2 Coríntios 3
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Hidi indi me loloŋhinit nadinimneŋ yoŋa hanihohoket mu tiyam. Me noli unduŋ tiiŋ, iŋgoŋ indi yadi moŋ. Hidi be meeniŋ nolidi mebinik yodakale pepa youtnimdok mu nadiyam.
1 Iti kwananowar taiyuwit isat tao ra’ara’at maiye? O kwakokok sabuw afa turahinah tebifa’ihibe fefemaim kwa aki kwanifa’i isai kwanao ra’ara’at naatu aki kwa anifa’i isa anaora’ara’at.
2 Mebinik yodakale pepa adi hidi kuyoŋ. Ala pepa uyadi welenik gineŋ youliŋit, metam hogohogokdi kaŋ kunatnadiiŋ.
2 Kwa i aki ai fef, dogorei wanawanan hikirum sabuw etei baiyab so’ob isan.
3 Indi hidi’walaŋkade kwanai tinene hidi Kilisto’walaaniŋ mebinik diniŋ yodakale pepa tigiŋ. Wondiniŋ mebi miŋgilaŋgoŋ hatak. Ala mebinik diniŋ yodakale pepa uyadi kundufiŋdi mu youliŋit, uyadi Bepaŋ hatihatinit adi’walaŋ Munabulidi youkuk. Kawade gumoi fiili foloŋ moŋ, adi meeniŋ welehik gineŋ youkuk.
3 Rerereb yan ebi’obaiyit, Keriso taiyuwin iti fef kirum aki wanawana’imaim iyafar abai ana, men fufumamaim hikirum, baise God Anunin wanatowan ma’ama’anin kirum, men kabay rebanamaim baise sabuw dogorohimaim.
4 Mede yotafoyam adi Kilisto doktiŋa Bepaŋ nadisukilitinene biyagoŋ hinek tilak.
4 Nati batkikin God nanamaim i it nowat Keriso’one enan.
5 Kwanai folooŋ niŋ indi inde tinene mintalak unduŋ yo nadidok saŋiniŋ mu hatnimilak. Nemek tinene kedeba-utumba adi Bepaŋ’walaaniŋ hogohogok.
5 It i men karam taiyuwit ata fairamaim abistan tasisinaf i tata’itin, tatafufun ana gewasin isan tao, baise it ata fair i Godane enan.
6 Biyagoŋ kuyoŋ, Bepaŋdi nihitiulidokoune yofolok kobuli diniŋ kwanai tiyam. Woŋ adi Yodoko Mede diniŋ kwanai doktiŋa moŋ. Uyadi Munabuli’walaŋ kwanai. Biyagoŋ kuyoŋ, Yodoko Mededi mik tinimilak, eŋ Munabulidi hatihati tubumintanimilak.
6 I sinaf isat heam ana obaibasit boubun ana bowayah tamatar, men fefemaim baise God Anunin Kakafiyinamaim. Anayabin ofafar hikikirum i ea’easbunit, Anun Kakafiyin i yawas ebitit.
7 Biyagoŋ kuyoŋ, Bepaŋ’walaŋ Yodoko Mede komi miknit wondiniŋ mede yohauta uyadi Kawade Gumoi foloŋ youkiŋ. Ala kwanai woŋ adi undugoŋ hautanit mokit mu hakuk. Unduŋ doktiŋa Moses namanda foloŋ hauta wapumdi hautaaŋ halune Isilae metam adi dediŋ tiŋa uŋandiŋ diweŋ kane tigiŋ. Iŋgoŋ oŋ, hauta woŋ adi fafaŋeniŋ hahatdok moŋ.
7 Ofafar nati kabay tafanamaim hikikirum ana veya God ana marakaw tafanamaim re auman bai, nati morob bai enan naatu ofafar ana kusisiarin auman naa, imih Israel sabuw men karam Moses yumatan hita’itin gewas, nati kusisiarin i sasawar auman.
8 Bepaŋ’walaŋ kwanai komi adi unduku hakuk oŋ. Unduŋ tubune Bepaŋ’walaŋ kwanai kobuli Munabuli’walaŋ Mede Momooŋ yoyo adi dediŋ tiŋa hautanit mokit halek?
8 Baise nati kusisiarin men nati Anun Kakafiyin ana bowabow ana kusisiarin na’atube’emih.
9 Yodoko Mededi kwanai tiŋa meeniŋ mede foloŋ nipmelak, hauta wondi fofoŋnit. Eŋ meeniŋdi didime titiŋdok Mede Momooŋ yoyo kwanai’walaŋ hauta adi wapum hinek.
9 Bowabow nati sabuw ea’easbunih nakukusisiar na’at, iti roumutuforen bowabow ana kusisiarin ana ra’at men tomar?
10 Kwanai komi diniŋ hauta uyadi kwanai kobuli’walaŋ hauta wapumdi kufulaune haŋinda tilak.
10 Ofafar atamanin ana kusisiarin i en, anayabin boun nowan ana kusisiarin i ra’at imaim atamanin kusair.
11 Nemek koom muniniŋ hali dapmagukdi hautanit hakuk, eŋ nemek hahat fafaŋeniŋ halaak wondiniŋ hauta adi wapum eŋ loloŋnit hinek.
11 Naatu nati kousisi’arin boun kusaisir auman nanan na’at, nati wanatowan ekukusisiar ana ra’at i men tomarin.
12 Nadisukilitinik unduŋ hatak doktiŋa kwanai muntanit mokit, welenik loŋgoŋ foloŋ kwanaineyam.
12 Isan imih aki isai nuhifot ema’am, aki fair abai ababatkikin.
13 Unduŋ tiŋa Moses welewele mu tiyam. Adi yadi Isilae metam adi hauta fofoŋnit dapmaaŋ liwe tibaak u kaneeneŋ yoŋa namanda mukufula tuguk.
13 It i men Moses na’atube yumatan sum Israel sabuw men karam yumatan ana kusisiarin hita’itin.
14 Tiŋa adi welekwambuŋ tigiŋ doktiŋa Yodoko Mede komidi undugoŋ kufulanit tuguk eŋ indidegoŋ undugoŋ hatak. Unduŋ doktiŋa kunatnadi tiiŋ iŋgoŋ mu nadidakaleiŋ. Ale yawe u nebek niŋ mu fiyataŋakiyewaak. Kilisto ne kubugoŋdi fiyataŋakiyewaak.
14 Baise hai not i kwaris naatu nati boun ana veya ofafar atamanin tebiyab. I men hibosair anayabin Keriso akisinamo wanawananamaim inama’am boro hinabosair.
15 Adi yadi nai indidegoŋ Moses’walaŋ Yodoko Mede yokunakiiŋ iŋgoŋ fiit kufulanit hatak.
15 Iti boun ana veya, Moses ana ofafar inabiyab hai not sumasum sum inu’in.
16 Isilae metam adi welehik tubutakaleeŋ Wapum’walaŋkade wooŋ kadiune uŋaniŋ yawe u fiyataŋakiyewaak.
16 Baise yait ta Regah isan natatatabir nati sumasum i bosair.
17 Wapum adi Munabuli molom, unduŋ doktiŋa Wapum’walaŋ Munabulidi folok gineniŋ nihifiyakulune hatihati momooŋ kahileyam.
17 Regah i Ayubin, naatu menamaim Regah Ayubin ema’am nati’imaim rufamen emamatar.
18 Indi yadi namandatnik yawenit mokit hatiyam doktiŋa Wapum’walaŋ hautadi nihitubu-hautaune hanom mele gineŋ kamene filimpit tubune meeniŋ nolidi kaiŋ undugoŋ Wapum’walaŋ hautadi nihitubu-hautaune hauta-taloloyeŋ Wapum ne namandap mintayam. Wapum adi Munabuli doktiŋa unduŋ tilak.
18 Naatu it iyab yumatat men sumasum, it etei’imak Regah ana marakaw yumatatamaim ekukusisiar, it ebobotabirit i ana yumatanabe tamamatar. I ana marakaw kusisiarin i ra’at kwanekwan, i Regahine enan, i Anuninamaim ema’am.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.