João 4
Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NTLH
1 Mag Juan chi hõor pör choomie dak'a maach Pör Jesujã sĩerr haawai fariseonaanau k'aug hat'ajierram, Juan haar maju k'ãai hʌ̃rcha Jesús hẽudeeta hõor pos haadëp'ʌm. Mag nʌm dʌ̈i hĩchab k'aug hat'ajierram, Juan haram k'ãyaujã hʌ̃rcha Jesuugta hõrau hamach pör choopi nʌm.
1 Os fariseus ouviram dizer que Jesus estava ganhando mais discípulos e batizava mais pessoas do que João.
2 Mamʌ wajapcharan hich Jesuujã chooba, maach hi dʌ̈i wënʌrraajerr k'ʌʌnauta hõran pör choojeejim.
2 (De fato, não era Jesus quem batizava, e sim os seus discípulos.)
3 Mag, fariseonaanau Jesús haarta hʌ̃rcha hõor poposk'am k'ap'ʌ hap'öbaadëm hich Jesuujã k'aug hat'aawai Judea durrmua jũrr hichta warag Galileaag petajim. Magbaawai maar hi dʌ̈i wëtjim.
3 Quando Jesus ficou sabendo disso, saiu da Judeia e voltou para a Galileia.
4 Mag wëtumua hichiita Samaria durr dichab k'aba dichju hajim.
4 No caminho, ele tinha de passar pela região da Samaria.
5 Mag wëtmaa hawia hich Samaria durrpai p'öbördam Sicar ha t'ʌ̃r sĩerr haig maar barjim, jöoi Jacob k'ararrau jẽb për hauwia hich meebaadeewai hich hiewaa José haajerrag werpʌatarr dak'a.
5 Ele chegou a uma cidade da Samaria, chamada Sicar, que ficava perto das terras que Jacó tinha dado ao seu filho José.
6 Mag jẽb hich chaairag werpʌatarr gaai posjã sĩejim, hich jöoi Jacob k'ararrau k'örpitarr pos. Mag wënʌrrʌmua hich Jesús ya k'ajeeu sĩerr haawai mag pos haar mawia hag hi dak'a jupimajim. Maagwai ya hedausĩe paimʌʌ sĩejim.
6 Ali ficava o poço de Jacó. Era mais ou menos meio-dia quando Jesus, cansado da viagem, sentou-se perto do poço.
7 — ausente —
7 Uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse:
8 — ausente —
8 (Os discípulos de Jesus tinham ido até a cidade comprar comida.)
9 Mamʌ judionaan Samariapien dʌ̈i dau parii hiyʌ̈ʌ haba haajerr haawai, mag hichig dö jëeubaawai chi hʌʌirau hirig magjim haajem:
9 A mulher respondeu: — O senhor é judeu, e eu sou samaritana. Então como é que o senhor me pede água? (Ela disse isso porque os judeus não se dão com os samaritanos.)
10 Magbaawai jũrr Jesuu hirig, —Hẽwandamau pʌch hat'ee nem deeg wai sim k'ap'ʌnaa k'aíuta pʌchig dö jëeu simjã k'ap'ʌ hak'iin, pʌch garmuata pua mʌrʌg dö jëeuk'amgui hajim hanʌm. Magbaawai mua pʌrʌg hõor hiiupiejem döota deek'amgui hajim hanʌm.
10 Então Jesus disse:
11 Hichig magbaawai jũrr chi hʌʌi garmua, —Señor, pari pua chi jöi haujujã chuk'u sim, mʌg pos jã naug sim heem pua pöd jöi haubamgui hajim hanʌm. ¿Jamaam dö mag maach hiiupiejem hanʌm mʌrʌg deeg hagá?
11 Ela respondeu: — O senhor não tem balde para tirar água, e o poço é fundo. Como é que vai conseguir essa água da vida?
12 ¿Jam pua mʌiguim k'ãaijã dö wajapcharam bawaag hagá? hajim hanaabá. Nachgarwe maar jöoi Jacob k'ararrauta mʌg pos marag werpʌajim. Hag heem hichdëujã döwia, hi chaainaujã döwia, hi nemchaainaujã döjierram. Magtarrta, ¿pua hag k'ãyaujã wajapcharam dö hig chirʌ́? hajim hanʌm. ¿Wa pʌʌta hi k'ãaijã hʌ̃rpai chirʌ́wa hajim haajem, mʌg k'ãai dö wajapcharam bawaag?
12 Nosso antepassado Jacó nos deu este poço. Ele, os seus filhos e os seus animais beberam água daqui. Será que o senhor é mais importante do que Jacó?
13 Magbaawaita Jesuu hirig magjim haajem:
13 Então Jesus disse:
14 Pari mua dee chirʌm dö k'ĩirta dö nʌm k'ʌʌn chan bʌ̃ʌrjã höbichag chuk'u hich mag wënʌrraju. Mag hamachdëu döbarmpaita ham mor hee hich mag k'umdʌ höbër sĩsimjö sĩejugui hajim haajem, hich mag Hẽwandam dënk'a nʌisieg.
14 mas a pessoa que beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Porque a água que eu lhe der se tornará nela uma fonte de água que dará vida eterna.
15 Magbaawai jũrr chi hʌʌi garmua, —Señor, magan mag dö k'ĩir mʌrʌg deebá hajim hanʌm, tag höbichag k'augba haadeewai mʌg pos heem döjã jöyaan bëeba haag.
15 Então a mulher pediu: — Por favor, me dê dessa água! Assim eu nunca mais terei sede e não precisarei mais vir aqui buscar água.
16 Magbaawaita Jesuu, —Magan pʌch jaai hat'amí ha hajim hanʌm hirig.
16 — Vá chamar o seu marido e volte aqui! — ordenou Jesus.
17 Magbaa chi hʌʌirau, —Mʌ chan jaai chuk'u hʌmgui hajim hanʌm.
17 — Eu não tenho marido! — respondeu a mulher. Então Jesus disse:
18 Pʌ jaai haum cinco hauwia sim. Maimua cha pʌchdëu wai simjãh, magan jã chan pʌ jaai k'abahabma. Pʌʌn chadcha wajap'a k'ĩirjunaata hiek'a hʌmgui hajim haajem.
18 pois já teve cinco, e este que você tem agora não é, de fato, seu marido. Sim, você falou a verdade.
19 Mag hich höbeerbapʌ̈im hũrbaawaita hirig, —Mua hoowai pʌjã dau bʌ̃ʌmjöta simgui hajim hanʌm, mʌ mag hʌrrʌm k'ap haag.
19 A mulher respondeu: — Agora eu sei que o senhor é um
20 Maimua hichdëupai, Maar jöoin Samariapienaun mʌg Gerasim durr gaaita Hẽwandamag jëeujeejimgui hajim haajem chi durrsĩig jua hʌanaa. Pari pãar judionaan hiek mag hãba Jerusalenam Haai hi jëeujem degpaita Hẽwandamag jëeuju haai nʌm haajem. Pua hoowai, ¿jamta chadcha hirig jëeuju haai nʌwi? ha jëeujim haajem hirig.
20 Os nossos antepassados adoravam a Deus neste monte , mas vocês, judeus, dizem que Jerusalém é o lugar onde devemos adorá-lo.
21 Magbaawai Jesuu hirig, —Pʌdë mʌ hiek hũrbarí hajim hanʌm: Ya mʌg hatag paawai pãrau k'ĩirjubaju, mʌg durrsĩ gaaita Hẽwandamag jëeuju wa Jerusalén mawiata Hẽwandamag jëeuju. Magbarm haigmua parhooba pãach nʌm haigmua hirig jëeuju haai hap'öbaadëjugui hajim hanʌm.
21 Jesus disse:
22 Pãar Samariapienau chan Hẽwandamag jëeu nʌm hanʌmjã wajap hi k'augba nʌmta hirig jëeujem. Pari maar judionaanaun chadau, maach meeun heem hãb höbërbarm gaaimuata Hẽwandamau hõor peerdʌtk'aju k'ap'ʌ naawai, hirigta jëeujemgui hajim haajem.
22 Vocês, samaritanos, não sabem o que adoram, mas nós sabemos o que adoramos porque a salvação vem dos judeus.
23 Pari hĩs hirig jëeu chaar jëeu nʌm k'ʌʌnaun mʌg hatag paawai warag Hẽwandam Hak'arau k'õsi simjö jëeujugui hajim hanʌm, ya hamau Hẽwandam jãga sĩerrʌ́ ha k'ap'ʌ naawai. Hichig mag jëeu nʌm k'ʌʌnta hich Hẽwandamaujã hiigjemgui hajim haajem.
23 Mas virá o tempo, e, de fato, já chegou, em que os verdadeiros adoradores vão adorar o Pai em espírito e em verdade. Pois são esses que o Pai quer que o adorem.
24 Hẽwandam chan maachjö mʌg mor chuk'u sim, Hak'aar haawai. Maguata hʌ̈k'aa chaar hʌ̈k'a nʌmuata hich Hẽwandam Hak'arau k'õsi simjöta hirig jëeuju haai naabahab ha chirajim haajem chi hʌʌirag.
24 Deus é Espírito, e por isso os que o adoram devem adorá-lo em espírito e em verdade.
25 Magbaawai jũrr chi hʌʌirau hirig, —Hʌ̃ʌjʌ̃, mua k'ap'ʌ hʌmgui hajim hanʌm, Cristo hanʌm bëeju, warrgarwe hich Hẽwandamau pʌ̈iju ha jaaujerr. Mag hich pierrum hedta hichdëucha t'umaa wajap'a jaauchëjugui hajim hanʌm, jãga sĩerrʌ́ Hẽwandam.
25 A mulher respondeu: — Eu sei que o
26 Magbaawai, —Mʌʌta hag Cristo warrgarwe hich Hẽwandamau pʌ̈iju ha jaaujerr k'abahab; hich hag wounta hĩs pʌ dʌ̈i hiyʌ̈ʌ chirabahab hajim hanʌm Jesuu, warre hich jaauwia.
26 Então Jesus afirmou:
27 Ham mag hiyʌ̈ʌ nʌm heeta maar bardʌtk'achëjim. Maimua mag Samariapie hʌʌi dʌ̈ita hiyʌ̈ʌ nʌm hoobaicheewai chadcha maar dauderraa naajim. Pari magʌmjã hãbmuajã hirig, “¿Pʌ k'anta hirig jëeu sĩ, wa k'an hata pãar hiyʌ̈ʌ naajĩjã?” habajim.
27 Naquele momento chegaram os seus discípulos e ficaram admirados, pois ele estava conversando com uma mulher. Mas nenhum deles perguntou à mulher o que ela queria. E também não perguntaram a Jesus por que motivo ele estava falando com ela.
28 Mag Jesuu hichig, “Mʌʌta Hẽwandamau pʌ̈iju ha jaaujerr k'abahab” habaawai, hich döt'ũr werpʌawia p'öbörög k'ap'igbaadëjim. Mag mawia barwia hõrag,
28 Em seguida, a mulher deixou ali o seu pote, voltou até a cidade e disse a todas as pessoas:
29 —Mau mʌ daupierr hoobahut'ʌ̃ hajim hanʌm, pos haar woun hãb simua, mua hichigjã jaauba harrta, mua nem waaujem t'umaa k'ap'ʌ mʌrʌg jaaubarm. Mua k'ĩirjuawai, jãata warrgarwe Hẽwandamau pʌ̈iju ha jaaujerrjöo simgui haimajim haajem.
29 — Venham ver o homem que disse tudo o que eu tenho feito. Será que ele é o Messias?
30 Mag chi hʌʌirau hamach haar jaaubaimaawai chadcha p'öbör heem k'ʌʌnaujã Jesús hoon wëtju hap'öbaadëjim haajem.
30 Muitas pessoas saíram da cidade e foram para o lugar onde Jesus estava.
31 Pari mag chi hʌʌi p'öbör hee nʌrrʌmich, ya maar deeu hi haig paauk'achëwi narr haawai marau hirig, —Maestro, t'achdam k'ö hat'á haajeejim.
31 Enquanto isso, os discípulos pediam a Jesus: — Mestre, coma alguma coisa!
32 —Mʌ t'ach k'öju wai chirabahab, pari mag t'ach k'ĩir pãrau k'augba nʌmgui hajim hichdëu.
32 Jesus respondeu:
33 Warag maachig magbaawai jũrr, —¿Wa hãbmua hi hat'ee t'ach k'ömk'ĩir deet'urtarr haawaita mag sĩwa? haajeejim marau.
33 Então os discípulos começaram a perguntar uns aos outros: — Será que alguém já trouxe comida para ele?
34 Pari maar mag hiek'a nʌm hũrbaawai Jesuu marag, —Mua mag t'ach k'öju wai chirʌm ha chirʌmʌn, Hẽwandamauta mʌ pʌ̈itarr haawai hirua k'õsi simjöta nem wau chirʌmʌugui hajim, mʌchig p'idag jaaupʌ̈itarr t'umaa höpʌ̈yaag.
34 — A minha comida — disse Jesus — é fazer a vontade daquele que me enviou e terminar o trabalho que ele me deu para fazer.
35 Pãrau nemjĩir p'ierraag hagt'a hed jayap waaur nʌm haajeebma. Pari mua jũrr pãrag, pãach bigaau hõor pöm trigo p'ur wëjömjö t'ʌnʌmta hoobat ha chirʌm. Jãg trigo p'ur wëjöm hapuraa heeujemjö, jãk'ʌʌnagta Hẽwandam hiek jaaubat ha chirʌmgui hajim, hamag hʌ̈k'amk'ĩir.
35 Vocês costumam dizer: “Daqui a quatro meses teremos a colheita.” Mas olhem e vejam bem os campos: o que foi plantado já está maduro e pronto para a colheita.
36 Hõor jãg t'ʌnʌmʌg Hẽwandam hiek jaau nʌmta nemjĩir p'ierr nʌmjö p'idk'a nʌm k'ʌʌnag chan Hẽwandamau p'agab k'aba p'agjugui hajim. Mag hamau hi hat'ee hõor gan haumam k'ʌʌnan hich mag hi dʌ̈i wënʌrraagau. Ya mag nʌisim haig chi nacha hi hiek jaautarrjã honee hawia hẽudee jaaumamua hʌ̈k'api hat'am k'ʌʌnjã chi nacha jaautarr dʌ̈i hãba honee hajugui hajim.
36 Quem colhe recebe o seu salário, e o resultado do seu trabalho é a vida eterna para as pessoas. E assim tanto o que semeia como o que colhe se alegrarão juntos.
37 Har hõrau, “Chi nemjĩir jĩir simuan sĩi jĩirmam, pari k'ar chan pöd hichdëupai heeuba haajem” haawain chadcharauwai hajim.
37 Porque é verdade o que dizem: “Um semeia, e outro colhe.”
38 Hiin chadcha deeum k'ʌʌnauta nacha chi p'idagan hëudʌ haujierram; pari magtarrta jũrr pãachta ham p'idag gaaimua wajapcha haju. Pãach chi bʌ̃ʌrjã p'it'urg hauba narrta nemjĩir p'ierramk'ĩirjöta mua pãar pʌ̈i chirʌm ha jaaumajim marag, maachdëu hich hiek jaau wënʌrrʌmua hõrag hʌ̈k'api haumaju higwia.
38 Eu mandei vocês colherem onde não trabalharam; outros trabalharam ali, e vocês aproveitaram o trabalho deles.
39 Mag chadcha hʌʌi dö jöyaan k'itawia, “Jesuu bʌ̃ʌrjã hichig jaaubamta mua nem waaujem t'umaa k'aug hat'ajim” ha jaaubaimaawai, mag Samaria durr p'öbördam sĩerr hee hõor k'apank'am k'ʌʌnauta hi hiek hʌ̈k'a nʌm hiek'au, “Magan chadcha hich Hẽwandamaucha pʌ̈iju haajerrau” hawia chi Jesús hoon bëejierram.
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram em Jesus porque a mulher tinha dito: “Ele me disse tudo o que eu tenho feito.”
40 Maimua chadcha mag bëewi chi Jesús haig barchëjierram, chi p'öbör heemua bëetarr k'ʌʌn. Mag hi haig paauk'achëwia hirig, —Mʌig maar haig k'ãibajë hajierram.
40 Quando os samaritanos chegaram ao lugar onde Jesus estava, pediram a ele que ficasse com eles, e Jesus ficou ali dois dias.
41 Mag k'ãai numiim hee hichdëucha jaau sim hũrwia, warag k'apanaacharam k'ʌʌnauta hi hiek hʌ̈k'ajierram.
41 E muitos outros creram por causa da mensagem dele.
42 Mag hamachdëucha Jesuu jaau sim hũrwia hʌ̈k'atarr k'ʌʌnau chi hʌʌirag, —Ya hĩs chan sĩi pua jaau sim hũrwiapai k'aba, maach jʌ̃gʌucha hi hiek hũrwiata marau hʌ̈k'a nʌmgui haajeejim. Ya chadcha marau k'ap'ʌ nʌm, jãguata chadcha durrpierr hich hiek hʌ̈k'a nʌm k'ʌʌn t'um peerdʌ hauju k'abahab haajeejim jũrram k'ʌʌnau.
42 Eles diziam à mulher: — Agora não é mais por causa do que você disse que nós cremos, mas porque nós mesmos o ouvimos falar. E sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo.
43 — ausente —
43 Depois de ficar dois dias ali, Jesus foi para a região da Galileia.
44 — ausente —
44 Pois, como ele mesmo disse: “Um profeta não é respeitado na sua própria terra.”
45 Mag maa hawia Galilea durr barbaimaawai, mamaam k'ʌʌnau hʌ̈u hi wajap'a hamach hee barpijierram, hi dʌ̈i hãba Jerusalén p'iesta Pascua hanʌm hee naawai hirua nem wautarrjã t'um hamach daúa hoo narr haawai.
45 Quando chegou à Galileia, os moradores dali o receberam bem. É que eles tinham ido à Festa da Páscoa , em Jerusalém, e tinham visto tudo o que Jesus havia feito lá.
46 Mag Galilea durr paimawia deeu Canaag majim, hag na hichdëu dö hatarrta vinoog paatarr p'öbörög. Maagwai hĩchab Capernaum p'öbör hee sĩejim woun hãb rey dʌ̈i p'idk'aajem, chi t'et'em. Mag dën chaai mor mas sĩejim haajem.
46 Jesus voltou a Caná da Galileia, onde havia transformado água em vinho. Estava ali um alto funcionário público que morava em Cafarnaum. Ele tinha em casa um filho doente.
47 Mag chi t'et'emua Jesús Judeamua bëewia jũrr Galilea barbaichëm ha hũrbaawai hi haar mawia hirig chaigpamamua, —Mʌ chaai ya pödba k'ërʌmta hoo pʌajim; mʌ hap chitʌm mʌ di haar marrau haichëjim, mʌ chaai monaaupäain.
47 Quando ouviu dizer que Jesus tinha vindo da Judeia para a Galileia, foi pedir a ele que fosse a Cafarnaum e curasse o seu filho, que estava morrendo.
48 Pari magbaawai Jesuu hirig, —Pãrau chan pãach daúacha hag na hõrau nem hooba haajem wau nʌm hoobam haigjã Hẽwandam jua t'eeg mʌ gaai sim hʌ̈k'aba sĩerrjëemgui hajim.
48 Jesus disse ao funcionário:
49 Pari magbaawai chi t'et'em garmua warag hirig, —Señor, mʌ hap chitʌm jöpai mʌ chaai hoomierrau, meeju nawe. Ya parba k'ërʌmta mua hoo pʌabajieb hajim.
49 Ele respondeu: — Senhor, venha depressa, antes que o meu filho morra!
50 Magbaa, —Hoob hatcha k'ĩirjum, pʌ chaaidam nauwe monaaubajup hajim Jesuu.
50 — Volte para casa! O seu filho vai viver! — disse Jesus. Ele creu nas palavras de Jesus e foi embora.
51 Mag hich diig mam hee hi chognaan hi k'ĩirp'ee bëewia hi dʌ̈i hoobaicheewai hirig, —Pʌ chaaidam monak'a k'ërʌm hajierram hanaabá.
51 No caminho encontrou-se com os seus empregados, que disseram: — O seu filho está vivo!
52 Magbaa hichdëu hamag jëeujim haajem, k'an hora chaai deeu k'ĩirdam hinaa haadëjĩ. Mag hamachig jëeubaawai, —Norr k'eeurag la una naawia warre k'ʌʌumie meeuba k'ërsijimgui hajierram haajem.
52 Então ele perguntou a que horas o filho havia começado a melhorar. Os empregados responderam: — Ontem, à uma da tarde, a febre passou.
53 Magbaawai chi hayau hich hödegpai, “Magan mag horata Jesuu mʌrʌg ‘Hoob hatcha k'ĩirjum, pʌ chaai monaaubajup’ ha hiek'ajiebma” hajim haajem. Mag hich chaaidam monaaubapʌ̈im hoobaawai hichdëujã hʌ̈k'anaa hi deg dʌ̈i hãba naajerr k'ʌʌnaujã t'um chadcha Jesuuta Hẽwandam Hiewaa warrgarwe hichdëu pʌ̈iju haajerrau hawia hi hiek hʌ̈k'a nʌisijim haajem.
53 Aí o pai lembrou que havia sido naquela mesma hora que Jesus tinha dito: “O seu filho vai viver.” Então ele e toda a família creram em Jesus.
54 Mag chaai parba k'ërʌm warppaimua monaaupʌ̈itarrta Judeamua bëewi Jesuu Galilea durr biek numiim hõor dak'ĩir hag na hamau mag hooba haajem wautarr hajim, mag chaai monaautarr gaaimua hichta Hẽwandamau pʌ̈itarr ha hõrag k'ap hamk'ĩir.
54 Esse foi o segundo milagre que Jesus fez depois de ter ido da Judeia para a Galileia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.