1 Coríntios 3
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Notneye, nu koom hidut hatiŋila me Uŋgoniŋ Munabulihinitdok mede yenilat wendok tuwolit mu hanilugut. Mokoŋ. Nai uŋaniŋ adi me titiŋ komi keleŋ hatiiŋdok mede yenilat wendok tuwolit hanilugut. Maŋgoŋde, nai uŋaniŋ hidi nadisukiliti agaŋ tigiŋ iŋgoŋ Kilisto’walaŋ talii keleŋ hatihati adi wapmihidok tuwolit hatigiŋ, doktiŋa unduŋ tugut.
1 Taitu ayu men karam boro sabuw iyab God Anunin hibai hima’am au’uwih na’atube kwa au’uwimih. Baise tafaram ana naniyanamaim au’uwi, anayabin kwa a baitumatum Keriso wanawananamaim men ra’at. Kwa a’itinin i kek sosof na’atube.
2 Nu nanaŋe fafaŋehi mu hamuŋgut, nom hogok hamtoigut, maŋgande nanaŋe fafaŋeniŋ hambene deti nane tigiŋ. Tiŋa undugoŋ nai indidegoŋ maaŋ nanaŋe fafaŋeniŋ nanaŋdok tuwot mu tiiŋ.
2 Imih kwa i boro kek sosof na’atube anitomani, men bay mafur anit, anayabin kwa bay aanin isan wa’ar men hiyen, tur anababatun wa’ar men hikufot nati bay isan.
3 Maŋgoŋde, hidi nai indidegoŋ kinadiwolika eŋ tosiwe hati-tiiŋ doktiŋa titiŋ komi kougoŋ keleiŋ nadihamulat. Hidi kwetfoloŋ me Bepaŋ’walaŋ mede mu nadiŋa hatiiŋ nabugoŋ tiiŋ.
3 Kwa ama ana itinin i boro’ika tafaram ana yawasamaim kwama’am, anayabin kwa boro’ika kwama kwabibobowen, taiyuw nena kwabigamigam, imih nati ebi’obaiyit, kwa i tafaram nowan naatu tafaram ana naniyanamaim kwama’am.
4 Me niŋdi “Nu Pol diniŋ me,” yolak kaŋ me niŋdi “Nu Apolo diniŋ me,” yolak. Hidi unduŋ hati-yoiŋ doktiŋa me undihi hidi yadi kwetfoloŋdok gigit hinek hanindok.
4 Imih orot ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” orot ta kuo, “Ayu i Apollos abi’ufunun.” Nati na’atube kwabiwa’an ana itinin kwa i tafaram ana sabuw tisisinafube kwama kwasisinaf.
5 Apolo u nedigoŋ? Kaŋ Pol nu nedigoŋ? Indi tipilapilaye-me hogokdi Mede Momooŋ hanindene nadisukilitigiŋ. Tiŋa undugoŋ Wapumdi kwanai ninindakaleguk wondok tuwot hogok tugumut.
5 Men kwananot Apollos i orot na’in, naatu men kwananot Paul i orot na’in, En. Aki i God ana akir wairafi, imih kwa aibaisi kwana God kwabitumitum, nati i aki ta’ita’imon ai bowabow God biti’imaim abowabow.
6 Nu diniyeti tugut, eŋ Apolodi kila takatiŋa ime giyout tuguk. Kaŋ Wapum ne kahaŋneune folooŋ mintaguk.
6 Ayu ub atanum, Apollos ufu na tafan harew rir. Baise God akisinamo iwa’an ub kuboun yen ra’at.
7 Ale diniyeti tilak aditok mu yodok, eŋ kila takatiŋa ime giyout tilak aditok mu yodok. Kahaŋ tubune folooŋ mintalak Bepaŋ netok hogok yodok.
7 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr i men abisa hiwa’an matar. Baise God akisinamo ub kaif yen ra’at
8 Diniyeti tilak eŋ kila takatiŋa ime giyout tilak adi’walaŋ tuwolithik adi kubugoŋ, eŋ tuwahik adi kwanaihikdok tuwolit molomolom moŋgotemeek.
8 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr hairi hai not i ta’imon hinot hisinaf. Imih God boro ta’ita’imon hai bowabowamaim hibowabow isan nibaiyanih.
9 Indi Bepaŋ’walaŋ tipilapilaye, hidi adi Bepaŋ’walaŋ dinina eŋ Bepaŋ’walaŋ yot.
9 Anayabin it etei i tai’ofbonen God isan tabowabow, imih kwa dogor i God ana me naatu ana bar.
10 Bepaŋdi siloŋ tobogoŋ tinamuŋa kwanai namuŋguk wondok tuwot nu yot mamaŋ diniŋ mebi nadihinakalatdi kawade kainiŋ habeyeeŋ simen galigut. Jesu Kilisto uŋakoŋ. Nebek niŋdi u bikabuŋa gitipmuŋ niŋ tububihitdok tuwot mu tilak. Ala nebek niŋdi wendok foloŋ tomboyoula yot mahatilak adi nadinadiŋale maluwaak.
10 Manaw kabeber Godane abai, bar ana wabat arouw, wowab so’obayah tewowowab na’atube. Naatu orot afa iti bar ana wabat tafanamaim hibat tewowowab. Baise orot ta’ita’imon matah toniwa’an bar hinanutitiy gewas hinawowab.
11 Simen kainiŋ galiŋit hatak Jesu Kilisto uŋakoŋ. Nebek niŋdi u bikabuŋa gitipmuŋ niŋ tububihitdok tuwot mu tilak.
11 Anayabin God i bar ana wabat ta’imon maiyow Jesu Keriso akisin bai ata wabatamih rouwika.
12 Ale nebek niŋdi yot simen kainiŋ galiŋit hatak wendok foloŋ gol, silwa be kawade fafaŋeŋdi, be bem muŋgene, eŋ bahaŋgit, eŋ gubohok hapmuŋdi tomboyoula mawaak adi hatigene kougoŋ yot mamaŋŋiŋ kwanai diniŋ mebi dakalewaak.
12 Imih orot ta ta boro gold, silver, agim biyah rurumih, ai maiyow, raiyarayar o geyagey rourihimaim boro iti wabat tafan hinawowab nayen.
13 Hatigene nai wapum foloŋ-ku dakalewaak. Uŋaniŋ kudup wapum daŋewaak. Kaŋ kudup wendigoŋ kwanaihik diniŋ mebi tubudakalewaak.
13 Naatu orot ta ta hai bowabow etei boro nibebeyan, anayabin nati ana veya’amaim marakaw boro nakusisiar nare, naatu wairaf nato’ab ata bowabow nafufun etei hina’arat hinadew hinare. Imaibo bowabow yabin anababatun boro nirerereb.
14 Nai uŋaniŋ kwanai-me nediyeŋdi yoli simen kainiŋ galiŋit foloŋ youdihiŋa mawaak adi kudupdi daaŋ moŋ kaŋ biune tuwaŋiŋ moŋgolaak.
14 Naatu bar nati wabat anababatun tafanamaim arahina’e ebatabat wowabayan boro ana baiyan nab.
15 Eŋ kwanai-me niŋ’walaŋ yoli kudupdi dadapmawaak kaŋ ne adi Bepaŋdi kedem tubulodawaak iŋgoŋ tuwaŋiŋ mokit kudup gineniŋ nagiliŋit unduŋ tibaak.
15 Baise orot yait ana bar wairaf ea’arah ana sawar etei boro na’arah ni’en, naatu orot boro nayawas, nayayawas ana itinin i wairaf wanane bihir titit na’atube.
16 Hidi yadi Bepaŋ’walaŋ yoli uŋgoniŋ, kaŋ Bepaŋ’walaŋ Munabulidi welehik gineŋ ipilat tilak, u hidi mu nadiiŋ be?
16 Kwanaso’ob kwa biya i anababatun God ana kwafiren bar, naatu God Anunin Kakafiyin i kwa wanawanamaim ema’am.
17 Me nediyeŋ Bepaŋ’walaŋ yoli uŋgoniŋ u tubukadaka-hinakawaak adi kibibo Bepaŋdi me u tubukadaka hinek tibaak. Bepaŋ’walaŋ yoli uŋgoniŋ woŋ adi nemek netok gigit yoŋa kahileguk. Ala yoli uŋgoniŋ woŋ adi hidikuyoŋ.
17 Orot yait God ana bar egugurus, God boro ibo nagurus, anayabin God ana bar i kakafiyin naatu kwa biya i nati bar.
18 Hidi welehik mu talamukaneeŋ. Hidi’walaaniŋ nebek niŋdi kwetfoloŋ mede nadidahi tiŋa na me nadinadinenit nadiŋa kaŋ, fiit timeŋ adi me nadinadinit mokit mintaluwaak. Unduŋ tiŋa mindaŋkade Bepaŋ’walaŋ nadinadi fuliŋgoŋ u kedem nadiwaak.
18 Men taiyuw kwanifufuwimih. Orot ta kwa wanawanamaim nanot nao ayu i not wairafu iti tafaram wanawananamaim. Kwaihamiy taiyuwin ifuwifuw, saise i ana baifufuwenamaim boro ana not narerekab.
19 Kwet diniŋ nadisu-fuliŋgoŋ diniŋ mede u Bepaŋdi nadiune folooŋnit mokit tilak. Youkudip Mede niŋ indiŋ hatak.
19 Anayabin tafaram ana ukwar rerekab God matanamaim i yabin en. Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube. “Sabuw not wairafih hai so’obamaim taiyuwih hai warasa hiyai buwih tere’ere.”
20 Tiŋa niŋ indiŋ: “Wapum adi kwetfoloŋ me nadisu-fuliŋgoŋhinit diniŋ mede nadiune folooŋnit mokit tilak.”
20 Naatu Buk Atamaninamaim iban eo maiye, “Regah sabuw etei hai not naatu hai so’ob wanawanan nutitiy i’itin i nikuwat.”
21 Ale hidi kwetfoloŋ me wohiye yotilooŋ hidetok nadiune loloŋnit mu tuluwaak. Nemenemek u hiditok gigit.
21 Isan imih sabuw abisa tisisinaf isan men kwana bora’ara’ahihimih, anayabin sawar etei kwa nowa.
22 Pol, Apolo tiŋa Pita indi hiditok gigit. Tiŋa undugoŋ kwetfoloŋ nemenemek hogohogok, hatihati be kumuŋ, indidegoŋ hatak be kougoŋ mintawaak, u hogohogok hiditok gigit.
22 Paul, Apollos, Peter, me tafaram, yawas, o morob, mar iti boun enan, o mar boro nanan, iti sawar tutufin etei i kwa nowa.
23 Hide adi Kilistodok gigit kaŋ Kilisto adi Bepaŋdok gigit.
23 Kwa i Keriso nowan naatu Keriso i God nowan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.