Atos 26
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs AAI
1 Wɨnets ja rey Agripa tnɨma̱a̱y ja Pablo:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 ―Njanchtaxondakpy øts ku øts xyika̱jpxwa̱ꞌa̱ñ ya̱ mets mwɨndujy, jøts øts køꞌøm nwɨndanɨt tukɨꞌɨyɨ pønɨ sa̱ jaty øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy xkaꞌødyejtɨ.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Øyꞌa̱jtp nayɨdeꞌen kumɨ mets mnɨja̱ꞌwɨp tukɨꞌɨyɨ øøts ndsɨna̱a̱ꞌyɨn sa̱ øø nꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyꞌaty, jøts ti jaty øøts ejtp nnadyamɨga̱jpxɨyɨp. Paty mets nꞌamɨdøy jøts waanɨ xꞌukmadoꞌot øts ngajpxy.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 ’Ñɨja̱ꞌwɨdɨp nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨdukɨꞌɨyɨ sa̱ øts nja̱a̱ꞌyꞌa̱jty jam ndɨga̱m ku nmutskꞌa̱jty, jøts nayɨdeꞌen sa̱ øts nja̱a̱ꞌyꞌaty jam Jerusalén ɨxya̱mba̱a̱dyɨm.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Pønɨ ñɨga̱jpxwa̱ndɨp wan tnɨga̱jpxtɨ, kumɨ ñɨja̱ꞌwɨdɨp yøꞌ nayɨdeꞌen ku øts mutskyɨ ja fariseɨt ɨxpøjkɨn nbadøjkɨyɨɨꞌñ midi kaꞌpxy tpadundɨp ja Moisés kyutujk.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Jaꞌagøjxp øts nyiknɨꞌøønɨ ku øts njøpꞌixy ku ja Dios Teety ja ooꞌkpɨ jadɨgojk tyikjujkpyiky jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, kumɨ jadeꞌen ja Dios Teety køꞌøm ja wya̱nda̱a̱jkɨn tmøꞌøy øøts nꞌa̱pteetyꞌamøj jøts jadeꞌen ttuꞌunt.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Jøts nɨdukɨꞌɨyɨ makmajtsk ka̱jp ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tjøpꞌejxtɨt jøts ku ja Dios ja wya̱nda̱a̱jkɨn tyikjøpkøxt, paty ejtp tꞌajotꞌa̱ttɨt ja Dios jøts tja̱ꞌmyatstɨ jøpy ux. Mets rey Agripa, nay yøꞌøbɨ wɨnma̱a̱ꞌñ øts ɨdøꞌøn yø nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy xkadaꞌøyja̱ꞌwɨdɨp, jøts øts xanɨꞌøønɨdɨ.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿Kaꞌ mee nayɨdeꞌen xjanchja̱wɨ jøts ku ja Dios ja ooꞌkpɨ tyikjujkpyiky jadɨgojk?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 ’Øts køꞌøm ojts nwɨnma̱a̱ꞌmbya̱a̱ty jøts øts ja Jesús Nazaretɨt yjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ ojts o sa̱ nduujnɨyɨ, jøts ø møk nyikꞌayoꞌomba̱a̱ttøø.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Jadeꞌents øts ɨdøꞌøn jam nꞌadɨɨjch Jerusalén ku øts ja teetywɨndsøn xmoꞌodɨ ja tɨyꞌa̱jtɨn jøts øts ja Jesús yja̱a̱ꞌy namay ndsujmɨyɨt; jøts nayɨ wa̱a̱n øts ɨdøꞌøn jøts yꞌooktɨt.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Kawɨna̱a̱k ojk øts ɨdøꞌøn køꞌøm ja møk nyikꞌayoꞌomba̱a̱ttøø, jøts kuwa̱nɨ ndukmajtstuꞌuttɨ ja yjanchja̱ꞌwɨn. Jadeꞌen øts ɨdøꞌøn nꞌadɨɨjch ma̱ jaty ja cha̱ptøjk, janch awa̱ꞌa̱nꞌampy øts ɨdøꞌøn nbawɨdijty jagamga̱jp pa̱a̱t.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Nay yøꞌøbɨ wɨnma̱a̱ꞌñ øts wyɨnaty nmɨnijkxpy jam Damasco sa̱ øts ja teetywɨndsøn wyɨnaty ja kutujk tø xmøꞌøy.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Wɨnets ø kujkxøøw et jam tuuꞌa̱m ojts nꞌejxpa̱a̱ty tuꞌuk ja ja̱j midi tsa̱jpjøtpy kyɨda̱a̱jky, janch møk ɨdøꞌøn ja yja̱jy nɨkaꞌap ja xøøw jadeꞌen yja̱jy, jøts øøts ja ja̱j ojts tukɨꞌɨyɨ xnawɨdity pøn jaty øts jam wyɨnaty nmøøt.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Wɨnets øøts nɨdukɨꞌɨyɨ nna̱xkɨda̱a̱jky, jøts øts nmadøøy tuꞌuk ja hebreɨt ayuujk ku ø xnɨma̱a̱y: “Saulo, Saulo, ¿tiku ø xjemdunwa̱ꞌa̱ñ xedunwa̱ꞌa̱ñ? Køꞌøm mnayꞌayoꞌondunɨyɨ jadeꞌen kidi tsaka̱a̱ ku ja ti tnepy jøts ja køꞌøm kujp ñadyukyøꞌødyɨyɨ.”
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Wɨnets nnɨma̱a̱y: “¿Wɨndsøn, pøn mets?” Wɨnets øts jatyɨ nwɨndsønꞌa̱jtɨm xnɨma̱a̱y: “Øts Jesús Nazaretɨt ja̱a̱ꞌy, nay jaꞌ pøn mjemdumpy mdedumpy.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Pɨdøꞌøk wa̱ꞌkukɨ, jaꞌagøjxp øts ɨxya̱m køꞌøm nna̱nkyꞌijxyɨ jøts øts xmɨduꞌunt, jøts mgugajpxyꞌa̱tt pønɨ ti jaty ɨxya̱m ndukꞌijxpy, jøts pønɨ ti jaty me nja̱a̱ktukꞌexp.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Øts mets nnøøꞌmoꞌop nduuꞌmoꞌop jam israelɨt ja̱a̱ꞌy etjotp, jøts nayɨdeꞌen ma̱ ja ja̱a̱ꞌy kyaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ ma̱ mets ɨxya̱m ngajxwa̱ꞌa̱ñ.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn jam nøjkx mduñ, jøts ja ja̱a̱ꞌy xka̱jpxwejt jøts ja kaꞌøy wɨnma̱a̱ꞌñ tmajtstuꞌuttɨt, jøts ja tsuj wɨnma̱a̱ꞌñ tpabøktɨt. Kidi ja mɨkuꞌ yꞌanaꞌamɨn tꞌukupøjkɨnɨyɨdɨ, ja Dios yjaꞌ tuꞌugyɨ pyaduujnɨdɨp; jadeꞌen xukmadoꞌot jøts ku øts njaꞌ xjanchja̱ꞌwɨdɨt, jadeꞌenꞌampy yikpojkpɨmaaꞌkxtɨt, jøts nayɨdeꞌen yikmoꞌodɨt ja øyꞌa̱jtɨn ja tsujꞌa̱jtɨn møøt jaꞌadɨ nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty ja Dios tø wyɨnaty tyikpøkwya̱ꞌa̱ch.”
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Mets rey Agripa, nbaduujnɨ øts ɨdøꞌøn tukɨꞌɨyɨ sa̱ jaty øts ja Jesús xnɨma̱a̱y ku øts ja yꞌayuujk nmadoojøø midi jap tsooꞌmp tsa̱jpjøtpy.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Wɨnets øts jam nꞌuktukmadowdɨ jawyeen pøn jaty jam wyɨnaty Damasco jøts nayɨdeꞌen Jerusalén, jøts jam nayɨdeꞌen tukɨꞌɨyɨ pøn jaty Judea etjotp, wɨnets øts nꞌuktukmadowdɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, jadeꞌen øts jam nꞌuktukmadøøy jøts ja pyøktyuꞌunɨn tmajtstuꞌuttɨt jøts ja Dios yjaꞌ tuꞌugyɨ tpaduujnɨyɨdɨt, nayɨdeꞌen tsuj yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt jøts jadeꞌen tna̱nkyꞌejxɨdɨt ku ja chɨna̱a̱ꞌyɨn tø tyiktɨga̱tstɨ.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Ku øts ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen nga̱jpxwejttɨ jaꞌagøjxp øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jap xma̱jtstøø tsa̱ptøjkjøtpy jøts øts jaꞌ xukuꞌoogɨwya̱ꞌa̱ndɨ.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Møj øts ja Dios ja pudøjkɨn xmøꞌøy ku øts ɨxya̱mba̱a̱t ja kyajpxy yꞌayuujk nga̱jpxwa̱ꞌkxɨyɨ, jøts ø ndukmadøy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty ɨxpiky pøn jaty kaꞌɨxpiky. Nɨjuunɨ øts ja ja̱a̱ꞌy ja wenkpɨ ayuujk ngadukmadøy, yøꞌøyɨ ngajpxy nayɨdeꞌen sa̱ ja Dios kyugajpxy jøts sa̱ ja Moisés ojts wya̱ꞌa̱ndɨ,
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 ku ja yiknɨtsokpɨ kuwa̱nɨ yꞌayoꞌomba̱a̱tt jøts ku ja wyɨnaty tø yꞌøøky, jaꞌats myɨjawyeen tunjøpɨp ku ja yjujkpyøkt jadɨgojk jap ooꞌkpɨ jutjøtpy, jøts jadeꞌen øøts nja̱a̱ꞌy ttuknɨja̱wɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn møøt tukɨꞌɨyɨ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Xjats ku døꞌøn ja Pablo jadeꞌen ñagyuga̱jpxɨyɨ, wɨnets ja møj yikutujkpɨ Festo møkꞌampy yjanchkajpxy, jøts ja Pablo yiknɨma̱a̱y:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Xjats ja Pablo tꞌadsojɨmbijty jøts tnɨma̱a̱y:
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Ɨxya̱ døꞌøn ja rey Agripa pøn yøꞌøbɨ wɨnma̱a̱ꞌñ wa̱ꞌa̱ts tnɨja̱ꞌwɨp, paty øts ya̱ jotmøk ngajpxy yøꞌ wyɨndujy; wa̱mp øts ɨdøꞌøn ku yøꞌ tnɨja̱wɨ tukɨꞌɨyɨ, kumɨ kaꞌap ja jam ayuꞌuch yja̱jty midi øts ɨdøꞌøn nnɨgajpxpy.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 ¿Mjanchja̱ꞌwɨp mets rey ɨdøꞌøn sa̱ ja Dios kyugajpxy wya̱ꞌa̱ndɨ? Nꞌijxpy øts ku yja̱wɨ xjanchja̱wɨ.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Xjats ja rey wya̱a̱ñ:
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Xjats ja Pablo yꞌadsøøy:
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Ku døꞌøn ja Pablo jadeꞌen kya̱jpxkɨjxy, wɨnets ja rey nɨdukɨꞌɨyɨ wya̱ꞌkukɨdøø møøt ja møj yikutujkpɨ, jøts møøt ja ñɨdøꞌøxy jøts pøn jaty jap wyɨnatyɨ,
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 wɨnets abiky ñøjkxtɨ jøts jap tka̱jpxꞌøyɨdɨ ja Pablo pyøky, jøts yɨdeꞌen ñawya̱jnɨdøø:
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Wɨnets ja rey Agripa tnɨma̱a̱y ja møj yikutujkpɨ Festo:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.