Lucas 4

Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Yesu maa lɩɩ Gyɔdan ɔbʋn mʋ tɔ ba mʋ, yɛgɛ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ kɩ bɔla mʋ, nɩɩ Kayaayu maŋa yɛgɛ nɩɩ o kpee ofuli sʋ.
1 Cheio do Espírito Santo, voltou Jesus do Jordão e foi levado pelo Espírito ao deserto,
2 Maa bʋ ofuli mʋ sʋ nkɛ adɩna mʋ, nɩɩ Sɩtaanɛ ii kpee ɛɛ tʋʋ mʋ tɔ ɩɩ kɩɩ. Kanɩn nkɛ nɩmʋ kpini mʋ ɔ man gyii sɛhn, ɩmʋ sʋ laalaalʋwɛ mʋ akʋn a kɩtaa mʋ.
2 onde foi tentado pelo demônio durante quarenta dias. Durante este tempo ele nada comeu e, terminados estes dias, teve fome.
3 Nɩɩ ɩ tɔwɛ mʋ yɛ, “Nɩɩ fʋ gyɛ Ɩbwaarɛ mu‐bii kʋlʋn mʋ de, yɛgɛ kubuu nɩmʋ ki biliŋi bodobodo.”
3 Disse-lhe então o demônio: Se és o Filho de Deus, ordena a esta pedra que se torne pão.
4 Nɩɩ Yesu lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ɩbwaarɛ Asɩnkyan yɩlasa mʋ ɩɩ tɔwɛ yɛ, ‘Ɩ man gyɛ agyitɔ nkʋn sʋ nɩɩ nyɩmɩsa ii biti ɔ nyɛ nkpa.’ ”
4 Jesus respondeu: Está escrito: Não só de pão vive o homem, mas de toda a palavra de Deus {Dt 8,3}.
5 Nɩɩ ɔ taa mʋ kpee kɩbɩɩ bʋnswɩɩsa kʋ sʋ, nɩɩ ɔ taa awuragyi mʋ nɩɩ ɩ bʋ dulinyaa tɔ mʋ kpini kaapʋ mʋ opula tɔ.
5 O demônio levou-o em seguida a um alto monte e mostrou-lhe num só momento todos os reinos da terra,
6 Nɩɩ ɔ tɔwɛ Yesu yɛ, “N biti n sa fʋ awuragyi mʋ ɔlʋn yɛ ɩmʋ bʋnyaa lɩɩ atɔ nɩmʋ kpini sʋ. Lɩɩ fɛɛ ɩmʋ kpini ba taa waa mɛ abaa tɔ nɩn, nɩɩ n taalɛ taa sa ɔkʋmaa mʋ nɩɩ n biti.
6 e disse-lhe: Dar-te-ei todo este poder e a glória desses reinos, porque me foram dados, e dou-os a quem quero.
7 Ɩmʋ sʋ nɩɩ fʋ kan muŋa sun mɛ mʋ, ɩmʋ kpini ii biti i biliŋi fʋ lɛɛ.”
7 Portanto, se te prostrares diante de mim, tudo será teu.
8 Nɩɩ Yesu lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ɩbwaarɛ Asɩnkyan yɩlasa mʋ ɩ tɔwɛ yɛ, ‘Muŋa fʋ‐Nyɩrɩpɛ Ɩbwaarɛ, nɩɩ mʋ nkʋn nɩɩ ɩ dagaa fɛɛ fʋ maa sun.’ ”
8 Jesus disse-lhe: Está escrito: Adorarás o Senhor teu Deus, e a ele só servirás {Dt 6,13}.
9 Tʋtɔ ɔ nɩɩ bɩla kpiya mʋ Gyerusalem naa yɩlɛ kabwaarɛ‐sunkpa ayɛ mʋ ketin tɔ. Nɩɩ ɔ tɔwɛ mʋ yɛ, “Nɩɩ fʋ kan fʋ gyɛ Ɩbwaarɛ mu‐bii kʋlʋn mʋ, yɛgɛ fʋ n‐yɩɩ tɔ lɩɩ tʋtɔ ba tɩyɛ kasɛ.
9 O demônio levou-o ainda a Jerusalém, ao ponto mais alto do templo, e disse-lhe: Se és o Filho de Deus, lança-te daqui abaixo;
10 Lɩɩ fɛɛ Ɩbwaarɛ Asɩnkyan yɩlasa mʋ ɩ tɔwɛ yɛ,
10 porque está escrito: Ordenou aos seus anjos a teu respeito que te guardassem.
11 Bee biti ba sɔgɩta fʋ,
11 E que te sustivessem em suas mãos, para não ferires o teu pé nalguma pedra {Sl 90,11s.}.
12 Nɩɩ Yesu lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ɩbwaarɛ Asɩnkyan yɩlasa mʋ ɩ tɔwɛ yɛ, ‘Man kan tʋʋ fʋ‐Nyɩrɩpɛ Ɩbwaarɛ tɔ kɩɩ.’ ”
12 Jesus disse: Foi dito: Não tentarás o Senhor teu Deus {Dt 6,16}.
13 Saŋa mʋ nɩɩ ɔ tʋʋ mʋ tɔ ɔkpa kʋmaa sʋ kpɩnɛ mʋ, ɔ san yɛgɛ mʋ o gyoo saŋa mʋ nɩɩ ee biti ɔ nyɛ mʋ.
13 Depois de tê-lo assim tentado de todos os modos, o demônio apartou-se dele até outra ocasião.
14 Lɩɩ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ ɔlʋn tɔ sʋ mʋ, Yesu bwii kpee Galile ɔsʋwʋlɛ sʋ, nɩɩ mʋ asɩn ɩ yalagɛ ɩsʋwʋlɛ mʋ nɩɩ ɩ kyaabɔ tʋtɔ kpini.
14 Jesus então, cheio da força do Espírito, voltou para a Galiléia. E a sua fama divulgou-se por toda a região.
15 Nɩɩ ɔ kaapʋ Abwaarɛsɩn Gyiwu abi kabwaarɛ‐kʋlɛ ɩgyaŋɛkpa, nɩɩ ɔkʋmaa nɩmʋ yɩn mʋ.
15 Ele ensinava nas sinagogas e era aclamado por todos.
16 Nɩɩ o kpee Nasareti katɩn mʋ nɩɩ ba bɩla mʋ mʋ, nɩɩ kakɛ fʋʋtɛsa akɛ mʋ, o kpee Gyiwu abi kabwaarɛ‐kʋlɛ ɔgyaŋɛkpa fɛɛ kanan mʋ nɩɩ ɔ wʋla ɛɛ waa mʋ. Nɩɩ ɔ kʋsʋ yɩlɛ kɛ ɔ kalɛ Abwaarɛsɩn.
16 Dirigiu-se a Nazaré, onde se havia criado. Entrou na sinagoga em dia de sábado, segundo o seu costume, e levantou-se para ler.
17 Nɩɩ ba taa Ɩbwaarɛ ɔtɔwɛpʋ Isaya ɔwʋlɛ mʋ bɔɔta mʋ. Maa bugi tɔ mʋ, o biti wu nɩɩ ɔ kalɛ katɩn mʋ nɩɩ ba kyʋrɔɔ yɩla yɛ,
17 Foi-lhe dado o livro do profeta Isaías. Desenrolando o livro, escolheu a passagem onde está escrito {61,1s.}:
18 “Ɩbwaarɛ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ kɩ bʋ mɛ asɛ,
18 O Espírito do Senhor está sobre mim, porque me ungiu; e enviou-me para anunciar a boa nova aos pobres, para sarar os contritos de coração,
19 O sun mɛ yɛ n ba da kibonbon fɛɛ Ɔnyɩrɩpɛ Ɩbwaarɛ kamɔlɩgɛ saŋa mʋ fʋʋ.”
19 para anunciar aos cativos a redenção, aos cegos a restauração da vista, para pôr em liberdade os cativos, para publicar o ano da graça do Senhor.
20 Yesu maa kalɛ lʋwɛ mʋ, ɔ bɔɔ ɔwʋlɛ mʋ bwiiyaa sa ɔmʋnɩ ɛɛ kɩɩ kabwaarɛ‐kʋlɛ ɔgyaŋɛkpa mʋ sʋ mʋ, nɩɩ ɔ naa kyɩna. Nɩɩ bamʋ nɩɩ ba bʋ ɔgyaŋɛkpa mʋ kpini ansi i yii mʋ sʋ.
20 E enrolando o livro, deu-o ao ministro e sentou-se; todos quantos estavam na sinagoga tinham os olhos fixos nele.
21 Nɩɩ ɔ tɔwɛ yɛ, “Ndaga Ɩbwaarɛ Asɩnkyan yɩlasa ɩnɩmʋ ɩ ba tɔ nɩɩ ɩ gyɛ mɛ asɩn fɛɛ kanan mʋ nɩɩ fan nu n maa kalɛ mʋ.”
21 Ele começou a dizer-lhes: Hoje se cumpriu este oráculo que vós acabais de ouvir.
22 Nɩɩ Yesu kɔnɔ tɔ asɩn danbɩrasa mʋ i kyinkyin bamʋ nɩɩ ba bʋ tʋtɔ mʋ kpini, nɩɩ ba yɩn mʋ. Nɩɩ ba taasɛ abaa yɛ, man gyɛ Gyosefu mu‐bii mʋ nɩn?
22 Todos lhe davam testemunho e se admiravam das palavras de graça, que procediam da sua boca, e diziam: Não é este o filho de José?
23 Nɩɩ Yesu tɔwɛ bamʋ yɛ, “N nyi fɛɛ fen biti fan bɔ mɛ kɩŋasan nɩmʋ yɛ ‘Ɔkyɛpʋ, kyɛ fʋ n‐yɩɩ.’ Nɩɩ fen biti fan bɩla tɔwɛ yɛ, ‘Atɔ mʋ nɩɩ an nu fɛɛ fʋ waa Kapanum kadɛ tɔ mʋ, waa ɩmʋ fʋ kadɛ tɔ nfɩɩ.’
23 Então lhes disse: Sem dúvida me citareis este provérbio: Médico, cura-te a ti mesmo; todas as maravilhas que fizeste em Cafarnaum, segundo ouvimos dizer, faze-o também aqui na tua pátria.
24 “N tɔwɛ fanɛ kesintin yɛ Ɩbwaarɛ ɔtɔwɛpʋ kʋmaa nɩmʋ man sʋ bɛɛrɛɛ mʋ ayɛ.
24 E acrescentou: Em verdade vos digo: nenhum profeta é bem aceito na sua pátria.
25 Nɩɩ n biti fan wu kesintin fɛɛ, Ɩbwaarɛ ɔtɔwɛpʋ Eligya saŋa mʋ, akulapu‐kyɩɩ ba kyɩna ba kyɔ Ɩsɩrayɩ ɔsʋwʋlɛ mʋ sʋ. Saŋa maŋa tɔ bʋlayɩ yɩlɛ nsu nsa yɛ ɩbwaayɩ isiye nɩɩ akʋn a ba ɔsʋwʋlɛ mʋ kpini sʋ.
25 Em verdade vos digo: muitas viúvas havia em Israel, no tempo de Elias, quando se fechou o céu por três anos e meio e houve grande fome por toda a terra;
26 Amaa Ɩbwaarɛ man sun Eligya bamʋ ɔkʋlʋn gbaa asɛ, amɔɔ okulapu‐kyɩɩ mʋ nɩɩ ɔ bʋ Sarefati kadɛ mʋ nɩɩ kɩ bʋ Sidon kabaafʋn sʋ mʋ nkʋn asɛ.
26 mas a nenhuma delas foi mandado Elias, senão a uma viúva em Sarepta, na Sidônia.
27 Nɩɩ Ɩbwaarɛ ɔtɔwɛpʋ Elisa saŋa mʋ, abootipu ba kyɔ Ɩsɩrayɩ ɔsʋwʋlɛ sʋ, amaa Elisa man kyɛ bamʋ ɔkʋ, amɔɔ ɔnyɩn mʋ nɩɩ bɛɛ tɩɩ mʋ yɛ Naaman mʋ nɩɩ ɔ gyɛ Kesiriya‐nyɩn mʋ nkʋn nɩɩ ɔ kyɛ.”
27 Igualmente havia muitos leprosos em Israel, no tempo do profeta Eliseu; mas nenhum deles foi limpo, senão o sírio Naamã.
28 Asa mʋ nɩɩ ba bʋ ɔgyaŋɛkpa tʋtɔ mʋ, ba maa nu asɩn nɩmʋ mʋ, nɩɩ agbʋ a kɩtaa bamʋ.
28 A estas palavras, encheram-se todos de cólera na sinagoga.
29 Nɩɩ ba kʋsʋ bɩɩtɛ Yesu lɛɛ kadɛ mʋ tɔ, nɩɩ ba taa mʋ dii kpee kɩbɩɩ mʋ nɩɩ bamʋ kadɛ kɩ gyan sʋ mu kumu tɔ, paa fɛɛ ba yɛgɛ mʋ tʋʋ kɩbɩɩ maŋa ogee tɔ.
29 Levantaram-se e lançaram-no fora da cidade; e conduziram-no até o alto do monte sobre o qual estava construída a sua cidade, e queriam precipitá-lo dali abaixo.
30 Amaa ɔ dan natɛ bʋlɛ asa damantɛ mʋ nsana kyʋn.
30 Ele, porém, passou por entre eles e retirou-se.
31 Lɩɩ tʋtɔ mʋ nɩɩ Yesu kpee Kapanum kadɛ mʋ nɩɩ kɩ bʋ Galile ɔsʋwʋlɛ sʋ mʋ tɔ, nɩɩ kakɛ fʋʋtɛsa akɛ mʋ, o piili ɛɛ kaapʋ asa mʋ.
31 Desceu a Cafarnaum, cidade da Galiléia, e ali ensinava-os aos sábados.
32 Mʋ kɩkaapʋ mʋ ki kyinkyin bamʋ, lɩɩ fɛɛ ɩ sʋ ɔlʋn.
32 Maravilharam-se da sua doutrina, porque ele ensinava com autoridade.
33 Nɩɩ kabwaarɛ‐kʋlɛ ɔgyaŋɛkpa mʋ tɔ mʋ, ɔnyɩn kʋ kyɩna ɔ sʋ nbwɩɩ libi, nɩɩ kayaayu bʋ mʋ sʋ, maa wu Yesu mʋ, nɩɩ o kuusi kenken yɛ,
33 Estava na sinagoga um homem que tinha um demônio imundo, e exclamou em alta voz:
34 “Ndo! Yesu Kanasareti‐nyɩn, mɩnɛ nɩɩ fii biti anɛ asɛ? Fʋ ba fʋ ba nyita anɛ nɩn? N nyi ɔsa mʋ nɩɩ fʋ gyɛ, fʋ ɩ gyɛ Ɩbwaarɛ Nyɩmɩsa Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ.”
34 Deixa-nos! Que temos nós contigo, Jesus de Nazaré? Vieste para nos perder? Sei quem és: o Santo de Deus!
35 Tʋtɔ nɩɩ Yesu pʋntɛ kabwɩɩ libi mʋ sʋ yɛ, “Laatɔ, kɛ fʋ lɩɩ ɔnyɩn mʋ tɔ.” Nɩɩ kabwɩɩ libi mʋ taa kanyɩn mʋ tʋʋ kasɛ bamʋ ansi tɔ, nɩɩ ɔ lɩɩ mʋ tɔ kyʋn yɛgɛ ɔ man taalɛ waa mʋ sɛhn.
35 Mas Jesus replicou severamente: Cala-te e sai deste homem. O demônio lançou-o por terra no meio de todos e saiu dele, sem lhe fazer mal algum.
36 Nɩɩ ɩ waa asa mʋ kpini kɩyan nɩɩ bɛɛ tɔwɛ abaa yɛ, “Mɩnɛ kɩkaapʋ ndee? Ɔnyɩn nɩmʋ taa kɩnyɩn yɛ ɔlʋn ɛɛ pʋntɛ n‐yaayu libi sʋ nɩɩ bɛɛ lɩɩ asa tɔ!”
36 Todos ficaram cheios de pavor e falavam uns com os outros: Que significa isso? Manda com poder e autoridade aos espíritos imundos, e eles saem?
37 Nɩɩ Yesu n‐yɩɩ sʋ asɩn mʋ ɩ yɛlɩgɛ kyaabɔɔ ɔsʋwʋlɛ maŋa sʋ kpini.
37 E corria a sua fama por todos os lugares da circunvizinhança.
38 Yesu maa lɩɩ Gyiwu abi kabwaarɛ‐kʋlɛ ɔgyaŋɛkpa obu mʋ tɔ mʋ, o kpee Simon ayɛ. Yɛgɛ Simon mʋ‐saa kyɩɩsa dɛ ɛɛ lɔ kibirima bʋlʋnsa, nɩɩ ba kʋlɛ Yesu yɛ ɔ ba kɩɩ mʋ.
38 Saindo Jesus da sinagoga, entrou na casa de Simão. A sogra de Simão estava com febre alta; e pediram-lhe por ela.
39 Nɩɩ ɔ naa yɩlɛ mʋ asɛ nɩɩ ɔ tɔwɛ kibirima mʋ yɛ kɩ lɩɩ ɔkyɩɩ mʋ tɔ, nɩɩ kibirima mʋ kɩ yɛgɛ mʋ. Nɩɩ ɔkyɩɩ mʋ kɩtaa bamʋ kɩfɔ. Nɩɩ ɔ kʋsʋ kɩtaa bamʋ kɩfɔ.
39 Inclinando-se sobre ela, ordenou ele à febre, e a febre deixou-a. Ela levantou-se imediatamente e pôs-se a servi-los.
40 Saŋa mʋ nɩɩ kyɔwɛ kpee ɔ naa tɩyɛ mʋ, asa mʋ ba taa alɔpʋ mʋ nɩɩ bɛɛ lɔ alɔ yiri‐yiri mʋ ba Yesu asɛ. Nɩɩ ɔ taa mʋ abaa gyaga bamʋ ɔkʋmaa nɩmʋ sʋ nɩɩ ɔ kyɛ bamʋ kpini.
40 Depois do pôr-do-sol, todos os que tinham enfermos de diversas moléstias lhos traziam. Impondo-lhes a mão, os sarava.
41 Nɩɩ ɔ bɩla gya nbwɩɩ libi lɩɩ asa gaalaagaa tɔ, yɛgɛ bee kuusi kenken bɛɛ tɔwɛ yɛ, “Fʋ ɩ gyɛ Ɩbwaarɛ Mu‐Bii mʋ.” Amaa nɩɩ ɔ pʋntɛ bamʋ sʋ, nɩɩ ɔ man yɛgɛ bamʋ ba tɔwɛ sɛhn, lɩɩ fɛɛ be nyi maa gyɛ Ɔmʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ wʋla lɛɛ mʋ.
41 De muitos saíam os demônios, aos gritos, dizendo: Tu és o Filho de Deus. Mas ele repreendia-os severamente, não lhes permitindo falar, porque sabiam que ele era o Cristo.
42 Kayɩɩ maa kɛ mʋ Yesu kpee opula mʋ nɩɩ i du surum, nɩɩ asa mʋ ba lɩɩ ba naa bee biti mʋ. Ba maa ba wu mʋ mʋ, ba man bɩla bee biti fɛɛ ɔ lɩɩ bamʋ asɛ.
42 Ao amanhecer, ele saiu e retirou-se para um lugar afastado. As multidões o procuravam e foram até onde ele estava e queriam detê-lo, para que não as deixasse.
43 Amaa ɔ tɔwɛ bamʋ yɛ, “Ɩ dagaa fɛɛ n maa tɔwɛ Ɩbwaarɛ kuwura‐gyii asɩn danbɩrasa mʋ sa ndɛ kʋ asa gbaa, lɩɩ fɛɛ ɩmʋ sʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ sun mɛ.”
43 Mas ele disse-lhes: É necessário que eu anuncie a boa nova do Reino de Deus também às outras cidades, pois essa é a minha missão.
44 Nɩɩ Yesu kyaga sʋ ɛɛ tɔwɛ asɩn danbɩrasa mʋ Gyiwu abi kabwaarɛ‐kʋlɛ ɩgyaŋɛkpa, mʋ nɩɩ ɩ bʋ Gyudeya ɔsʋwʋlɛ sʋ kpini.
44 E andava pregando nas sinagogas da Galiléia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.