Atos 16

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Xjats jam yja̱ꞌttøø ma̱ ka̱jp txøøwɨ Derbe jøts Listra. Jamts tpa̱a̱ttøø tuꞌuk ja janchja̱ꞌwɨbɨ, Timoteo ja xyøøw. Ja tya̱a̱k, israelɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ jøts yjanchja̱ꞌwɨp ja Jesús jaꞌ; jøts ja tyeety, griegɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Ja mixy Timoteo janchtsojkɨp ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ pøn jap wyɨnaty tsɨnaadyɨp Listra jøts Iconio.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Xjats ja Pablo tmøødɨwya̱ꞌa̱ñ ja Timoteo jøts pyudøkɨyɨt, jøts ja Pablo wyɨnma̱a̱y jøts ku kuwa̱nɨ jawyeen yikmoꞌot ja ejxpajt ñeꞌkxkøjpx, jøts kidi yꞌejxma̱ꞌa̱dyɨdɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ku jam yja̱ꞌa̱ttɨt jaꞌ yꞌetjotptɨ, wa̱ꞌa̱ts ja wyɨnaty tnɨja̱wɨdɨ ku ja Timoteo tyeety kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Xjats chooꞌndøø ña̱jxtøø ma̱ jaty wyɨnaty ja ka̱jp jam. Jamts tnɨga̱jpxtɨ tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ, jøts tꞌuktukmadoodøø ti jaty wyɨnaty tø tka̱jpxꞌøyɨdɨ ja Jesús kyudanaabyɨ møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ jam Jerusalén, jøts sudsoꞌampy ja ja̱a̱ꞌy øy tsuj yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Xjats tuꞌugyɨ ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tpɨkta̱knɨdøø amumjoojt ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ, mayɨꞌadøtstɨp ja jabom jabom.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Xjats ja Pablo møøt ja Silas jøts ja Timoteo chooꞌngojmɨdøø, jøts kumɨ kaꞌap ja Espíritu Santo ojts tyikutuky jøts jam ñøjkxtɨt ka̱jpxwa̱ꞌkxpɨ ma̱ et jam txøøwɨ Asia, wɨnets jam ña̱jxtøø ma̱ et txøøwɨ Frigia jøts Galacia,
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 jøts jam yja̱ꞌttøø tsa̱wa̱ꞌa̱nꞌa̱m ma̱ et jaduꞌuk txøøwɨ Misia, jam wyɨnaty yjatøkɨwya̱ꞌa̱ndɨ ma̱ et jaduꞌuk txøøwɨ Bitinia, nɨkaꞌ ja Espíritu wya̱a̱ñ jøts jam tyøkɨdɨt.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Wɨnets ttayøꞌøña̱xtɨ yøñꞌampy ja Misia yꞌet ña̱a̱jx, jøts jam kyɨda̱ktøø jam mejyꞌa̱m ma̱ tuꞌuk ja ka̱jp txøøwɨ Troas.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Jamts ja Pablo koots twɨnguma̱a̱y tuꞌuk ja Macedoniɨt ja̱a̱ꞌy, wɨndana̱a̱jyɨp tam ja ja̱a̱ꞌy jøts yjanchmɨnuuꞌkxa̱ꞌa̱gɨyɨ, jøts ñɨɨꞌmxɨyɨ: “Tun ja mayꞌa̱jt, na̱x jam ma̱ ja Macedonia et, pudøjkɨk øøts.”
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen kyuma̱a̱y, wɨnets øø nnayꞌaꞌejxɨyøø jøts øø ndsøøꞌñ. Øts ɨdøꞌøn Lucas pøn ya̱ꞌa̱t nøky tjaapy, øts ɨdøꞌøn ja nayɨdeꞌen nmøøtsøøꞌn, jøts øøts ojts nnijkxy jam Macedoniɨt etjotp. Nja̱ꞌgyujkɨp øøts wyɨnaty ku øøts ja Dios xwa̱a̱dsøy, jøts øøts jam nøjkx nga̱jpxwaꞌkxy ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky midi xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨp.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Wɨnets øø ndøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts øø tɨɨy nnijkxy jam mejy agujkp ma̱ ja na̱a̱jx liiꞌnɨm txøøwɨ Samotracia, jøts kyɨmjabomnɨm øøts ja mejy ndana̱jxy jøts øøts jam nja̱ꞌjty Neápolis.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Jam øø ndsøøꞌñ tekyjøꞌøm, jøts øø nnijkxy ma̱ ka̱jp txøøwɨ jaduꞌuk Filipos, jaꞌ midi ja romanɨt ja̱a̱ꞌy køꞌøm pyɨkta̱ktøø. Møj ka̱jp ɨdøꞌøn jaꞌ, nɨma̱ ja ka̱jp jam jadeꞌen wɨngon kyamøjɨ. Jam øøts kawɨna̱a̱k xøøw nꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Jamts øø nga̱jpɨdsømna̱a̱ pooꞌkxɨn xøøw et, jøts øøts jam nnijkxy møj nøø wɨndump ma̱ ja ja̱a̱ꞌy kuwa̱nɨ ejtp ñøjkxtɨ Diosꞌajotꞌa̱jtpɨ. Jamts øø nꞌɨxa̱a̱jky, xjats øø ndukmadøøy ja Jesús kyajpxy ja tøꞌøxyøjktɨ pøn jam wyɨnaty tø ñamyukyɨdɨ.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Jamts ja tøꞌøxyøjk pøn txøøwꞌa̱jtp Lidia, pøn tsooꞌmp jam Tiatira ka̱jpjotp; wetooꞌkk ja tyunkꞌajtpy, tum ja øybɨ tsuuꞌnk wet ɨdøꞌøn ja tyøøꞌkpy. Jaꞌats ɨdøꞌøn ja Dios tjanchꞌajotꞌa̱jtp, jøts nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja yikwɨnma̱a̱ꞌnbya̱a̱jtɨyøø jøts tjanchja̱wɨt sa̱ jaty ja Pablo wya̱a̱ñ.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Xjats ojts ñøbety møøt ja myɨguꞌuk, wɨnets øø xmɨnuuꞌkxa̱a̱jky jøts wya̱a̱ñ:
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Wɨnets yɨdeꞌen yja̱jty ku øø wyɨnaty nnijkxy ma̱ ja̱a̱ꞌy jam Diosꞌajotꞌa̱ttɨ, xjats øø nmɨnabya̱jtɨyɨ tuꞌuk ja kiixy midi wyɨnaty xɨmaapy, ja mɨkuꞌ wyɨnaty myøøtꞌijtpy, aneꞌemy ɨdøꞌøn ja yꞌity. Ku ja jadeꞌen myɨxɨmay janchnɨmeenbyøjkɨyɨp ja wyɨndsøn jaꞌ pøn ja yꞌijty anaꞌamɨyɨp.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Jaꞌabɨ kiixy øø xpawɨdejtøjkɨña̱a̱, xjats ojts møk yjanchwa̱ꞌa̱ñ jam mayja̱a̱ꞌy agujkp:
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Ku jadeꞌen pyawɨdejtɨyɨdøø kawɨna̱a̱k xøøw, xjats ja Pablo møk yꞌadsipyɨyɨ jøts tꞌejxɨmbijty, jøts tnɨma̱a̱y ja mɨkuꞌ midi ja kiixy wyɨnaty myøøtꞌajtpy:
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Ku ja kiixy ja wyɨndsøn tjaꞌejxnɨdɨ ku tø ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tyɨga̱tsnɨ, ku kaꞌap ja kiixy yꞌukmeenbyøjknɨ, wɨnets ja Pablo jøts ja Silas yikma̱tstøø, jøts yiknøjkxɨdøø kudunk wyɨndump jam møj ma̱a̱yjotp.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Ku jam yikja̱ꞌjtɨdøø tɨɨdyumbɨ wyɨndump jøts ja tnɨmaadyøø:
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 ku ja kyøꞌømdsɨna̱a̱ꞌyɨn øøts kuwa̱nɨ xukpadunwa̱ꞌa̱ñ midi øø kaꞌ njanchjagupøkwa̱ꞌa̱ñ, jøts jaꞌabɨ tsɨna̱a̱ꞌyɨn kaꞌap øøts ja nnɨja̱wɨ. Abiky øøts, romanɨt ja̱a̱ꞌy øøts.
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy yjanchpɨdøꞌkøjxtøø, jøts ja tɨɨdyumbɨdøjk tꞌanaꞌamdɨ ja ja̱a̱ꞌy jøts wan tyiknɨjandɨ tyikꞌɨxjandɨ, jøts wan ja nawyopɨ tꞌukupøktɨ namajtsk ja Pablo møøt ja Silas.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 Xjats ku yikwojpꞌaba̱a̱jtɨdøø, wɨnets ja tyiknøjkxtøø puxøjkjotp, jøts ja tꞌanaꞌamdɨ ja puxøjk adsɨnaabyɨ jøts tnɨmaadyɨ jøts waanɨ ttyimjatyꞌejxꞌetɨt.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Ku ja puxøjk adsɨnaabyɨ jadeꞌen ojts yikꞌaneꞌemy, wɨnets tyiktøjkɨyɨɨꞌñ jøts kawɨna̱a̱k puxøjkꞌa̱a̱w ojts tyiknaxy, jødsnɨm ojts yiknɨꞌagɨɨbyattɨ jam okp. Ku jadeꞌen jam yikpɨkta̱ktøø, wɨnets ojts ja kipy yiktana̱xkøꞌødɨ ja tyeky kadenɨ møøt.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Xjats ja Diosꞌajotꞌa̱jttøø jøts tꞌøødøø ja Dios kyajpxy jap puxøjkjøtpy, møk ja Dios ja tja̱ꞌmyajtstøø. Tsuuꞌmɨwya̱mp wyɨnaty ku ja Dios jadeꞌen tꞌajotꞌa̱jttøø, jøts ku ja myɨbuxøjk ja̱a̱ꞌy ja nugo pyatmadøyɨdɨ.
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Xjats ku chuuꞌmɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja ujx møk yjanchmiiñ, wɨnets ja puxøjk møk yjantyimyꞌadɨɨjch. Jøts ja puxøjkꞌa̱a̱w tukɨꞌɨyɨ yꞌaxetutkøjxna̱a̱, jøts ja puxøjk ja̱a̱ꞌy pyaktsum nayɨdeꞌen wyɨna̱køjxtøø.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Xjats ja puxøjk adsɨnaabyɨ ojts ñɨwijy, jøts ja tꞌejxpa̱a̱jty ja pyuxøjkꞌa̱a̱w jøts kudam ja wyɨnaty tø yꞌawa̱tskøxnɨ, xjats ja jadeꞌen wyɨnmay tø ja puxøjk ja̱a̱ꞌy tijy pyɨdsømgøxnɨdɨ, wɨnets ja yønchujx ja tjuꞌjty jøts ja køꞌøm ña̱nkyꞌookwa̱ꞌa̱ñɨyɨ.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Xjats ja Pablo ojts tꞌejxpa̱a̱ty ja puxøjk ejxꞌejtpɨ ku ja wyɨnaty jadeꞌen ñadyunwa̱ꞌa̱ñɨyɨ, xjats tnɨma̱a̱y:
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Xjats ja puxøjk ejxꞌejtpɨ tꞌamɨdøøy ja ja̱j jøts ja ojts pujtp tyøkɨ jap puxøjkjøtpy. Xjats ja yjanchmɨbejpnɨ jøts ja ojts ñagyuxendya̱ꞌa̱gyɨ jam Pablo tyekyjøꞌøm jøts ja Silas.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Xjats ja tyikpɨdsɨɨmy jøts tyiktɨɨy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Xjats ja Pablo møøt ja Silas ojts tꞌadsojɨmbettɨ, xjats tnɨmaadyøø:
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Xjats ja Pablo jøts ja Silas ttukmadoodøø ja Dios kyajpxy ja puxøjk adsɨnaabyɨ møøt nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty ja jam wyɨnaty tyøjkjotp myøøtsɨnaapy.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 Nay jatyɨts ja puxøjk adsɨnaabyɨ tyikwa̱jtsøø ja Pablo jøts ja Silas chaachɨ, wɨnets ñøjkxtøø nøbajtpɨ nɨdukɨꞌɨyɨ møøt ja yꞌuꞌnk jøts ja ñɨdøꞌøxy.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Wɨnets ja puxøjk adsɨnaabyɨ twa̱a̱y kaabyɨ jap tyøjkjøtpy, janch øy janch tsuj wyɨnaty ñayja̱ꞌwɨñɨdɨ nɨdukɨꞌɨyɨ møøt ja yꞌuꞌnk ja ñɨdøꞌøxy, kumɨ tø ja wyɨnaty ja Dios tjanchja̱wɨdɨ.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Xjats kyɨmjabomꞌa̱jty, wɨnets ja tɨɨdyumbɨdɨ ttanɨguejxy ja kyugajpxy ja puxøjk adsɨnaabyɨ, jøts ku jaꞌ tyikutuky jøts tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsømnɨt ja Pablo jøts ja Silas.
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Xjats ja puxøjk ejxꞌejtpɨ tnɨma̱a̱y ja Pablo:
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Xjats ja Pablo kaꞌ tkupiky, wɨnets tnɨma̱a̱y ja kugajpxy:
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 Jøts ja kugajpxy wyɨmbejtnɨdøø, jøts ttukmadoodøø ja tɨɨdyumbɨ sa̱ ja Pablo ja kajxpy tꞌadsojɨmbijty, wɨnets ja tɨɨdyumbɨ yjanchøꞌøkɨñɨdɨ ku tnɨja̱ꞌwɨdøø jøts kudam ja Pablo jøts ja Silas nayɨdeꞌen romanɨt ja̱a̱ꞌyɨdɨ.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Wɨnets ja kudunktøjk tnɨnøjkxtøø tꞌatsmɨnuukxa̱ktøø ja Pablo møøt ja Silas. Xjats tyikpɨdsømdøø jap puxøjkjøøjty, jøts møk tnɨmaadyøø:
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Xjats ja pyɨdsømdøø puxøjkjøtpy, jøts ñøjkxtɨ ma̱ ja Lidia tyøjk, jamts ja tmɨnabya̱jtɨdøø ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, kuts ja tka̱jpxjotꞌamøjkɨdøø, wɨnets ja chooꞌnɨdøø.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.