda yei diumba inda ainda rora berari sia ari atira awa ari gadewa. Edo ingo diumba ainda torido jarusegari bondo indari awa ingode indorase sedo sia ewo.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Setiri ungo dodo nati nembodiba da mambusera edo ro berari Iesu mi sisira awa tambusera. Tambudo ungoi jarusegari bondo indari awa sia isera.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Edo indari indari iji awa bugiri Iesu indari indari diumba da torido demo mi tendeba tuda ainda anumburisira uso ambojimbi de.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Edo ungo awodo demo mi anumbedo atero Iesu mi ungo da yei sisira, “Na memesi awa gae atise na ingo berari de dada edo jarusegari bondo indari awa indari dipapa etena.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Edo na ingoda yei sena na mana sekago bondo eiawa indadena te amboda God mi gitijigadira iji ainde awa bondo be awa indadena.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Edo umo awodo sedo Iesu agatu awa budo God ategedo sisira, “Eiawa kumbudo dada edo indiwo.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Edo na ingoda yei sena na mana sekago ingode grape ngamo awa indadena te amboda God mi gitijigadira iji ainde awa na sekago ingode indadena.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Edo umo awodo sedo ambe kumbudo God da yei ategari itido gavedo uso ambojimbi da yei ititisira. Edo ungoda yei ititise sisira, “Eiawa naso tamo awa nanemi ingo awasedo ititena. Edo ambe eiawa indise na kotembu kotembu ewo.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Edo umo awodo setiri ungo indido atae etero ungoda yei aga ititisira. Edo umo ungoda yei ititise sisira, “Eiawa naso ororo awa nanemi ingo awasedo jojena amimi ari God da awara sari seka awa be adira.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 “Awarate giu embo na indiga sadi aikambu ira awa einda nangae tendeba da atira.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Edo God mi matu awara etira na God da mei embo isena awa betadena te embo amemi na indiga sadi ira awa esusu biae adira.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Setiri ungoi ungosuka mina sara isera ungoda teda mo amemi emomo eiri.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Edo ambojimbi ungoda teda mo amemi gitijigari eiri awa sedo besora isera.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Ero Iesu mi ungoda yei sisira, “Embo Jew ae awa ungoda gitijijigegari nembogamo mi embo awa goroba de gitijigido era. Embo goroba embobo awa embo mi ungo awa embo ewagaewa sorase dipapa edo era.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Awarate ingo awa awodo eove ta ingoda teda embo nembodiba awa embo seka awodo are. Edo gitijigari awa teta agipo embo awodo are.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Seu gane, embo nembodiba mo averi embo tendeba be da anumbedo indira awa umomo embo nembodiba ta ko umo derido indari ititiri awa embo nembodiba ri? Ingo matu gari ra embo ave tendeba da anumbedo indari indira awa embo nembodiba ra. Awarate na ingoda teda awa agipo embo ra.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Na memesi burewona iji ainde ingo na doae rate nangae atewowa.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Edo naso Mama mi naso yei goroba ititisira na gitijigari nembodiba anase. Da awodo na ingoda yei goroba ititena.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Edo nanemi gitijigadena iji ainde ingo awa nangae dada indadewa. Edo ingo rora teta gitijigari da anumba inge ainda anumbedo atise Israel embobo da orobe 12 awa gitijigadewa.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Iesu Simon da yei sisira, “Simon ingio embo mi indari wheat da ve awa budo jasedo pesi pesi eoro edo be yei nei da mambuteuri edo puti yei nei da mambudo ira da awodo Satan mi imo budo jasedo edo pesi pesi adi sedo gosira edo God awara etira.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Awarate Simon na God imo awasedo manunugetena. Edo na God sedo getena iso tumonda ari awa goroba edo atarase. Amboda imo iso wasiri biae dodo naso yei engenembadesa iji ainde awa iso otatao awa kondade eio na be goroba de ge be ore.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Setiri Peter mi mina sisira, “Gitijigari ungoi imo gajari oro da budo mambaderita ko doro betadesita awa na ingae mambadena.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Setiri Iesu mi mina sisira, “Kokora egoro tamonde sae atirari boroko imo na bero iji tamonde adesa.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Iesu mi ungoda yei sisira, “Matu na ingo iteno mambusewa ganu dada ari rora ae sapoia ae edo tei goru ae edo iji ainde ingo rora nenei inono ae isevita?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Setero Iesu mi ungoda yei sisira, “Awarate boroko embo ave ganu kopa ari rora de sapoia de ri awa mambuse gido budo daga mambare. Edo embo ave kasiwo ae ri awa uso ombari awa ori edo kasiwo da ori are.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Edo na ingoda yei sena ro jiwari mi naso jawo da sira awa be adira. Edo jiwari mi sira, ‘Ungomi sisera umo awa embo dombu da agodari bejisera ainda teda ra.’ Gebe, ge ungomi sisera naso jawo da ainda be awa etira edo bugira.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Setiri edo uso ambojimbi mi sisera, “Gitijigari gi. Kasiwo etoto eire.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Nati nembodiba awa dodo Iesu uso wasiri awodo gido doriri Olive da mambusira. Edo uso ambojimbi daedo mambusera.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Edo doriri da mambudo yei ainda bugudo Iesu mi ungoda yei sisira, “Bagari mi pature God manunugewo.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Sedo ungo dodo umo kiambu yisira ingode ganuma pigoro wosedo ira da awodo.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Mambudo Iesu mi sisira, “Mama imo memesi naso yei bugutira awa beitigadi dipapa edo re beitigeio. Awarate naso dipapa awa eose ta iso dipapa awa eio.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Edo umo awa siri asisi ewamei utu dodo uso yei bugudo etiri umo goroba isira.
43 — ausente —
44 Edo Iesu jo dadara etiri God goroba berari mi manunugurisira. Edo uso igori teta ororo inge busu da wowosisira.
44 — ausente —
45 Edo God manunugedo atae edo engenembedo uso ambojimbi da yei mambudo ungo ewo ero gosisira. Ungoda dubo vevera nembodiba mi etiri ungo wasi ae isera awasedo ungo ewo isera.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Edo ungo gido Iesu ungoda yei sisira, “Ingo roedo evevi? Doawo bagari mi ingo pature erido God manunugewo.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Edo Iesu ge sise atiri embo diti nembodiba bugusera. Judas ambojimbi 12 da teda amimi gitijigido. Edo Iesu muno adi edo uso yei asusubedo bugusira.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Awarate Iesu mi sisira, “Judas imo na God da mei embo isena awa muno mi indiga esita?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Setiri edo ambojimbi Iesu ga atisera amimi ro adira awa gido sisera, “Gitijigari nangoda kasiwo mi embogo erita?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Sedo ambojimbi da teda da amimi priest gitijigari nembodiba da agipo ari embo awa dedo dengoro be awa diugurisira.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Etiri Iesu mi sisira, “Awodo eose.” Sedo embo ainda dengoro awa jigiri edo ewamei isira.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Edo Iesu priest gitijijigegari de Jew embobo da tumondebain ari oro simba ari embobo da gitijijigegari de umo badi bugusera awa gido ungoda yei sisira, “Namomo embogo da gitijigari embo gido embo mi na eura eri ta? Ro edo ingo isoro gi emi de na badi bugevi?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Iji berari na ingode Jew embomei da tumondebain ari oro da emona edo ingo na dadi jarae. Awarate boroko umenga da gitijigari awa goroba de gitijijigurira iji einde ingo ingoda wasiri biae awa adewa.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Setiri ungoi Iesu sandisera edo ungo mi umo budo priest gitijigari nembodiba da mando da mambusera. Edo Peter besaun amboda Iesu ambo ambo isira.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Edo embo ri mando arapa soropu da undugurisera. Edo Peter arapa da torido embo ri jiroroka edo anumbedo atisera ainda anumburisira.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Edo agipo gagara da amimi Peter ri demonda anumbedo atiri gido umo gon edo ditini edo uso yei sisira, “Embo eiawa Iesu ga daedo atima ira.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Setiri Peter gagara awa bero edo sisira, “Evetu na umo gaera.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Edo iji tupo embo da mi Peter gido sisira, “Imo awa embo ounda kondade ari embo ra.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Edo amboda iji tupo simba ise embo nei mi ge okain sisira, “Na embo eiawa gosena umone Iesu da ambojimbi da teda da ra.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Setiri Peter mi mina sisira, “Embo na imo ge sesa awa gaera.” Edo Peter ge awa siri kokora egoro sisira.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Edo Bada wareregedo Peter gosisira. Edo umo ditini iri Peter Bada mi matu ro uso yei sisira awa kotisira, “Kokora egoro sae atirari boroko imo iji tamonde na bero adesa.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Awa kotedo Peter ponda wosedo ji inaka de sisira.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Edo embo Iesu simba isera amimi umo dedo gaedo edo ganduburisera.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Ungoi uso dombu dogedo uso yei nganega isera, “Imo Mamo da binga sari embo sadesa awa nango se gore embo amemi imo detiri?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Edo daedo ungoi isibari ge bebegae uso yei sisera.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Sipo de Jew embobo nembogamo de priest gitijijigegari de edo agodari da atopapotegari de dada etero edo ungoda embo nenei mi Iesu budo ungoda yei mambusera.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Edo ungomi Iesu da yei sisera, “Nango se gore soregari embo God mi itari bugarase sisira mo embo mo imo ta?
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Edo na ingoda yei sedo gari itadena awa ingo mana naso yei mina sadewa.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Awarate iji tupo tuturo adira ainde na God da mei embo isena awa God goroba jiwae de da ingo be da anumbedo atadena.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Setiri ungomi berari sisera, “Imo setesa imo awa God da mei na?”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Setiri ungo ungosuka mina sara isera, “Ingode mana embo nenei eura oro umo bekuba adera ko uso ge topo mi umo umosuka bekuba etiri ingode ingera.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.