Romanos 3
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs NVT
1 Ɩmʋ sʋ nɩɩ ɔkʋ kan tɔwɛ yɛ ɔ gyɛ Gyiwu obii mʋ, mɩnɛ tɔnɔ nɩɩ ɔ nyɛ lɩɩ tɔ? Abɛɛ mɩnɛ tɔnɔ ɩ bʋ oduu katɩn tɔ?
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Ɔkpa kʋmaa sʋ tɔnɔ bʋ tɔ. Lɩɩ fɛɛ tɔnɔ mʋ nɩɩ kɩ gyankpaa ɩ gyɛ yɛ, Gyiwu abi mʋ abaa tɔ nɩɩ Ɩbwaarɛ taa mʋ kɔnɔ tɔ asɩn mʋ waa.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Nɩɩ ɩ kan ba fɛɛ akʋ ba man sʋ kɩkɔɔlɛ‐gyii mʋ, bamʋ kɩman kɔɔlɛ gyii mʋ, ɩ taalɛ yɛgɛ nɩɩ Ɩbwaarɛ ɔ man waa kanan mʋ nɩɩ ɔ tɔwɛ yɩla mʋ abɛɛ?
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Ayee! Ɩ mɛɛ ba kanɩn. Amaa nɩɩ nyɩmɩsa kʋmaa gyɛ antɩŋɛsa wuya mʋ, Ɩbwaarɛ bɩrɛ san ɔ gyɛ mʋ kesintin wuya, fɛɛ kanan mʋ nɩɩ ba kyʋrɔɔ waa Asɩnkyan yɩlasa mʋ tɔ yɛ,
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 A taa fɛɛ anɛ awaasa mʋ nɩɩ ɩ man bʋrɔn, nɩɩ ɩ lɛɛ kaapʋ fɛɛ Ɩbwaarɛ awaasa ɩ dɛ ɔkpa mʋ, ɩmɛɛ mʋ bɩrɛ, nɩɩ ɔ bɩɩtɛ anɛ kʋsʋ mʋ, an biti a tɔwɛ yɛ Ɩbwaarɛ man waa asɩn mʋ kyɛɛkyɛɛ? (Kanan mʋ nɩɩ nyɩmɩsa ɩ tɔwɛ mʋ, nɩɩ n tɔwɛ falɛ).
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Ayee! Nɩɩ ɩ gyɛ kanɩn mʋ, nɛnɛ nɩɩ Ɩbwaarɛ ii biti ɔ waa kɛ ɔ talɛ dulinyaa?
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Ɔkʋ ii biti o gyii ɩmɔɔrɛ yɛ, fɛɛ nɩɩ mɛ antɩŋɛsa ɩ yɛgɛ nɩɩ Ɩbwaarɛ kesintin kɩ lɔŋɔ lɩɩ ifuli mʋ, nɩɩ mʋ bʋnyaa mʋ tii sʋ mʋ, mɩnɛ ɩ waa nɩɩ ee bun mɛ kʋpwɛ fɛɛ n gyɛ alibi ɔwaapʋ?
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Lɩɩ falɛ asɩn sʋ mʋ, akʋ bee biti ba tɔwɛ yɛ, “Fan yɛgɛ a waa alibi, kɛ asa ba wu Ɩbwaarɛ adanbɩrasa.” Asa mʋ nɩɩ bɛɛ tɔwɛ falɛ asɩn nɩmʋ bɛɛ saalɛ mɛ yɛ mɛ gbaa mɛ n tɔwɛ kanɩn mʋ, Ɩbwaarɛ ii biti o bun bamʋ kʋpwɛ fɛɛ kanan mʋ nɩɩ ɩ dagaa.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Nɛnɛ nɩɩ an biti a tɔwɛ ɩnɩmʋ? Anɛ Gyiwu abi an gyɛ asa kparɛ an kyɔ bamʋ nɩɩ ba san mʋ abɛɛ? Ayee! N tɛ wʋla tɔwɛ fɛɛ Gyiwu abi mʋ yɛ bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi mʋ kpini alibi i gyii bamʋ sʋ ɔlʋn.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 Fɛɛ kanan mʋ nɩɩ Asɩnkyan yɩlasa mʋ ɩ tɔwɛ katɩn kʋ yɛ,
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Ɔkʋ man bʋ tɔ nɩɩ ee nu Ɩbwaarɛ asɩn kasɛ, nɩɩ ɔkʋ man bʋ tɔ ɔ naa ee biti Ɩbwaarɛ.
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Nɩɩ ɔkʋmaa nɩmʋ kpeli mu ansi lɩɩ Ɩbwaarɛ sʋ,
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 Bamʋ nnɔ tɔ asɩn tɔwɛsa ɩ mɔɔ fɛɛ lewu.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 Bɛɛ tɔwɛ asa nnɔ, nɩɩ bamʋ nnɔ tɔ asɩn tɔwɛsa ɩ bʋlɩlɩ.
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 Nyɩmɩsa kɩmɔɔ man bʋ bamʋ ɔsɩn.
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Katɩn kʋmaa mʋ nɩɩ ba kpee mʋ ba yɛgɛ nɩɩ asa bee gyii gyerebi nɩɩ bee wu awʋrʋfɔ.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Nɩɩ ba mɛɛ yɛgɛ nɩɩ kayɩɩ yuuli kɛ ba asa tɔ.
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 Nɩɩ ba man sɩlɛ Ɩbwaarɛ kpini‐kpini.”
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 To, an nyi fɛɛ asɩn kʋmaa mʋ nɩɩ nbara mʋ ɩɩ kaapʋ mʋ, ɩɩ tɔwɛ ɩɩ sa bamʋ nɩɩ bee buu nbara mʋ. Ɩmʋ sʋ ɔkʋ mɛɛ nyɛ tɔwɛ sɛhn yɛ mɛɛ mʋ ɔ man waa alibi akʋ. Nɩɩ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ ɔ bʋ dulinyaa tɔ mʋ, Ɩbwaarɛ ii biti o bun mʋ kʋpwɛ lɩɩ mu alibi sʋ.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 Lɩɩ fɛɛ ɔkʋ mɛɛ taalɛ buu nbara mʋ lʋwɛ, kɛ Ɩbwaarɛ o wu fɛɛ mʋ awaasa ɩ bʋrɔn mʋ, Ɩbwaarɛ asɛ. Nbara mʋ ɩ dɛ sa nɩn kɛ a wu anɛ alibi.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 Amaa nbɩɩnbɩɩ bɩrɛ Ɩbwaarɛ lɛɛ ɔkpa mʋ nɩɩ nyɩmɩsa ɔ bɔla sʋ kɛ mʋ ɩkpa i kyiigi mʋ asɛ mʋ kaapʋ, nɩɩ ɩ man gyɛ nbara kibuu. Halɩɩ ɩmʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ atɔwɛpʋ yɛ nbara mʋ kpini i gyii ɩmʋ kesintin Asɩnkyan yɩlasa mʋ tɔ.
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 Ɔkpa mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ ɩ bɔla sʋ, kɛ o wu fɛɛ asa ɩkpa ii kyiigi mʋ asɛ mʋ, ɩ gyɛ ba maa kɔɔlɛ Yesu Krisito gyii. Nɩɩ ɔkʋmaa nɩmʋ lɛɛ man kwɩɩ.
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 Lɩɩ fɛɛ ɔkʋmaa nɩmʋ waa alibi nɩɩ ɔ pan Ɩbwaarɛ bʋnyaa mʋ.
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Lɩɩ Ɩbwaarɛ kabwaala kakɛɛ sʋ mʋ, ɔ bɔla Yesu Krisito kɩkɔɔlɛ asa yɛgɛ mʋ sʋ, nɩɩ o kyula sa bamʋ fɛɛ bamʋ ɩkpa i kyiigi mʋ asɛ.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 Nɩɩ Ɩbwaarɛ lɛɛ Yesu Krisito yɛ o be wu lɩɩ asa alibi sʋ. Mʋ nkalan kɩkyɛɛgɛ wʋrɩgɛ sʋ mʋ, asa mʋ nɩɩ bee biti ba kɔɔlɛ mʋ gyii mʋ, kɛ ba maa Ɩbwaarɛ nsana ɩ lɔŋɔ. Nɩɩ kʋsʋ bɩɩtɛ mʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ ii biti ɔ bɩɩtɛ anɛ mʋ, Yesu yɩlɛ anɛ ayaa tɔ kɔɔlɛ ɩmʋ. Ɔ waa ɩnɩmʋ nɩn kɛ ɔ lɛɛ mʋ kesintin kaapʋ. Lɩɩ fɛɛ bamʋ nɩɩ ba waa alibi dɩdaa mʋ, ɔ man bɩɩtɛ bamʋ asʋ
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 Ɔ nyɛ kenyiita gyoo ba fʋʋ Yesu Krisito kelewu mʋ nɩɩ o wu sa alibi mʋ. Ɔ bɩla lɛɛ kaapʋ fɛɛ mʋ awaasa ɩ dɛ ɔkpa, nɩɩ ɛɛ yɛgɛ nɩɩ asa mʋ nɩɩ ba kɔɔlɛ Yesu gyii mʋ bamʋ ɩkpa i kyiigi mʋ asɛ.
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Mɩnɛ kʋtɔ sʋ nɩɩ an kaapʋ anɛ n‐yɩɩ? Sɛhn man bʋ tɔ. Mɩnɛ ɩ waa sʋ nɩɩ a mɛɛ taalɛ kaapʋ anɛ n‐yɩɩ? Lɩɩ fɛɛ man gyɛ nbara mʋ kibuu ɩ yɛgɛ nɩɩ Ɩbwaarɛ i wu fɛɛ nyɩmɩsa ɩkpa i kyiigi, amaa ɩ lɩɩ anɛ kɩkɔɔlɛ‐gyii mʋ sʋ.
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Kʋtɔ mʋ nɩɩ an nu kasɛ ɩ gyɛ yɛ nyɩmɩsa kɩkɔɔlɛ Yesu Krisito gyii sʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ i wu fɛɛ mʋ ɩkpa i kyiigi mʋ asɛ, amaa man gyɛ nbara mʋ kibuu sʋ.
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Ɩbwaarɛ mʋ gyɛ Gyiwu abi nkʋn Ɩbwaarɛ nɩn? Ɔ man gyɛ bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi gbaa Ɩbwaarɛ nɩn abɛɛ? Ɛɛhn! Ɔ gyɛ bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi gbaa Ɩbwaarɛ nɩn.
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 Ɩbwaarɛ gyɛ ɔkʋlʋn nɩn, ɩmʋ sʋ lɩɩ kɩkɔɔlɛ‐gyii sʋ nɩɩ ee biti o wu Gyiwu abi mʋ fɛɛ bamʋ ɩkpa i kyiigi, nɩɩ lɩɩ kɩkɔɔlɛ‐gyii sʋ nɩɩ ee biti o wu bamʋ nɩɩ ba man gyɛ Gyiwu abi gbaa mʋ fɛɛ bamʋ ɩkpa i kyiigi mʋ asɛ.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Kanɩn sʋ kɩkɔɔlɛ‐gyii kɩnɩmʋ kɩ yɛgɛ nɩɩ nbara mʋ i biliŋi kɩyan abɛɛ? Ayee! Ɩ man dɛ kanɩn. Amaa kɩkɔɔlɛ‐gyii ɩ yɛgɛ nɩɩ an buu nbara mʋ sʋ kyɛɛkyɛɛ.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.