Atos 13

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Binga sari embobo nenei de atopapotegari embobo de Antioch nati da Iesu da teotopo de da teda atima isera. Edo ungoda jawo re eire Barnabas de Simeon uso jawo nei awa Embo Umenga sedo isera edo Lucius Cyrene nati embo de Manaen embo Herod da orobe da babojisira edo Saul.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Edo ungo Bada tumondebain ise neta kakana ero Asisi Kotopu mi ungoda yei sisira, “Na awasedo Barnabas de Saul de awa demonda itiwo. Edo demonda itido dowo buro ro orase dipapa ena awa ore.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Edo ungo neta edo God manunugedo ingo ungoda kopiri da itido itero mambusera.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Asisi Kotopu mi ungo itiri mambuse Barnabas de Saul de John Mark ungoda buro kondade arase sedo budo daedo Seleucia nati da wowosisera. Edo ungo Seleucia nati awa dodo nga nembodiba de Cyprus ingigi da sembusera.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Edo ungo sembudo Salamis nati da bugusera bugudo Jew embobo da dada ari oro da torido God da binga ewamei awa minonu sisera.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Edo ungo binga ewamei awa Salamis nati embobo da yei minonu sedo ungo ingigi awa sembudo Paphos nati da bugusera. Bugudo ainda kae jingama ari embo jawo Bar-Iesu awa tambusera. Edo kae embo eiawa Jew embo ra amimi embo gandubedo sedo isira umo awa binga sari embo awodo sedo isira.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Edo umo awa ingigi ainda embobo da gitijigari jawo Sergius Paulus da otao ra. Edo Sergius Paulus awa embo gari jiwae embo ra. Edo unemi God da ge ingadi sedo setiri embo nenei mi Barnabas de Saul de awa budo uso yei bugusera.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Awarate inja embo uso jawo Greek ge mi Elymas sedo era ujo ae isira. Greek ge Elymas ainda be inja embo. Edo ujo ae edo gitijigari God da ge awa ge be eurase gajadi jarisira.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 — ausente —
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 — ausente —
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Edo Bada mi boroko imo awa uso ingo mi tamesi ari diti guba adesa. Edo imo dombu ambu edo waiko usasa gae iji ribori be atadesa.”
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Edo gitijigari ro isira awa gido ge be isira. Edo Bada da atopatari mi etiri umo kove be isira.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Paul de embo daedo tembuma isera awa Cyprus ingigi da nati Paphos awa dodo nga de Perga nati da busu Pamphylia da mambusera. Awarate ungo ainda mambero John Mark ungo dodo Jerusalem nati da engenembedo mambusira.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Edo Paul de embo nenei de Perga nati awa dodo Antioch nati da busu Pisidia da mambusera. Edo Jew embomei da tumondebain ari iji de ungo Jew embobo da dada ari oro da torido anumburisera.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Edo embo Moses da agodari awa tano da ajigedo edo God da binga sari embobo da ove jiwari tano nenei awa ajigedo atae etiri Jew embobo da dada ari oro da gitijijigegari mi ungoda yei binga ititisera. Edo binga ainda sisira, “Nanonamendi ingoda ge mi embo esusu itadi ra gido re nango ingo ungoda yei ge sawase dipapa era.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Edo Paul binga awa budo erido embo uso ge ingorase ingo mi wasiri edo umo ge sadi tuturo isira.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Israel embomei einda God mi matu be ingodenaso mamoumbogo awa uso embo orase kataburisira. Edo ungo teta nati nei embobo awodo Egypt busu da atima isera edo God mi etiri ungo bajido embo nembodiba be isera. Edo God uso goroba nembodiba mi Egypt busu da edo budo bugusira.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Edo gaeko 40 awodo ungo yei ro atae da erigi erigi ise temboro edo God mi ungo awa teta aimamo mi ungoda kinapeina degowa edoera da awodo edo isira.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 God mi Canaan busu da embo orobe 7 awa usibesi edo busu awa Israel embobo da yei ititisira.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Edo gaeko 450 awa kasari embo itcri ungo gitijigido isera.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Edo ainda amboda embo mi gitijigari nembodiba be awa dipapa etero gido God Saul itiri ungoda gitijigari nembodiba isira. Edo Saul awa Kish da mei edo Benjamin da orobe awa gaeko 40 awodo gitijijigurisira.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Awarate God Saul budo demonda itido David awa itiri gitijigari nembodiba be isira. Edo God mi David da jawo da ge sisira, ‘David Jesse da mei awa embo na dipapa ena awa ra. Edo unemi na umo ro arase dipapa ena awa adira.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 “Edo Iesu awa gitijigari nembodiba David da orobe awa God mi Israel embobo da soregari embo arase itiri bugusira teta adi sisira da awodo.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Edo Iesu uso buro tuturo ae atiri John mi Israel embobo berari da yei sisira ungo ungoda wasiri bebegae awa dodo God da yei wareregedo edo umo mi ewamei ari wasiri awa borase sisira.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Edo John umo uso buro atae adi aikambu ise embo da yei sisira, ‘Ingo kotewa na awa God mi soregari embo itari bugarase sisira awa kotevita? Awarate na awa embo simba ewa embo ewa aera te umo uso bugari iji awa asusubetiri. Edo na awa ewa raro umo kondade edo uso tei goru kougeni?’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “Naso nanonamendi ingo awa Abraham da orobe ra edo ingo embo nenei Jew egeregae God tumondebain edo ewa ingiwo. God mi soregari binga eiawa ingodena berari ainda yei itiri bugira.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Edo embo Jerusalem nati da atima era edo ungoda gitijijigegari de awa Iesu awa soregari embo awa ungo gae ra. Edo daedo ungo God da binga sari embobo da ove Jew embomei da tumondebain ari iji berari de ajigedo isera awa ungo gae ra. Awarate ungo mi Iesu kasisera edo God da binga sari embobo mi ro adira sisera awa be ijegurisira. Edo ro ijegurisira awa eire.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Edo ungo mi wasiri biae da nei ro awa tambae isera ainda be awa umo awa wasiri biae ae de gido awasedo ungo buria da nonda umo dari betari awa ae isera. Awarate ungo Pilate mi umo betarase awa sarase sedo gosisera.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Edo ungo mi ro ove jiwari mi embo mi uso yei ro orase sisira awa berari edo ungo uso tamo awa orega da awa itero wosetiri budo betari gowari meko da ititisera.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Awarate umo betetiri God mi umo jigiri eririsira.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Edo matu embo umo amende Galilee busu da edo pepeta edo Jerusalem nati da mambusera ainda yei umo wasiri de sekago erido iji jiwae be isaga edo isira. Edo embomei emimi ungo mi ro berari gosisera awa boroko Israel embobo da yei sera.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 “Edo God mi ove jiwari ainda joda sisira Iesu betari edo unemi sekago jigari eradira sisira. Edo God awodo sedo Iesu jigiri eririsira edo Iesu mana sekago betadira. Edo God uso sekago erari da ge sisira,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 “Edo Psalm jiwari nei mi soregari embo God mi itari bugarase sisira ainda jawo da, God da yei sisira,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 “Edo David atima isira iji ainde umo God mi ro arase dipapa edo isira awa edo isira. Edo umo betetiri ungo mi umo awa uso mamoumbogo da demo da gousera edo uso tamo awa betedo sununusira.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Awarate embo awa umo bebetisira awa God mi umo awa jigiri eririsira edo uso tamo awa uro da betedo sununusae ra.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Awasedo ro God da binga sari embobo mi sisera awa ingoda yei eure gido gogo ewo.
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Edo God da binga sari embobo mi sisera,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Edo Paul de Barnabas de Jew embobo da dada ari oro awa dodo mambutero embobo mi ungoda yei sisera, “Tumondebain ari iji nei sekago einda bugudo eiawa nei sawo gore.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Edo embo dada ari yei awa dodo Jew embobo de Jew embobo ae de wareregedo Jew embobo da tumondebain ari wasiri awa ambo ambo isera amimi Paul de Barnabas de ambo ambo isera. Edo Iesu da binga atopapotegari embobo etoto amimi ungo dengoro bagedo sisera, “Ingo berari awa iji berari God da kando awa burise edo God da uso simba ari da iji berari atiwo.”
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Edo Jew embomei da tumondebain ari iji nei embo jiwae be jiwae nati da atima isera awa God da ge ingadi bugusera. Edo roinge awa bugae doturisera.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Edo Jew embobo embo jiwae be ge ingadi bugusera awa gido ungo tu burise jo da tini gambari isera. Edo jo da tini gambari edo ge ro Paul mi sira pasega sari ge sise uso yei ge bebegae sisera.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Awarate Paul de Barnabas de ge doae rate ge isaga sedo sisera, “God nango binga eiawa giti ingoda yei sorase setira te ingo uso binga awa ujo ae ewa edo ingo wasiri matawa atari awa bari inono ae ewa. Awasedo nango ingo dodo Jew embobo ae da yei mambadera.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Edo God mi ove jiwari ainda joda ge sise sisira,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Edo embo Jew egeregae ge eiawa ingido iaviri be isera “Bada God ro sisira awa ijegurisira.” Edo embo ave God mi wasiri matawa atari borase matu ititisira awa ge be isera.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Edo yei ainda yei berari da God da ge awa rawusira.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Awarate Jew embobo mi etero embo nembogamo de embo evetu Jew ae nembogamo de God tumondebain edo isera awa tini gambari isera. Edo ungo tini gambari embo de evetu de emimi etero embobo erido Paul de Barnabas de dedo gaedo adi tuturo isera edo ondetero ungoda yei awa dodo demonda mambusera.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Edo ungo ondetero Iesu da binga atopapotegari embobo mi ungoda tei janjara awa gajigurisera amimi embo binga awa ujo ae etera awa isaga arase edo ungo yei awa dodo Iconium nati da mambusera.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Edo ambojimbi Antioch nati da atisera awa iaviri de edo Asisi Kotopu de mi beda isera.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.