2 Coríntios 12

Ja jembyʉ kajxy'átypyʉ mʉdʉ Jesukristʉkyʉjxm: El Nuevo Testamento de nuestro Señor Jesucristo en el mixe de Juquila (MXQNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Oy ni tits ngaganaraty kots nnaymyʉjkumáyʉty, koonʉmts tyam ndukmʉmadyaꞌaky ja ijxma̱ꞌtʉn es diꞌibʉts ʉj Nindsʉnꞌa̱jtʉm tʉ xytyukꞌixy.
1 Importa que me glorie? Na verdade, não convém! Passarei, entretanto, às visões e revelações do Senhor.
2 Ma̱jma̱jkts jʉmʉjtʉp nyajmʉnejxyʉts jam tsa̱jpótm. Kyajts nnijawʉ pʉn ojtsʉdsʉ dʉꞌʉn mʉdʉts nniniꞌx ngʉba̱jk, o yʉꞌʉyʉdsʉ nꞌanmʉja̱ꞌa̱n. Dios ñija̱ꞌa̱p.
2 Conheço um homem em Cristo que há catorze anos foi arrebatado até o terceiro céu. Se foi no corpo, não sei. Se fora do corpo, também não sei; Deus o sabe.
3 Per diꞌibʉts ʉj sitʉy tʉyꞌa̱jtʉn nnijawʉ (pʉn ojtsʉdsʉ dʉꞌʉn mʉdʉts nniniꞌx ngʉba̱jkʉts o kyaj, ñija̱ꞌa̱bʉ Dios)
3 E sei que esse homem - se no corpo ou se fora do corpo, não sei; Deus o sabe -
4 ko jam tsa̱jpótmts nmʉdooy diꞌibʉ kyaj pʉ́n tmʉwinma̱ꞌa̱ñbyaaty o ñigutíkyʉty yajniga̱jxʉt.
4 foi arrebatado ao paraíso e lá ouviu palavras inefáveis, que não é permitido a um homem repetir.
5 Mba̱a̱dʉts ʉj njamʉj njapa̱a̱dʉ mʉdʉ tya̱a̱dʉ, per kyajtsʉ dʉꞌʉn nduna̱ꞌa̱ñ; mʉjpa̱a̱dʉpts mʉt éxtʉmts nyaꞌꞌayow nyaꞌꞌama̱ꞌa̱dʉty.
5 Desse homem eu me gloriarei, mas de mim mesmo não me gloriarei, a não ser das minhas fraquezas.
6 Kooxyʉpts ʉj nmʉjʉyaꞌañ nba̱a̱dʉyaꞌañ, kyajxyʉbʉ taadʉ lyokʉwinma̱ꞌa̱ñʉty; óyxyʉbʉ dʉꞌʉn kots nmʉj nba̱a̱dʉ, yʉꞌʉts nmadyakypy diꞌibʉ tʉyꞌa̱jtʉn.
6 Pois, ainda que me quisesse gloriar, não seria insensato, porque diria a verdade. Mas abstenho-me, para que ninguém me tenha em conta de mais do que vê em mim ou ouve dizer de mim.
7 Nʉgoo ꞌyokmʉjꞌa̱jnʉ diꞌibʉts nꞌijx. Pa̱a̱dyʉ Dios dyajkutíky es ja mʉjkuꞌugópk, ja Satanás, xyaꞌꞌayówʉt mʉt tuꞌugʉ pʉjkʉnʉ mʉkpʉ kʉdiibʉts ʉj nnaybyʉjta̱ꞌa̱gʉdʉt mʉj kʉjxm.
7 Demais, para que a grandeza das revelações não me levasse ao orgulho, foi-me dado um espinho na carne, um anjo de Satanás para me esbofetear e me livrar do perigo da vaidade.
8 Tʉgʉk ókʉts njaꞌꞌamdooy njabʉjktsooy ja Nindsʉnꞌa̱jtʉm esxyʉpts xytyukniwa̱ꞌa̱dsyʉ tya̱dʉ pʉjkʉn.
8 Três vezes roguei ao Senhor que o apartasse de mim.
9 Per yʉꞌʉ xyꞌadsooyʉts: “Yʉ nmayꞌa̱jtʉnʉts yʉꞌʉ mdukmʉmada̱ꞌa̱gʉdʉbʉ tadʉ pʉjkʉn. Ko mij myaꞌꞌayow myaꞌꞌama̱ꞌa̱dʉty, yaꞌijxp ko ʉjtsʉ dʉꞌʉn diꞌibʉ mmooyʉp ja mʉja̱a̱.” Es mʉt kots dʉꞌʉn xyꞌanma̱a̱y ja Nindsʉnꞌa̱jtʉm, mba̱a̱dʉts ndukmʉj ndukpa̱a̱dʉ kots nyaꞌꞌayow nyaꞌꞌama̱ꞌa̱dʉty, mʉt ko dʉꞌʉn yaꞌixy ja Jesukristʉ myʉkꞌa̱jtʉn.
9 Mas ele me disse: Basta-te minha graça, porque é na fraqueza que se revela totalmente a minha força. Portanto, prefiro gloriar-me das minhas fraquezas, para que habite em mim a força de Cristo.
10 Pa̱a̱ty jotkujkʉts nnayjyáwʉty óyʉts nyaꞌꞌayow nyaꞌꞌama̱ꞌa̱dʉty, óyʉts xyjaniꞌoꞌo xyjaniyáxʉbʉdʉts, óyʉts xyjapajʉdijtpʉdʉ, es óyʉts xyaꞌꞌayówdʉts mʉt ja ayoꞌon jotmay mʉt yʉꞌʉgyʉjxmʉ Jesukristʉ. Mʉt ko óyʉts njayaꞌꞌayowꞌa̱jt njayaꞌꞌama̱ꞌa̱tꞌa̱jtpʉ, Jesukrístʉts xymyʉja̱a̱meepy.
10 Eis por que sinto alegria nas fraquezas, nas afrontas, nas necessidades, nas perseguições, no profundo desgosto sofrido por amor de Cristo. Porque quando me sinto fraco, então é que sou forte.
11 Nʉgoots tʉ nlokʉꞌaty kodsʉ dʉꞌʉn tʉ nnaymyʉjpʉjtaꞌagyʉty, per miidsʉdyʉ dʉꞌʉn tʉ xytyuktundʉ agwanʉ. Mʉt ko miidsʉdyʉ dʉꞌʉn tʉ mjapa̱a̱dʉdʉ xyajmʉjpʉdsʉ́mʉdʉts, pes pʉn miits mꞌijxkijxyʉdʉbʉ tadʉ diꞌibʉ ꞌyandijtʉp apóstʉlʉ kópkʉty mʉt ʉj, mꞌíxtʉp ko ni wiꞌix tsoo yʉꞌʉjʉty waanʉ oy tmʉdundʉ ja Dios es kʉdiinʉm ʉj.
11 Tenho-me tornado insensato! Vós a isso me obrigastes. Vós é que deveríeis fazer o meu elogio, visto que em nada fui inferior a esses eminentes apóstolos, se bem que nada sou.
12 Pes kots nꞌijty mʉt miidsʉty, nyaꞌijxʉts kots njantsyꞌapóstʉlʉty, jaꞌa ko mʉt ja maꞌxtujkʉnʉts nduuñ kana̱k naxʉ ijxwʉꞌʉmʉn, mʉjꞌa̱jtʉn es diꞌibʉ ja̱ꞌa̱y dʉꞌʉñʉ mʉʉt wyʉꞌʉmʉdyaꞌaydyʉ.
12 Os sinais distintivos do verdadeiro apóstolo se realizaram em vosso meio através de uma paciência a toda prova, de sinais, prodígios e milagres.
13 Dʉꞌʉñʉmts ʉj miits nbudʉjkʉdʉ éxtʉmts nbudʉjkʉdʉ ja mʉbʉjkpʉtʉjk diꞌibʉ wiink tsoo naymyujkʉdʉp; diꞌibʉ dʉꞌʉn tuꞌuk mʉʉt tyʉgatsy, jaꞌa dʉꞌʉn mʉt ko miits kyaj ti pudʉjkʉn xymyooydyʉ. Dʉꞌʉn xyꞌoknamaꞌxtʉt pʉn tʉ nmʉdʉgoydyʉ mʉt ko kyaj tʉ nꞌamdowdʉ.
13 Em que fostes inferiores às outras igrejas, senão no fato de que a vós não vos fui pesado? Relevai-me esta injúria!...
14 Tyámʉts njʉjpꞌíxy es nʉjx nguꞌixa̱ꞌa̱ndʉ myʉdʉgʉk okpʉ, es kyaj nꞌadsipa̱ꞌa̱ndʉ. Kyajts nbajʉdity diꞌibʉ miits mmʉda̱jt mjaygyajptʉp, miidsʉdyʉ dʉn kʉꞌʉm nꞌʉxta̱a̱ydyʉp; pes yʉ uꞌunkteedyʉty yʉꞌʉ dʉn pátʉdʉp tꞌʉxta̱ꞌa̱ydyʉt es tꞌíxtʉdʉ ꞌyuꞌunk ꞌyʉna̱ꞌkʉty, es kyaj yʉꞌʉjʉty ja uꞌunk ʉna̱ꞌk diꞌibʉ ꞌyíxtʉp ja tya̱a̱k tyeedyʉty.
14 Eis que estou pronto a ir ter convosco pela terceira vez. Não vos serei oneroso, porque não busco os vossos bens, mas sim a vós mesmos. Com efeito, não são os filhos que devem entesourar para os pais, mas os pais para os filhos.
15 Mʉt tuꞌugʉ oyjyot nyajtúnʉdʉts tʉgekyʉ diꞌibʉts nmʉda̱jtypy, es mʉt tʉgékyʉts ja nmʉja̱a̱ nbudʉ́kʉdʉt miidsʉty. ¿Tii xytsyojktʉpts miidsʉty waanʉ pʉn ndukꞌijxtʉp miidsʉty ko njantsytsyoktʉ byeen?
15 De mui boa vontade darei o que é meu, e me darei a mim mesmo pelas vossas almas, ainda que, amando-vos mais, seja menos amado por vós.
16 Ni na̱ꞌa̱ ti tʉ ngaꞌꞌamdowdʉ mʉdʉdsʉ ngʉꞌʉm gastʉ, oy jyadʉꞌʉnʉty, taa diꞌibʉ jʉnándʉp: “Tya̱dʉ Pa̱a̱blʉ byeen pyeꞌtypyʉty es tʉ xylyokʉꞌijxʉm, es oytyim wiꞌixʉty tʉʉ yʉꞌʉ dyajpʉdsémy ja meeñ es tgastʉꞌaty.”
16 Mas seja! Não vos fui pesado. Como, porém, sou esperto, apanhei-vos pela astúcia...
17 ¿Per wiꞌix tsoots tʉ nyajpʉdsémy ja mmeeñ? ¿Tii mʉt ja diꞌibʉts ngajx éxtʉmdsʉ ngudʉnaabyʉ?
17 Acaso tirei proveito de vós por meio de algum daqueles que vos enviei?
18 Kots nduknipejky ja Titʉ es nʉjx mguꞌíxʉdʉ, ngejxyʉts yʉꞌʉ mʉt jatuꞌugʉ nmʉguꞌukꞌa̱jtʉm. ¿Tii yajpʉdsʉʉmdʉ ma̱ miidsʉty oynʉꞌʉnʉnʉ gyanaratyʉ? Kyaj, ¿kʉdii? Nmʉda̱jttʉpts tiꞌigyʉ jot winma̱ꞌa̱ñ. Tiꞌigyʉts oytyiity ndundʉ.
18 Roguei a Tito, e com ele enviei um irmão que conheceis. Por acaso tirou Tito de vós alguma coisa? Não andamos nós com o mesmo espírito, sobre as mesmas pegadas?
19 ¿Tii mjʉnándʉp miidsʉty ko mʉdʉ tya̱dʉ neky, jaꞌats ndiimpy es nnayyajwʉꞌʉma̱ꞌa̱ñʉdyʉts yajxón mʉt miidsʉ? ¡Kyaj dyʉꞌʉnʉty! Diꞌibʉts tʉ nmadyaꞌaky, dʉꞌʉnʉts njʉna̱ꞌa̱ñ éxtʉmʉ Jesukristʉ kyudʉnaabyʉ es Dios testiigʉ. Mʉguꞌugítʉty, tʉgekyʉ diꞌibʉts ndiimpy, jaꞌa dʉꞌʉn es xyajmʉjwiin xyajkajaajʉdʉt ja mmʉbʉjkʉnʉty.
19 Já há muito pensais que nos justificamos diante de vós. Perante Deus, em Cristo, é que nós falamos; mas tudo isto, meus caríssimos, para vossa edificação.
20 Mʉt ko nja̱ꞌa̱bʉts ko nʉjx nguꞌixtʉ, waꞌanʉ da ngaꞌokpátnʉt éxtʉmts ʉj ndseky, es nandʉꞌʉn miidsʉty kyajts xypya̱a̱ttʉt éxtʉmts miits xyjapa̱a̱da̱ꞌa̱ndʉ. Njʉjpja̱ꞌa̱bʉts ko kyʉxʉꞌʉgʉt ja tsip, nayñiꞌoꞌo nayñiyáxʉk, akʉ, joramayʉ, piꞌts ʉy piꞌts kajxy, naybyatꞌijx nayjyʉnakꞌijxʉn, mʉj patʉn.
20 Temo que, quando for, não vos ache quais eu quisera, e que vós me acheis qual não quereríeis. Receio encontrar entre vós contendas, invejas, rixas, dissensões, calúnias, murmurações, arrogâncias e desordens.
21 Jʉjpja̱ꞌa̱pts kots nʉjx nguꞌixtʉ, yʉ nDiósʉts xytyukjáwʉpts diꞌibʉts ʉj ndsoydyuꞌunꞌátʉp, es kots miits nimay nnijʉꞌʉy nniya̱ꞌa̱xtʉt ko miits tʉ mbekytyundʉ es kyajnʉm xymyastuꞌuttʉ ja axʉkꞌa̱jtʉn, ja mʉꞌinduunk es ja kaꞌoybyʉ winma̱ꞌa̱ñ diꞌibʉ mbaduundʉp.
21 Receio que à minha chegada entre vós Deus me humilhe ainda a vosso respeito; e tenha de chorar por muitos daqueles que pecaram e não fizeram penitência da impureza, fornicação e dissolução que cometeram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.