Apocalipse 18
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Aŋelodi unduŋ yodapmaune nu aŋelo niŋ kunum gineniŋ foune kagut. Adi yadi loloŋnit hinek tiŋa hautaŋiŋdi kwet tubuhautadapmaguk.
1 Iti ufunamaim tounamatar tabo marane tit re’er aitin, roubabaruwen ana fair iwan auman naatu i ana bonamanamarinamaim tafaram tutufin etei marakaw.
2 Adi wapum hinek kutiŋa indiŋ yoguk,
2 Fanan aumetawat na’in iwow eo,
3 Meeniŋ kwetkwet buŋa kefifileŋiŋ diniŋ wain ime fafaŋeniŋ nayagiŋ. Mapme kwetkwet buŋa adut kefifile tiyagiŋ. Biyagoŋ kuyoŋ, Babilonhidi titiŋ kadakaniŋ mekanit mokit kisaŋ tigiŋ doktiŋa kwetkwet bomboŋgi me wapuhi buŋa bomboŋ tuwadok boiyembune tuwaune muneeŋ bomboŋ loloŋnit tubumintagiŋ. Unduŋ doktiŋa wiyapupuhenelak.”
3 Tafaram etei i ana wine hitom tibikoko’aw,
4 Kaŋ kunum gineniŋ kutikuti indiŋ foune nadigut. “Manemaneye, hidi yokwet u bikabuŋa momoneŋ. Uŋoŋ hatiŋa adi’walaŋ kadakaniŋŋiŋ tubulodaneeneŋ. Tiŋa undugoŋ nemek miknitdi hidi-foloŋ lowaakneŋ doktiŋa hanilat.
4 Iban maiye maramaim fanan tabo anowar eo,
5 Yokwet wendi kadakaniŋ kainiŋ bebeli tiŋa lolu lolu kunum wehemit tilak. Unduŋ doktiŋa Bepaŋ adi yomŋiŋ u kaŋ nadidapmaaŋ yolak.
5 Ana kakafin yai tutu yen inan mar ana fofonin bai,
6 Unduŋ doktiŋa kibi dediŋ tihamguk wendok tuwolit timineeŋ, tiŋila kibi tiŋalooŋ kiulaŋa wapumgoŋ timineeŋ. Kibikoŋ adi ne’walaŋ maliŋ gineŋ uŋgoŋ tiŋaloloyeŋ mineeŋ.
6 Babin isa abisa sisinaf na’atube isan kusinaf.
7 Sigitiŋalo tiŋa kap miyemiye tiŋa tonadifo tihatiluguk wendok tuwolit utubufigitaneeŋ. Unduŋ tiŋa welebulaniŋ kisaŋ tubumintamineeŋ. Adi netok nadiune loloŋnit tubune indiŋ yolak. Na yadi tam loloŋnit, nu tam kahat moŋ, nu yadi nadifo foloŋ hogok hatiluwaat.
7 Bora’ara’aten naatu guguw wanawanan babin ma ebiyasisir,
8 Unduŋ yolak doktiŋa melenai kubugoŋ foloŋ hogok adi’walaŋkade nemek miknit mintamimbaak: kumuŋ, kobulabulaye, eŋ map wapum. Unduŋ tiŋa kudup gineŋ daliwewaak. Biyagoŋ kuyoŋ, Wapum Bepaŋ adi Saŋiniŋ Molomdi yomŋiŋ undugoŋ wobumindapmalak.”
8 Isan imih veya ta boro sawow kakafin natarasum,
9 Unduŋ yoŋa indiŋ tomboyoula yoguk. “Kaŋ kwetkwet mapme buŋa adut kefifile tigiŋ eŋ hinamuni tiŋa kap miyemiye tiyagiŋ, adi yadi kudup mupmukŋiŋ loune kaŋ bulaniŋgoŋ wapum nadiŋa kobulabulaye tineeŋ.
9 Tafaram ana aiwob iyab i bairi hibiwa’an i boro babin ana guguw ana yasisir wanawanan hinarun bairi hinafaram, naatu babin na’a’arah ana sow hina’itin boro hinarerey, naatu hinabotouw.
10 Tiŋa kwatnaŋgoŋ yali nemek mulapmuŋ mintamimbaak u kaŋ munta kisaŋ tineeŋ. Tiŋa indiŋ yoneeŋ, ‘Yakeee! Yakeee! yot mebi! Babilon, du yokwet fafaŋeniŋ iŋgoŋ oŋ, titiŋ kadakaniŋge diniŋ kibikoŋ nai muniŋgoŋ-kabe gineŋ iŋgoŋ pilap hinek busuwagamulak!’
10 Ef yok na’in hinabat, anayabin hibir asir ana bai’akir turin hinab naatu hinarerey hinao,
11 “Eŋ yokwetkwet me bomboŋgi heki adut menot tigiŋdi indiŋ yoneeŋ, ‘Nediyeŋ bomboŋnik tuwaneeŋ?’ Unduŋ yoŋa kobulabulaye tineeŋ.
11 Tafaram wanawanan ef remor tobonayah auman hirerey babin hibotouw, anayabin men yait ta boro hai sawar natobon maiyenamih.
12 Bomboŋ kibikibi tigiŋ u nemek iŋolok, gol eŋ silwa, eŋ fukut tuwaŋiŋ loloŋnit, eŋ haule kudikudihinit hogohogok, fafau eŋ giminiŋ, yaŋamuhi eŋ bulubuluyehi, eŋ bem munduŋhinitdi nemek tutumbagiŋ, eŋ elefan keleuhikdi nemek tutumbagiŋ, eŋ bem momohi tuwahik loloŋnit hinekdi, eŋ aindi, eŋ kapadi, eŋ kawade kudikudihinitdi nemenemek tutumbaŋit. Bomboŋ undihi tuwadok boiune tuwagiŋ.
12 Men yait ta hai gold, silver naatu hai kabay mudid, debad, faifuw gewasih, faifuw namar faifuw dididirih, faifuw wouh, ai rebarebah ta ta, naatu sawar yumatah ta ta tonamaim hitaratar, ai hai baiyah gagamih, bronze, iron naatu marble.
13 Tiŋa bomboŋ noli indihi: sinamon gitnem, eŋ subat galik, eŋ hemundumunduŋe kwam momooŋ, eŋ haguwo munduŋ momooŋ, eŋ wahu munduŋ momooŋ, eŋ wain ime, gip, ŋaso, eŋ subat, mantam, tiŋa dompa, makau, wosi, kalis, eŋ meeniŋ tipilapilaye tuwaŋit mokit titiŋdok maaŋgoŋ tuwadok yapmeune tuwagiŋ.
13 Naatu karabir, faur, fi’ufiu, myrrh, farankinsens, wine naatu fi’ufiu, rice, naatu sanabey, cow, sheep, horse, baibiyow ana wa, akir wairafih naatu orot babin hai yawas boro men yait ta natobon.
14 “Kaŋ yoŋ adi bomboŋge mohok yabukwekweŋe hatiguŋ u agaŋ dapmahinakaguk. Tiŋa ime wodisilaŋsilaŋge silidaguk, eŋ tinahukut kinonomge fikuk, dediŋ tiŋa kotigoŋ mintagambaak.
14 Ef remor tobonayah babin isan hio, “Sawar gaigiwasih etei o biyamaim hitotobon i boun sa hiwa’an, naatu a toto abuyoy etei earuwasair naatu boro men inatit’auren maiyenamih.”
15 “Kaŋ noliŋiye nemek undihidi kibikibi tiŋa muneeŋ bomboŋ wapumnit tigiŋ adi kwatnaŋgoŋ yali nemek malabumuŋ folofigitanit mintamimbaak u kaŋ muntaaŋ kobulabulaye tiŋa indiŋ kutinineeŋ,
15 Ef remor tobonayah nati bar meraramaim hina totobuyoy wairafih himamatar boro ef yokaika hinabat hinanuw, anayabin men tekokok nati babin ana bai’akir turin hinab. Naatu boro hinarererey naatu babin hinabotouw.
16 ‘Yakeee, yakeee, yot mebi! Du dahidahige kudikudinitdi dahidondopneguŋ, eŋ tinahukut mebimebi tuwahik loloŋnit wendiniŋ maaneŋ itouluguŋ!
16 Naatu hinarerey hinao,
17 Yadi bomboŋ mohokge nai muniŋgoŋ-kabe fana kaka tiŋit.’
17 Naatu mar kafai nati toto buyoy etei ikasiyen.”
18 kudup mupmukŋiŋ loune kaŋ makat koyone tiŋa indiŋ yoneeŋ, ‘Bulaniŋgoŋ, yokwet wapum indiniŋgoŋ noli diŋgoŋ itak?’
18 Naatu wairaf nati bar merar tarasum ana sow metan yey hi’i’itin ana maramaim fanah sib hirerey hio, “Men kafa’imo bar merar ta iti merar gagamin na’atube’emih.”
19 Unduŋ yoŋa kwam gomuŋa kobulabulaye eŋ yomalabuda tiŋa indiŋ yoneeŋ, ‘Yakeee, yakeee, yot mebi! du kwanai tuguŋ doktiŋa muwage molohiye muneeŋ bomboŋnit tigiŋ. Kaŋ yoŋ adi gehiŋgehiŋ hinek yokwet kwampupu mintalak.’
19 Fofob hibow aribuh yan hisusuwa’en, hirerey hibotoutuw hio,
20 “Kunumnehi eŋ Bepaŋ’walaŋ metam, aposel eŋ polofet heki, hidi yadi welemomooŋ nadiŋa nadifo tineeŋ. Biyagoŋ kuyoŋ, yot mebi wendi hiditok yom tihamguk wondok kibikoŋ Bepaŋdi tubudapmalak.”
20 Mar ana sabuw babin huhurir isan kwaniyasisir.
21 Mede unduŋ mintaune aŋelo saŋiniŋnit niŋdi kawade bigim wapum tubupilali imeŋgwaŋ wapum gineŋ kulune foguk. Foune indiŋ yoguk,
21 Imaibo tounamatar fairin ofere kabay infoforen ana aumor tomarin bai isaroun erenidun riy yan re naatu eo,
22 Kaŋ baiwagim toto, gita uut bop adi’walaŋ mahik gigilit u du’walaaniŋ kotigoŋ mu mintawaak eŋ kohohikdi nemenemek momooŋ tutumbaiŋ u du’walaŋkade wabidapmaŋ tibaak. Kaŋ uŋoŋ kwanai titotitonit mokit kwet bilebile halaak.
22 douduf, orot babin fanah, fik, biyor, koukum, kasakas
23 Du’walaŋkade kamaŋ kotigoŋ mu dahautawaak, eŋ metam hekimalam kobut tiŋa mede yogege undugoŋ mu mintawaak. Du’walaŋ me bomboŋhinitdi kwetkwet me wohik wapumnit hatitaugiŋ eŋ du’walaŋ tubuhidi meeniŋ kwetkwet welehik tubufikuk,
23 Ramef hai marakaw o wanawanamaim boro men nakusisiar maiye.
24 tiŋa polofet eŋ meeniŋ nadisukilitihinit eŋ kwetkwet meeniŋ udihiŋit adi’walaŋ naŋgat diniŋ yom u du’walaŋkade hatak doktiŋa unduŋ tigamdok.”
24 Nati bar merar wanawanan i sabuw kakafiyih naatu dinab oro’orot hai rara hitita’ur,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.