João 4
Ẽwandam Iek (NOAE) vs NVT
1 Mag Juan chi õor pör choomie dakha maach Pör Jesujã sĩerr aawai fariseonaanau khaug athajierram, Juan aar maju khãai ʉ̈rcha Jesús ẽudeeta õor pos aadëphʉm. Mag nʉm dʉ̈i ĩchab khaug athajierram, Juan aram khãyaujã ʉ̈rcha Jesuugta õrau amach pör choopi nʉm.
1 Jesus sabia que os fariseus tinham ouvido dizer que ele batizava e fazia mais discípulos que João,
2 Mamʉ wajapcharan ich Jesuujã chooba, maach i dʉ̈i wënʉrraajerr khʉʉnauta õran pör choojeejim.
2 embora Jesus mesmo não os batizasse, e sim seus discípulos.
3 Mag, fariseonaanau Jesús aarta ʉ̈rcha õor poposkham khaphʉ aphöbaadëm ich Jesuujã khaug athaawai Judea durrmua jũrr ichta warag Galileaag petajim. Magbaawai maar i dʉ̈i wëtjim.
3 Assim, deixou a Judeia e voltou para a Galileia.
4 Mag wëtumua ichiita Samaria durr dichab khaba dichju ajim.
4 No caminho, teve de passar por Samaria.
5 Mag wëtmaa awia ich Samaria durrpai phöbördam Sicar a thʉ̈r sĩerr aig maar barjim, jöoi Jacob khararrau jẽb për auwia ich meebaadeewai ich iewaa José aajerrag werpʉatarr dakha.
5 Chegou ao povoado samaritano de Sicar, perto do campo que Jacó tinha dado a seu filho José.
6 Mag jẽb ich chaairag werpʉatarr gaai posjã sĩejim, ich jöoi Jacob khararrau khörpitarr pos. Mag wënʉrrʉmua ich Jesús ya khajeeu sĩerr aawai mag pos aar mawia ag i dakha jupimajim. Maagwai ya edausĩe paimʉʉ sĩejim.
6 O poço de Jacó ficava ali, e Jesus, cansado da longa caminhada, sentou-se junto ao poço, por volta do meio-dia.
7 — ausente —
7 Pouco depois, uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse: “Por favor, dê-me um pouco de água para beber”.
8 — ausente —
8 Naquele momento, seus discípulos tinham ido ao povoado comprar comida.
9 Mamʉ judionaan Samariapien dʉ̈i dau parii iyʉ̈ʉ aba aajerr aawai, mag ichig dö jëeubaawai chi ʉʉirau irig magjim aajem:
9 A mulher ficou surpresa, pois os judeus se recusam a ter qualquer contato com os samaritanos. “Você é judeu, e eu sou uma mulher samaritana”, disse ela a Jesus. “Como é que me pede água para beber?”
10 Magbaawai jũrr Jesuu irig, —Ẽwandamau pʉch athee nem deeg wai sim khaphʉnaa khaíuta pʉchig dö jëeu simjã khaphʉ akhiin, pʉch garmuata pua mʉrʉg dö jëeukhamgui ajim anʉm. Magbaawai mua pʉrʉg õor iiupiejem döota deekhamgui ajim anʉm.
10 Jesus respondeu: “Se ao menos você soubesse que presente Deus tem para você e com quem está falando, você me pediria e eu lhe daria água viva”.
11 Ichig magbaawai jũrr chi ʉʉi garmua, —Señor, pari pua chi jöi aujujã chukhu sim, mʉg pos jã naug sim eem pua pöd jöi aubamgui ajim anʉm. ¿Jamaam dö mag maach iiupiejem anʉm mʉrʉg deeg agá?
11 “Mas você não tem corda nem balde, e o poço é muito fundo”, disse ela. “De onde tiraria essa água viva?
12 ¿Jam pua mʉiguim khãaijã dö wajapcharam bawaag agá? ajim anaabá. Nachgarwe maar jöoi Jacob khararrauta mʉg pos marag werpʉajim. Ag eem ichdëujã döwia, i chaainaujã döwia, i nemchaainaujã döjierram. Magtarrta, ¿pua ag khãyaujã wajapcharam dö ig chirʉ́? ajim anʉm. ¿Wa pʉʉta i khãaijã ʉ̈rpai chirʉ́wa ajim aajem, mʉg khãai dö wajapcharam bawaag?
12 Além do mais, você se considera mais importante que nosso antepassado Jacó, que nos deu este poço? Como pode oferecer água melhor que esta que Jacó, seus filhos e seus animais bebiam?”
13 Magbaawaita Jesuu irig magjim aajem:
13 Jesus respondeu: “Quem bebe desta água logo terá sede outra vez,
14 Pari mua dee chirʉm dö khĩirta dö nʉm khʉʉn chan bʉ̈ʉrjã öbichag chukhu ich mag wënʉrraju. Mag amachdëu döbarmpaita am mor ee ich mag khumdʉ öbër sĩsimjö sĩejugui ajim aajem, ich mag Ẽwandam dënkha nʉisieg.
14 mas quem bebe da água que eu dou nunca mais terá sede. Ela se torna uma fonte que brota dentro dele e lhe dá a vida eterna”.
15 Magbaawai jũrr chi ʉʉi garmua, —Señor, magan mag dö khĩir mʉrʉg deebá ajim anʉm, tag öbichag khaugba aadeewai mʉg pos eem döjã jöyaan bëeba aag.
15 “Por favor, senhor, dê-me dessa água!”, disse a mulher. “Assim eu nunca mais terei sede nem precisarei vir aqui para tirar água.”
16 Magbaawaita Jesuu, —Magan pʉch jaai athamí a ajim anʉm irig.
16 “Vá buscar seu marido”, disse Jesus.
17 Magbaa chi ʉʉirau, —Mʉ chan jaai chukhu ʉmgui ajim anʉm.
17 “Não tenho marido”, respondeu a mulher. Jesus disse: “É verdade. Você não tem marido,
18 Pʉ jaai aum cinco auwia sim. Maimua cha pʉchdëu wai simjã, magan jã chan pʉ jaai khabahabma. Pʉʉn chadcha wajapha khĩirjunaata iekha ʉmgui ajim aajem.
18 pois teve cinco maridos e não é casada com o homem com quem vive agora. Certamente você disse a verdade”.
19 Mag ich öbeerbapʉ̈im ũrbaawaita irig, —Mua oowai pʉjã dau bʉ̈ʉmjöta simgui ajim anʉm, mʉ mag ʉrrʉm khap aag.
19 “O senhor deve ser profeta”, disse a mulher.
20 Maimua ichdëupai, Maar jöoin Samariapienaun mʉg Gerasim durr gaaita Ẽwandamag jëeujeejimgui ajim aajem chi durrsĩig jua ʉanaa. Pari pãar judionaan iek mag ãba Jerusalenam Aai i jëeujem degpaita Ẽwandamag jëeuju aai nʉm aajem. Pua oowai, ¿jamta chadcha irig jëeuju aai nʉwi? a jëeujim aajem irig.
20 “Então diga-me: por que os judeus insistem que Jerusalém é o único lugar de adoração, enquanto nós, os samaritanos, afirmamos que é aqui, no monte Gerizim, onde nossos antepassados adoraram?”
21 Magbaawai Jesuu irig, —Pʉdë mʉ iek ũrbarí ajim anʉm: Ya mʉg atag paawai pãrau khĩirjubaju, mʉg durrsĩ gaaita Ẽwandamag jëeuju wa Jerusalén mawiata Ẽwandamag jëeuju. Magbarm aigmua parhooba pãach nʉm aigmua irig jëeuju aai aphöbaadëjugui ajim anʉm.
21 Jesus respondeu: “Creia em mim, mulher, está chegando a hora em que já não importará se você adora o Pai neste monte ou em Jerusalém.
22 Pãar Samariapienau chan Ẽwandamag jëeu nʉm anʉmjã wajap i khaugba nʉmta irig jëeujem. Pari maar judionaanaun chadau, maach meeun eem ãb öbërbarm gaaimuata Ẽwandamau õor peerdʉtkhaju khaphʉ naawai, irigta jëeujemgui ajim aajem.
22 Vocês, samaritanos, sabem muito pouco a respeito daquele a quem adoram. Nós adoramos com conhecimento, pois a salvação vem por meio dos judeus.
23 Pari ĩs irig jëeu chaar jëeu nʉm khʉʉnaun mʉg atag paawai warag Ẽwandam Akharau khõsi simjö jëeujugui ajim anʉm, ya amau Ẽwandam jãga sĩerrʉ́ a khaphʉ naawai. Ichig mag jëeu nʉm khʉʉnta ich Ẽwandamaujã iigjemgui ajim aajem.
23 Mas está chegando a hora, e de fato já chegou, em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. O Pai procura pessoas que o adorem desse modo.
24 Ẽwandam chan maachjö mʉg mor chukhu sim, Akhaar aawai. Maguata ʉ̈khaa chaar ʉ̈kha nʉmuata ich Ẽwandam Akharau khõsi simjöta irig jëeuju aai naabahab a chirajim aajem chi ʉʉirag.
24 Pois Deus é Espírito, e é necessário que seus adoradores o adorem em espírito e em verdade”.
25 Magbaawai jũrr chi ʉʉirau irig, —Ʉ̈ʉjʉ̈, mua khaphʉ ʉmgui ajim anʉm, Cristo anʉm bëeju, warrgarwe ich Ẽwandamau pʉ̈iju a jaaujerr. Mag ich pierrum edta ichdëucha thumaa wajapha jaauchëjugui ajim anʉm, jãga sĩerrʉ́ Ẽwandam.
25 A mulher disse: “Eu sei que o Messias (aquele que é chamado Cristo) virá. Quando vier, ele nos explicará tudo”.
26 Magbaawai, —Mʉʉta ag Cristo warrgarwe ich Ẽwandamau pʉ̈iju a jaaujerr khabahab; ich ag wounta ĩs pʉ dʉ̈i iyʉ̈ʉ chirabahab ajim anʉm Jesuu, warre ich jaauwia.
26 Então Jesus lhe disse: “Sou eu, o que fala com você!”.
27 Am mag iyʉ̈ʉ nʉm eeta maar bardʉtkhachëjim. Maimua mag Samariapie ʉʉi dʉ̈ita iyʉ̈ʉ nʉm oobaicheewai chadcha maar dauderraa naajim. Pari magʉmjã ãbmuajã irig, “¿Pʉ khanta irig jëeu sĩ, wa khan ata pãar iyʉ̈ʉ naajĩjã?” abajim.
27 Naquele momento, seus discípulos voltaram. Ficaram surpresos de encontrá-lo falando com uma mulher, mas nenhum deles se atreveu a perguntar: “O que o senhor quer?” ou “Por que conversa com ela?”.
28 Mag Jesuu ichig, “Mʉʉta Ẽwandamau pʉ̈iju a jaaujerr khabahab” abaawai, ich döthũr werpʉawia phöbörög khaphigbaadëjim. Mag mawia barwia õrag,
28 A mulher deixou sua vasilha de água junto ao poço e correu de volta para o povoado, dizendo a todos:
29 —Mau mʉ daupierr oobahuthʉ̈ ajim anʉm, pos aar woun ãb simua, mua ichigjã jaauba arrta, mua nem waaujem thumaa khaphʉ mʉrʉg jaaubarm. Mua khĩirjuawai, jãata warrgarwe Ẽwandamau pʉ̈iju a jaaujerrjöo simgui aimajim aajem.
29 “Venham ver um homem que me disse tudo que eu já fiz na vida! Será que não é ele o Cristo?”.
30 Mag chi ʉʉirau amach aar jaaubaimaawai chadcha phöbör eem khʉʉnaujã Jesús oon wëtju aphöbaadëjim aajem.
30 Então as pessoas saíram do povoado para vê-lo.
31 Pari mag chi ʉʉi phöbör ee nʉrrʉmich, ya maar deeu i aig paaukhachëwi narr aawai marau irig, —Maestro, thachdam khö athá aajeejim.
31 Enquanto isso, os discípulos insistiam com Jesus: “Rabi, coma alguma coisa”.
32 —Mʉ thach khöju wai chirabahab, pari mag thach khĩir pãrau khaugba nʉmgui ajim ichdëu.
32 Ele, porém, respondeu: “Eu tenho um tipo de alimento que vocês não conhecem”.
33 Warag maachig magbaawai jũrr, —¿Wa ãbmua i athee thach khömkhĩir deethurtarr aawaita mag sĩwa? aajeejim marau.
33 Os discípulos perguntaram uns aos outros: “Será que alguém lhe trouxe comida?”.
34 Pari maar mag iekha nʉm ũrbaawai Jesuu marag, —Mua mag thach khöju wai chirʉm a chirʉmʉn, Ẽwandamauta mʉ pʉ̈itarr aawai irua khõsi simjöta nem wau chirʉmʉugui ajim, mʉchig phidag jaaupʉ̈itarr thumaa öpʉ̈yaag.
34 Então Jesus explicou: “Meu alimento consiste em fazer a vontade daquele que me enviou e em terminar a sua obra.
35 Pãrau nemjĩir phierraag agtha ed jayap waaur nʉm aajeebma. Pari mua jũrr pãrag, pãach bigaau õor pöm trigo phur wëjömjö thʉnʉmta oobat a chirʉm. Jãg trigo phur wëjöm apuraa eeujemjö, jãkhʉʉnagta Ẽwandam iek jaaubat a chirʉmgui ajim, amag ʉ̈khamkhĩir.
35 Vocês não costumam dizer: ‘Ainda faltam quatro meses para a colheita’? Mas eu lhes digo: despertem e olhem em volta. Os campos estão maduros para a colheita.
36 Õor jãg thʉnʉmʉg Ẽwandam iek jaau nʉmta nemjĩir phierr nʉmjö phidkha nʉm khʉʉnag chan Ẽwandamau phagab khaba phagjugui ajim. Mag amau i athee õor gan aumam khʉʉnan ich mag i dʉ̈i wënʉrraagau. Ya mag nʉisim aig chi nacha i iek jaautarrjã onee awia ẽudee jaaumamua ʉ̈khapi atham khʉʉnjã chi nacha jaautarr dʉ̈i ãba onee ajugui ajim.
36 Os que colhem já recebem salário, e os frutos que ajuntam são as pessoas que passam a ter a vida eterna. Que alegria espera tanto o que semeia como o que colhe!
37 Ar õrau, “Chi nemjĩir jĩir simuan sĩi jĩirmam, pari khar chan pöd ichdëupai eeuba aajem” aawain chadcharauwai ajim.
37 Vocês conhecem o ditado: ‘Um semeia e outro colhe’. E é verdade.
38 Iin chadcha deeum khʉʉnauta nacha chi phidagan ëudʉ aujierram; pari magtarrta jũrr pãachta am phidag gaaimua wajapcha aju. Pãach chi bʉ̈ʉrjã phithurg auba narrta nemjĩir phierramkhĩirjöta mua pãar pʉ̈i chirʉm a jaaumajim marag, maachdëu ich iek jaau wënʉrrʉmua õrag ʉ̈khapi aumaju igwia.
38 Eu envio vocês para colher onde não semearam; outros realizaram o trabalho, e agora vocês ajuntarão a colheita”.
39 Mag chadcha ʉʉi dö jöyaan khitawia, “Jesuu bʉ̈ʉrjã ichig jaaubamta mua nem waaujem thumaa khaug athajim” a jaaubaimaawai, mag Samaria durr phöbördam sĩerr ee õor khapankham khʉʉnauta i iek ʉ̈kha nʉm iekhau, “Magan chadcha ich Ẽwandamaucha pʉ̈iju aajerrau” awia chi Jesús oon bëejierram.
39 Muitos samaritanos do povoado creram em Jesus por causa daquilo que a mulher relatou: “Ele me disse tudo que eu já fiz!”.
40 Maimua chadcha mag bëewi chi Jesús aig barchëjierram, chi phöbör eemua bëetarr khʉʉn. Mag i aig paaukhachëwia irig, —Mʉig maar aig khãibajë ajierram.
40 Quando saíram para vê-lo, insistiram que ficasse no povoado. Jesus permaneceu ali dois dias,
41 Mag khãai numiim ee ichdëucha jaau sim ũrwia, warag khapanaacharam khʉʉnauta i iek ʉ̈khajierram.
41 e muitos outros ouviram sua palavra e creram.
42 Mag amachdëucha Jesuu jaau sim ũrwia ʉ̈khatarr khʉʉnau chi ʉʉirag, —Ya ĩs chan sĩi pua jaau sim ũrwiapai khaba, maach jʉ̈gʉucha i iek ũrwiata marau ʉ̈kha nʉmgui aajeejim. Ya chadcha marau khaphʉ nʉm, jãguata chadcha durrpierr ich iek ʉ̈kha nʉm khʉʉn thum peerdʉ auju khabahab aajeejim jũrram khʉʉnau.
42 Então disseram à mulher: “Agora cremos, não apenas por causa do que você nos contou, mas porque nós mesmos o ouvimos. Agora sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo”.
43 — ausente —
43 Depois daqueles dois dias, Jesus partiu para a Galileia.
44 — ausente —
44 Ele mesmo tinha dito que um profeta não é honrado em sua própria terra.
45 Mag maa awia Galilea durr barbaimaawai, mamaam khʉʉnau ʉ̈u i wajapha amach ee barpijierram, i dʉ̈i ãba Jerusalén phiesta Pascua anʉm ee naawai irua nem wautarrjã thum amach daúa oo narr aawai.
45 Mas, uma vez que os galileus haviam estado em Jerusalém para a festa da Páscoa e visto tudo que Jesus fizera, eles o receberam.
46 Mag Galilea durr paimawia deeu Canaag majim, ag na ichdëu dö atarrta vinoog paatarr phöbörög. Maagwai ĩchab Capernaum phöbör ee sĩejim woun ãb rey dʉ̈i phidkhaajem, chi thethem. Mag dën chaai mor mas sĩejim aajem.
46 Enquanto Jesus viajava pela Galileia, chegou a Caná, onde tinha transformado água em vinho. Perto dali, em Cafarnaum, havia um oficial do governo cujo filho estava muito doente.
47 Mag chi thethemua Jesús Judeamua bëewia jũrr Galilea barbaichëm a ũrbaawai i aar mawia irig chaigpamamua, —Mʉ chaai ya pödba khërʉmta oo pʉajim; mʉ ap chitʉm mʉ di aar marrau aichëjim, mʉ chaai monaaupäain.
47 Quando soube que Jesus viera da Judeia para a Galileia, foi até ele e suplicou que fosse a Cafarnaum para curar seu filho, que estava à beira da morte.
48 Pari magbaawai Jesuu irig, —Pãrau chan pãach daúacha ag na õrau nem ooba aajem wau nʉm oobam aigjã Ẽwandam jua theeg mʉ gaai sim ʉ̈khaba sĩerrjëemgui ajim.
48 Jesus exclamou: “Jamais crerão, a menos que vejam sinais e maravilhas!”.
49 Pari magbaawai chi thethem garmua warag irig, —Señor, mʉ ap chitʉm jöpai mʉ chaai oomierrau, meeju nawe. Ya parba khërʉmta mua oo pʉabajieb ajim.
49 O oficial implorou: “Senhor, por favor, venha antes que meu filho morra”.
50 Magbaa, —Oob atcha khĩirjum, pʉ chaaidam nauwe monaaubajup ajim Jesuu.
50 “Volte!”, disse Jesus. “Seu filho viverá.” O homem creu nas palavras de Jesus e partiu para casa.
51 Mag ich diig mam ee i chognaan i khĩirphee bëewia i dʉ̈i oobaicheewai irig, —Pʉ chaaidam monakha khërʉm ajierram anaabá.
51 Enquanto estava a caminho, alguns de seus servos vieram a seu encontro com a notícia de que seu filho estava vivo e bem.
52 Magbaa ichdëu amag jëeujim aajem, khan ora chaai deeu khĩirdam inaa aadëjĩ. Mag amachig jëeubaawai, —Norr kheeurag la una naawia warre khʉʉumie meeuba khërsijimgui ajierram aajem.
52 Ele perguntou quando o menino havia começado a melhorar, e eles responderam: “Ontem à tarde, à uma hora, a febre subitamente desapareceu!”.
53 Magbaawai chi ayau ich ödegpai, “Magan mag orata Jesuu mʉrʉg ‘Oob atcha khĩirjum, pʉ chaai monaaubajup’ a iekhajiebma” ajim aajem. Mag ich chaaidam monaaubapʉ̈im oobaawai ichdëujã ʉ̈khanaa i deg dʉ̈i ãba naajerr khʉʉnaujã thum chadcha Jesuuta Ẽwandam Iewaa warrgarwe ichdëu pʉ̈iju aajerrau awia i iek ʉ̈kha nʉisijim aajem.
53 Então o pai percebeu que havia sido naquele exato momento que Jesus tinha dito: “Seu filho viverá”. E o oficial e todos de sua casa creram em Jesus.
54 Mag chaai parba khërʉm warppaimua monaaupʉ̈itarrta Judeamua bëewi Jesuu Galilea durr biek numiim õor dakhĩir ag na amau mag ooba aajem wautarr ajim, mag chaai monaautarr gaaimua ichta Ẽwandamau pʉ̈itarr a õrag khap amkhĩir.
54 Esse foi o segundo sinal que Jesus realizou na Galileia, depois que veio da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.