Lucas 22

Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Belet haguwonit mokit sipakaŋ diniŋ hinamuni titiŋdok eŋ Aŋelodi Yabukiyondaaŋ Yalakapmeguk wondiniŋ nai dulaguk.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Kaŋ Siloŋyot diniŋ talitimeŋ heki tiŋa Yodoko Mede hinale heki adi metamdok munta tiŋa Jesu dediŋ tiŋa ulukumunim yoŋa talii lohigiŋ.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Kaŋ Sadaŋdi Jesu mihiŋiŋ niŋ, Judas Kaliotniŋ adi weleŋ maaneŋ foguk.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Kaŋ Judasdibo Siloŋyot diniŋ talitimeŋ, eŋ mikme wapuhi Siloŋyot kadokoyagiŋ heki’walaŋ wooŋ mintayemiŋa Jesu adi kohohik foloŋ kameŋdok yeniŋguk.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Kaŋ adi u nadiŋa nadifo wapum hinek tiŋa muneeŋ mimiŋdok yogiŋ.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Judas adi mede u yofolokeneeŋ nai niŋ metam feedi mu bopneune nai uŋaniŋ Jesu kabup mikme heki kohohik foloŋ kameŋdok yoŋa woom hatiguk.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Belet haguwonit mokit, sipakaŋ diniŋ hinamuni nai tubune Aŋelodi Yabukiyondaaŋ Yalakapmeguk wondok dompa widihigiŋ nai dulaune
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Jesudi Pita dut Jon yeniŋkula indiŋ yeniŋguk. “Hidi udemek wooŋ nanaŋe muni tiulidokodemek kaŋ wooŋ habuŋa nanim.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Kaŋ adibo ninadigumuk. “Daŋ tiulidokodim nadilaŋ?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 “I nadidemek, hidi wooŋ yokwet wapumneŋ wosuwalune me niŋ ime kabotnit buŋa hehitubu-mintawek. Kaŋ me uŋakoŋ keletawooŋ adi yot daŋ fowekneŋ uŋgoŋ fodemek.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Fooŋ yot molom indiŋ nindemek, ‘Hinaledi indiŋ ganilak. Mihineye indi Aŋelodi Yabukiyondaaŋ Yalakapmegukdok nanaŋe nanimdok yotmaaŋ deŋak?’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Unduŋ nindemek kaŋ adi yotmaaŋ wapum foloniŋ, kumopop eŋ falik ila nanaŋe nanaŋdok agaŋ koom tiulidokogiŋ u hanimbune nanaŋe uŋgoŋ tiulidokodemek.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Unduŋ yenimbune wooŋ Jesudi yeniŋguk undugoŋ hinek tubumintaaŋ Aŋelodi Yabukiyondaaŋ Yalakapmegukdok nanaŋe tiulidokogumuk.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Agaŋ nai tubune Jesu adi mihiŋiye dut nanaŋe falik ikelemadiŋa nanaŋe nagiŋ.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Ila naŋila indiŋ yeniŋguk, “Nu tebele yendok Aŋelodi Yabukiyondaaŋ Yalakapmeguk wondok nanaŋe i hidigut nanaŋdok hinek nadilat. Nadapmaaŋ mindaŋkade adi folofigita foloŋ lowit.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Unduŋ doktiŋa indiŋ hanilat. Nu hinamuni indiniŋ kotigoŋ nemu naaŋ kaŋ hatigene kougoŋ Bepaŋ’walaŋ Hatihati Kobuli mintaune uŋoŋ nawaat.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Unduŋ yoŋa ime tout tiŋa Bepaŋ niutumbaaŋ yeniŋguk, “I tiŋa ikiiŋ indigoŋ silotnaneŋ.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Tiŋa indiŋ hanimbe nadineŋ. Nu wain kwetfoloŋ iŋoŋ kotigoŋ nemu naaŋ hatibene kougoŋ Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ mintaune nawaat.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Unduŋ yoŋa beletbo tiŋa Bepaŋ niutumbaaŋ wobuŋa yemiŋa yeniŋguk. “I na’walaŋ foloone, hiditok gigit tibek yoŋa hamulat. Nu nadisunamuŋa unduŋ taneeŋ.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Nanaŋe nadapmaaŋ koti koom tuguk undugoŋ wain tout tiŋa indiŋ yeniŋa yemguk, “Wain ime yoŋ adi na’niŋ naŋgatne u yofolok kobuli titiŋdok yoŋa kwatnelat.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Tiŋa indiŋ nadineŋ, nebek niŋ nu memik kohohik foloŋ napmewek adi nukut nanaŋe noŋgoŋ ila nayamut.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Me Kobumuŋ adi Bepaŋdi yohebet tuguk indigoŋ keleeŋ wooŋ kumumbek, iŋgoŋ me nagila memik kohohik foloŋ kamewek adi kada yadi malabumuŋ wapum hekiwaak.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Unduŋ yobune nehi uŋgoŋ kiyonadi tiŋa indiŋ yogiŋ, “Kudi undiniŋ u me neeŋdi yo tibek.”
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Jesu mihiŋiye adi, nehi’walaŋ lekiŋgoŋhik gineŋ nediyeŋ talitimeŋ tilak yoŋa siwe tigiŋ.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Kaŋ Jesudibo yeniŋguk. “Me nadisukilitihinit mokitdi mapme ila metam nadiyembu foune tipilapilaye kwanai titiŋdok yeniŋgigine tiiŋ, tiŋa adi metamdi yeniutumba tiiŋ doktiŋa wohiyenit.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Iŋgoŋ hidi yadi unduŋ mu taneeŋ. Me nediyeŋ loloŋnit hatibe nadiwaak adi yadi timeŋ fofoŋnit hatiluwaak. Kaŋ me talitimeŋ adi undugoŋ tipilapilaye-me wele hatiŋa hehitubulodaluwaak.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Hidi nanimbu nadiwit, neeŋdi me loloŋnit? Me kweliŋgoŋ ila nanaŋ hogok tibek u be, be me nanaŋe kidila timiŋa bek? Me kweliŋgoŋ ila nanaŋ hogok tibek adi me loloŋnit, uŋakoŋ. Kuŋgoŋ nu adi hidi’walaŋ lekiŋgoŋhik gineŋ tipilapilaye-mehik hatilat.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Tikamanda mintanamguk hogohogok u hidi mu binabugiŋ, wanaŋ hatine mintanamguk.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Nu batnedi kwet i kadokodok nanindapmaguk, undugoŋ nubo kwet i kadokoneeŋdok hanindapmalat.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Unduŋ dokti nu yotnekwetneneŋ nanaŋe ime noŋgoŋ naneem, tiŋa hidi mapme’walaŋ kumopop foloŋ ila Isilaehi metam bop 12 hatiiŋ hogohogok u yabudokoneeŋ.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 “Saimon, indiŋ nadiweŋ, Sadaŋ adi nadisukilitihik mahamule tiulidoko tilak, ala kopi utnene gitnem niŋ wiiŋ kaŋ folooŋ niŋ wiiŋ unduŋ dabugoŋ hehidanewe yoŋak.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Kuŋgoŋ nu du gehitubu-lodaaŋ nadisukilitigedi mu gweyehewekdok ninadi kwanai agaŋ tiŋat. Unduŋ doktiŋa nu’walaŋkade udaneeŋ buŋa nokeye saŋiniŋ yemiŋa yehitubu-kilitibaaŋ.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Kaŋ Pitadibo niŋguk “Wapum, nu dukut noŋgoŋ yot fafaŋeniŋneŋ fofoŋdok be kumuŋ titiŋdok u kedem nadilat.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Kaŋ Jesudibo yoguk, “Pita, indiŋ ganimbe nadiweŋ. Kamiŋ timiŋ yendok pupupdi mu kutilune du nu mu nadinamulaŋ nai lufomkulitniŋ yobeŋ.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Unduŋ yoŋa Jesudi mihiŋiye indiŋ yeninadiguk, “Koom haniŋkule muneeŋ be lihik be kayoŋnamokop mokit ugiŋ nai uŋaniŋ nemek nolidok lohilohi neeŋbe tigiŋ?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Kaŋ Jesudibo indiŋ yeniŋguk, “Kamiŋ adi nebek niŋ muneeŋ be likŋiŋnit kaŋ u maaŋ moŋgolek. Kaŋ me nediyeŋ miknoŋŋiŋ moŋ kaŋ dahidahiŋiŋ me nolidok yembune tuwaune muneeŋ u moŋgola miknoŋŋiŋ tuwawek.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Yodoko Mededi indiŋ yolak doktiŋa hanimbe nadineŋ, ‘Adi me kadakaniŋ titiŋ nindapmaneŋ.’ U biyagoŋ hinek nu’walaŋ mintawek. Biyagoŋ hinek nemenemek Yodoko Mededi nutok yolak u agaŋ biyagoŋ mintawek.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Kaŋ adibo yogiŋ, “Wapum, i kaweŋ indi miknoŋnik lufomuk.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Unduŋ tiŋa Jesu yokwet wapum bikabuŋa fooŋ wooŋ feŋ tuluguk unduŋ Oliwa Tuwai foloŋ loune mihiŋiye maaŋ kelegiŋ.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Wosuwaaŋ yeniŋguk, “Tigene tikamanda gineŋ gweheyeeŋ maneeneŋ doktiŋa ninadi kwanai tineŋ.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Unduŋ yeniŋa ne kabe-kweetniŋ kawade kutne wooŋ maiŋ wendok tuwot wooŋ mulelem tiŋa ninadi kwanai tuguk.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Indiŋ ninadiguk, “Me baŋ, du nadiune tuwot tubune kaŋ folofigita i nolomtibeŋ. Iŋgoŋ nu yolat wondokti moŋ, da nadilaŋ unduŋ tibeŋ.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Unduŋ yolune kunum gineniŋ aŋelo niŋ fooŋ saŋiniŋ miŋguk.
43 — ausente —
44 Kaŋ Jesu adi nadimalabuda tiŋa ninadi kwanai gibita tulune mimindiŋiŋ adi naŋgat dabugoŋ kwetfoloŋ hadokomaguk.
44 — ausente —
45 Adi ninadi kwanai tubudapmaaŋ pilali mihiŋiye yabe uguk, wooŋ yabulu adi damo deihakiŋ. Adi welebulagitdi yehitubu-gweheyeune deihakiŋ
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 kaŋ yeniŋguk, “Maŋgoŋde damo kwanai hogok tiiŋ? Hidi tikamanda gineŋ gweheyeeŋ maneeneŋ ale pilali ninadi kwanai tineŋ.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesu adi mede hayenilu metam bop wapum busuwagiŋ. Mihiŋiye 12’walaaniŋneŋ me niŋ wou Judasdi talitimeŋ tiyemguk. Adi Jesu siŋgoŋgome tibe loune
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Jesudi indiŋ niŋguk, “Judas, dagoŋ hinek Me Kobumuŋ siŋgoŋgomeeŋ memik kohohik foloŋ kamelaŋ.”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Jesu mihiŋiye ne gut hakiŋ adi nemek u mintawe tubune kaŋ yogiŋ, “Wapum, kedem be indi miknoŋdi widihinim?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Kaŋ mewoi lekiŋgoŋhik gineŋ me niŋdi Siloŋyot diniŋ talitimeŋ wapum’walaŋ tipilapilaye-meŋiŋ magi didimeniŋneŋkade filodiguk.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Kaŋ Jesudi yeniŋguk, “Hidi unduŋ mu tineŋ.” Unduŋ yeniŋa kohoŋ me weŋ magi foloŋ kameune magi kotigoŋ utumbaguk.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Kaŋ Jesudi Siloŋyot diniŋ talitimeŋ heki eŋ Siloŋyot kadoko diniŋ me wapuhi eŋ talitimeŋ heki honene bugiŋ adi indiŋ yeniŋguk, “Hidi nu mikbe tubupilale tilat doktiŋa miknoŋ eŋ tebe bohom tiŋa nohonene buŋit?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Nu helemahelemaŋ hidigut Siloŋyotneŋ hatilat, kaŋ nai uŋaniŋ maŋgoŋde mu nohoneiŋ? Kuŋgoŋ kamiŋ adi mambip molom’walaŋ saŋiniŋdi fafaŋe hinek tilak doktiŋa hidi’walaŋ nai tilak.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Unduŋ yodapmaune honeeŋ nagila Siloŋyot diniŋ Talitimeŋ Wapum’walaŋ yolineŋ ugiŋ. Kaŋ Pita adi gikiŋgoŋ yali yayabukuwali uguk.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Wosuwaaŋ yot maaneŋ fooŋ wooŋ gimbahaŋ maaneŋ kudup heu daune ikiŋ, kaŋ Pitadi metam uŋoŋ ikiŋ u yehitomboyoula ikiŋ.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Kaŋ tipilapilaye tamkuya niŋdi kudup dahauta tugukneŋ uŋgoŋ ila kakiyondaaŋ yoguk, “Me yoŋ adi Jesu gut noŋgoŋ hatilak.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Unduŋ yoguk kaŋ Pitadibo niŋguk, “Nu me u mu nadimilat.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Muniniŋ ila me niŋdibo Pita kakiyondaaŋ niŋguk, “Nohik niŋ du iŋakoŋ.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Kaŋ kabe-yagigigoŋ ila kotigoŋ me niŋdibo fafaŋeŋgoŋ indiŋ niŋguk, “Biyagoŋ hinek, me yoŋ adi Galiliniŋ. Adigut iŋgoŋ hatilak.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Unduŋ yobu Pitadi indiŋ yoguk, “Nu me u yolaŋ u biyaku mu nadimilat.” Unduŋ ila yolu nai uŋaniŋgoŋ pupup kutiguk.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Kaŋ Wapumdi fakaleeŋ Pita didimeŋgoŋ hinek kaguk. Kaŋ Pita adi wapumdi mede indiŋ niŋguk u naditomguk. “Pupupdi mu kutilune du nu mu nadinamulaŋ nai lufomkulitniŋ yobeŋ,”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 niŋguk u naditomuŋa fakaŋ fowooŋ makat gibitaŋ kokuk.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Kaŋ me Jesu honeeŋ kadokogiŋ hekidi nimpekit tiŋa ukiŋ.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Tiŋa namanda hauledi folokenehep tiŋa indiŋ ninadigiŋ, “Du polofet biyagoŋ nobu hatiliweŋ kaŋ nebek gutak u kedem ninimbu nadinim.”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Unduŋ tiŋa mede kadakahi fee noli maaŋ niŋgiŋ.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Unduŋ hati tulune helehautaune Siloŋyot diniŋ talitimeŋ wapuhi tiŋa Judahi’walaŋ me wapuhi eŋ Yodoko Mede hinale heki buŋa bopnegiŋ. Kaŋ Jesu nagila bophik gineŋ loune niŋgiŋ,
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 “Du Kilisto nobu kaŋ ninimbeŋ?”
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Be hidi kibi nu haninadi tibit u tuwot mu yoneŋ.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Iŋgoŋ Me Kobumuŋ adi kamiŋ tububihila Bepaŋ Saŋiniŋ Molom kohoŋ didimeniŋneŋkade ila wooŋ ilaak.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Unduŋ yeniŋguk kaŋ adi wanakaŋ indiŋ niŋgiŋ, “Unduŋ doktiŋa du Bepaŋ mihiŋiŋ kube?”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Unduŋ yobune adibo yogiŋ, “Indi inde agaŋ ne’walaŋ maŋiŋ gineŋ mintaune nadiyam doktiŋa kotigoŋ aditok mede mu yodok.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.