João 20
Ɩbwaarɛ Katɔwɛ Kyula Pʋpwɛ (NAW) vs NAA
1 Kwasida akɛ kabwaayɩkɛ ɩ maa man pɩɩ ŋmaŋɛ tɔ mʋ, Mɛɛrɩ Magidalen kpee kakyan mʋ asɛ, nɩɩ o wu fɛɛ ba lɛɛ kubuu mʋ nɩɩ ba gbiliti ba tii kɩfʋlɛ tɔ kakyan mʋ kɔnɔ mʋ.
1 No primeiro dia da semana, de madrugada, quando ainda estava escuro, Maria Madalena foi ao túmulo e viu que a pedra da entrada tinha sido removida.
2 Ɩmʋ sʋ ɔ sɩlɛ bwii kpee Simon Pita yɛ ɔbɩɩlapʋ banban mʋ nɩɩ Yesu su kebiti sa mʋ mʋ asɛ, naa tɔwɛ yɛ, “Ba taa Ɔnyɩrɩpɛ lɩɩ kakyan mʋ tɔ, nɩɩ a man nyi katɩn mʋ nɩɩ ba taa mʋ naa yɩla.”
2 Então correu e foi até onde estavam Simão Pedro e o outro discípulo, a quem Jesus amava, e disse-lhes: — Tiraram o Senhor do túmulo, e não sabemos onde o colocaram.
3 Ɩmʋ sʋ Pita maa ɔbɩɩlapʋ banban mʋ ba lɩɩ bee kpee kakyan mʋ asɛ.
3 Com isso, Pedro e o outro discípulo saíram e foram até o túmulo.
4 Nɩɩ bamʋ anyɔ maa kpini ba sɩlɛ kyɛɛkyɛɛ bee kpee, amaa ɔbɩɩlapʋ banban mʋ sɩlɛ kyʋn Pita sʋ gyankpaa naa fʋʋ kakyan mʋ asɛ.
4 Ambos corriam juntos, mas o outro discípulo correu mais depressa do que Pedro e chegou primeiro ao túmulo.
5 Nɩɩ o muŋa kɩɩ kakyan mʋ tɔ, nɩɩ o wu taafuli maa dɛ tɔ, amaa ɔ man loo to.
5 E, abaixando-se, viu os lençóis de linho, mas não entrou.
6 Nɩɩ Simon Pita ba kamaa tɔ, nɩɩ o loo kakyan mʋ tɔ, nɩɩ o wu taafuli maa dɛ tʋtɔ,
6 Simão Pedro, seguindo-o, chegou e entrou no túmulo. Ele também viu os lençóis
7 yɛ kikyibi fufuli mʋ nɩɩ ba taa ŋmina mu kumu mʋ. Kikyibi mʋ kɩ bɔɔ kɩ dɛ kɩmʋ kʋkwɛ.
7 e o lenço que tinha estado sobre a cabeça de Jesus, e que não estava com os lençóis, mas enrolado num lugar à parte.
8 Ɔbɩɩlapʋ mʋ nɩɩ ɔ gyankpaa fʋʋ tʋtɔ gbaa maa loo to nɩɩ o wu ɩmʋ mʋ, ɔ kɔɔlɛ gyii.
8 Então o outro discípulo, que havia chegado primeiro ao túmulo, também entrou. Ele viu e creu.
9 Ba san ba man pɩɩta nu Asɩnkyan yɩlasa mʋ kasɛ fɛɛ Yesu dagaa maa kyiŋi lɩɩ lewu tɔ.
9 Pois ainda não tinham compreendido a Escritura, que era necessário que ele ressuscitasse dentre os mortos.
10 Nɩɩ abɩɩlapʋ mʋ ba bwii kpee bamʋ akpaara sʋ.
10 E os discípulos voltaram outra vez para casa.
11 Amaa Mɛɛrɩ bɩrɛ ɔ yɩlɛ kakyan mʋ asɛ ee su. Maa yɩlɛ ee su mʋ, nɩɩ o muŋa suŋa kɩɩ kakyan mʋ tɔ.
11 Maria, no entanto, permanecia junto à entrada do túmulo, chorando. Enquanto chorava, abaixou-se e olhou para dentro do túmulo.
12 Nɩɩ o wu Ɩbwaarɛ nbɔɔ anyɔ yɛgɛ ba bun atɔ fufuli, ba maa tɛ katɩn mʋ nɩɩ ba daa taa Yesu kibuni yɩla mʋ, ɔkʋ tɛ mu amu sʋ nɩɩ ɔkʋ mɔɔ tɛ mʋ ayaa kasɛ.Ɩbwaarɛ nbɔɔ anyɔ ba tɔwɛ akyɩɩ mʋ yɛ Yesu i kyiŋi|src="cn01853c.tif" size="span" loc="Jhn 20.12-18" ref="20.12"
12 Ela viu dois anjos vestidos de branco, sentados onde o corpo de Jesus tinha sido colocado, um à cabeceira e outro aos pés.
13 Ba taasɛ mʋ yɛ, “Ɔkyɩɩ, mɩnɛ waa nɩɩ fii su?” Nɩɩ ɔ lɛɛ kɔnɔ yɛ, “Ba taa mɛ‐Nyɩrɩpɛ kyʋn, nɩɩ n man nyi katɩn mʋ nɩɩ ba taa mʋ naa yɩla.”
13 Então eles perguntaram: — Mulher, por que você está chorando? Ela respondeu: — Porque levaram o meu Senhor, e não sei onde o puseram.
14 Ɩnɩmʋ kamaa mʋ, ɔ gbɛɛ kɩɩ nɩɩ o wu Yesu maa yɩlɛ tʋtɔ, amaa ɔ man bɩɩ yɛ Yesu nɩn.
14 Depois de dizer isso, ela se virou para trás e viu Jesus em pé, mas não reconheceu que era Jesus.
15 Nɩɩ Yesu taasɛ mʋ yɛ, “Ɔkyɩɩ, mɩnɛ ɩ waa nɩɩ fii su? Anɩmʋ nɩɩ fii biti?”
15 Jesus lhe perguntou: Ela, supondo que ele fosse o jardineiro, respondeu: — Se o senhor o tirou daqui, diga-me onde o colocou, e eu o levarei.
16 Yesu tɩɩ mʋ yɛ, “Mɛɛrɩ!”
16 Jesus disse: Ela, voltando-se, lhe disse, em hebraico: — Raboni! (“Raboni” quer dizer “Mestre”.)
17 Yesu tɔwɛ mʋ yɛ, “Man mata mɛ, lɩɩ fɛɛ n man pɩɩta bwii kpee Mɛ‐Sɛ mʋ asɛ. Amaa kpee mi abuupu mʋ asɛ naa tɔwɛ bamʋ yɛ, n bwii n kpee Mɛ‐Sɛ mʋ nɩɩ ɔ gyɛ fanɛ‐Sɛ, yɛ mɛ Ɩbwaarɛ mʋ nɩɩ ɔ gyɛ fanɛ Ɩbwaarɛ mʋ asɛ.”
17 Jesus continuou:
18 Nɩɩ Mɛɛrɩ Magidalen bwii kpee abɩɩlapʋ mʋ asɛ naa tɔwɛ bamʋ yɛ, “N wu Ɔnyɩrɩpɛ mʋ”! Nɩɩ ɔ tɔwɛ bamʋ asɩn mʋ nɩɩ Ɔnyɩrɩpɛ tɔwɛ mʋ mʋ.
18 Então Maria Madalena foi e anunciou aos discípulos: — Eu vi o Senhor! E contava que Jesus lhe tinha dito essas coisas.
19 Kwasida maŋa kalaatɩpwɛ sʋ mʋ, abɩɩlapʋ mʋ ba bʋ obu to, nɩɩ ba tii ɔpʋnʋ mʋ biri bamʋ n‐yɩɩ sʋ waa tɔ, lɩɩ ba maa sɩlɛ Gyiwu abɩlɩsa mʋ sʋ. Nɩɩ Yesu ba yɩlɛ bamʋ nsana, nɩɩ ɔ fwaala bamʋ yɛ, “Kayɩɩ yuuli kɩ ba fanɛ asɛ!”
19 Ao cair da tarde daquele dia, o primeiro da semana, estando trancadas as portas da casa onde estavam os discípulos, com medo dos judeus, Jesus veio e se pôs no meio deles, dizendo:
20 Maa tɔwɛ ɩnɩmʋ lʋwɛ mʋ, nɩɩ ɔ taa mʋ abaa yɛ mu kikelebi kaapʋ bamʋ. Nɩɩ abɩɩlapʋ mu ansi i gyii fɛɛ ba maa wu Ɔnyɩrɩpɛ mʋ.
20 E, dizendo isso, lhes mostrou as mãos e o lado. Então os discípulos se alegraram ao ver o Senhor.
21 Nɩɩ Yesu bɩla tɔwɛ bamʋ yɛ, “Kayɩɩ yuuli kɩ ba fanɛ asɛ. Fɛɛ kanan mʋ nɩɩ Mɛ‐Sɛ sun mɛ mʋ, kanɩn maŋa nɩɩ ngbaa mɛ n sun fanɛ.”
21 E Jesus lhes disse outra vez:
22 Nɩɩ ɔ fʋʋtɛ bun bamʋ, nɩɩ ɔ tɔwɛ yɛ, “Fan kɔɔlɛ Kayaayu Kyɩrɛkyɩrɛ mʋ.
22 E, havendo dito isso, soprou sobre eles e disse-lhes:
23 Nɩɩ fan kan taa ɔkʋ alibi kɛɛ mʋ mʋ, Ɩbwaarɛ gbaa ii biti ɔ taa mu alibi kɛɛ mʋ, nɩɩ ɔkʋmaa mʋ nɩɩ fan man kan taa mu alibi kɛɛ mʋ mʋ, Ɩbwaarɛ gbaa mɛɛ yɛ ɔ taa mu alibi kɛɛ mʋ.”
23 Se de alguns vocês perdoarem os pecados, são-lhes perdoados; mas, se os retiverem, são retidos.
24 Tomasi mʋ nɩɩ ɔ gyɛ abɩɩlapʋ kudu anyɔ mʋ tɔ ɔkʋ, nɩɩ ɔ gyɛ Kabwaarabi mʋ, ɔ man bʋ abɩɩlapʋ mʋ asɛ saŋa mʋ nɩɩ Yesu ba bamʋ asɛ mʋ.
24 Tomé, um dos doze, chamado Dídimo, não estava com eles quando Jesus veio.
25 Ɩmʋ sʋ abɩɩlapʋ banban mʋ ba tɔwɛ mʋ yɛ, “An wu Ɔnyɩrɩpɛ mʋ.”
25 Então os outros discípulos disseram a Tomé: — Vimos o Senhor. Mas ele respondeu: — Se eu não vir o sinal dos pregos nas mãos dele, ali não puser o dedo e não puser a minha mão no lado dele, de modo nenhum acreditarei.
26 Ɩmʋ nkɛ nsunɔ kamaa mʋ, abɩɩlapʋ mʋ ba bɩla ba bʋ kɩkpaara mʋ sʋ, yɛgɛ Tomasi bʋ bamʋ asɛ. Ba tii bamʋ n‐yɩɩ sʋ biri sʋ waa obu to. Ba ba kɩɩ mʋ, Yesu ba yɩlɛ bamʋ nsana, nɩɩ ɔ tɔwɛ bamʋ yɛ, “Kayɩɩ yuula ɩ ba fanɛ sʋ!”
26 Passados oito dias, os discípulos de Jesus estavam outra vez reunidos, e Tomé estava com eles. Estando as portas trancadas, Jesus veio, pôs-se no meio deles e disse:
27 Nɩɩ Yesu tɔwɛ Tomasi yɛ, “Taa fʋ kɩbaa‐bi yii nfɩɩ, kɛ fʋ kɩɩ mɛ abaa tɔ. Tɛɛŋɛ fʋ kɩbaa yii mɛ kikelebi tɔ. Yɛgɛ sika‐sika kɩwaa kɛ fʋ kɔɔlɛ gyii.”
27 E logo disse a Tomé:
28 Nɩɩ Tomasi tɔwɛ yɛ, “Fʋ ɩ gyɛ mɛ‐Nyɩrɩpɛ yɛ mɛ Ɩbwaarɛ.”
28 Ao que Tomé lhe respondeu: — Senhor meu e Deus meu!
29 Nɩɩ Yesu tɔwɛ mʋ yɛ, “Tomasi, fʋ maa wu mɛ sʋ nɩɩ fʋ kɔɔlɛ gyii? Kusee ɩ gyɛ sa bamʋ nɩɩ ba man wu mɛ nɩɩ ba kɔɔlɛ gyii.”
29 Jesus lhe disse:
30 Yesu waa ɩsɩnkaala gaalaagaa abɩɩlapʋ mu ansi tɔ, mʋ nɩɩ ba man kyʋrɔɔ ɩmʋ waa ɔwʋlɛ nɩmʋ tɔ.
30 Na verdade, Jesus fez diante dos seus discípulos muitos outros sinais que não estão escritos neste livro.
31 Amaa ba kyʋrɔɔ ɩnɩmʋ nɩn, kɛ fan nyɛ kɔɔlɛ gyii fɛɛ Yesu ɩ gyɛ Krisito, Ɔmʋ nɩɩ Ɩbwaarɛ wʋla lɛɛ, nɩɩ ɔ gyɛ Mu‐Bii mʋ. Nɩɩ fan kan kɔɔlɛ mʋ gyii mʋ, fen biti fan nyɛ nkpa.
31 Estes, porém, foram registrados para que vocês creiam que Jesus é o Cristo, o Filho de Deus, e para que, crendo, tenham vida em seu nome.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.