Atos 16
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NAA
1 Xjats jam yja̱ꞌttøø ma̱ ka̱jp txøøwɨ Derbe jøts Listra. Jamts tpa̱a̱ttøø tuꞌuk ja janchja̱ꞌwɨbɨ, Timoteo ja xyøøw. Ja tya̱a̱k, israelɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ jøts yjanchja̱ꞌwɨp ja Jesús jaꞌ; jøts ja tyeety, griegɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ.
1 Paulo chegou também a Derbe e a Listra. Havia ali um discípulo chamado Timóteo, filho de uma judia crente, mas de pai grego.
2 Ja mixy Timoteo janchtsojkɨp ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ pøn jap wyɨnaty tsɨnaadyɨp Listra jøts Iconio.
2 Os irmãos em Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Xjats ja Pablo tmøødɨwya̱ꞌa̱ñ ja Timoteo jøts pyudøkɨyɨt, jøts ja Pablo wyɨnma̱a̱y jøts ku kuwa̱nɨ jawyeen yikmoꞌot ja ejxpajt ñeꞌkxkøjpx, jøts kidi yꞌejxma̱ꞌa̱dyɨdɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ku jam yja̱ꞌa̱ttɨt jaꞌ yꞌetjotptɨ, wa̱ꞌa̱ts ja wyɨnaty tnɨja̱wɨdɨ ku ja Timoteo tyeety kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ.
3 Paulo queria que Timóteo fosse em sua companhia e, por isso, circuncidou-o por causa dos judeus daqueles lugares; pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Xjats chooꞌndøø ña̱jxtøø ma̱ jaty wyɨnaty ja ka̱jp jam. Jamts tnɨga̱jpxtɨ tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ, jøts tꞌuktukmadoodøø ti jaty wyɨnaty tø tka̱jpxꞌøyɨdɨ ja Jesús kyudanaabyɨ møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ jam Jerusalén, jøts sudsoꞌampy ja ja̱a̱ꞌy øy tsuj yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
4 Ao passar pelas cidades, entregavam aos irmãos as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros de Jerusalém, para que as observassem.
5 Xjats tuꞌugyɨ ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tpɨkta̱knɨdøø amumjoojt ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ, mayɨꞌadøtstɨp ja jabom jabom.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e, dia a dia, aumentavam em número.
6 Xjats ja Pablo møøt ja Silas jøts ja Timoteo chooꞌngojmɨdøø, jøts kumɨ kaꞌap ja Espíritu Santo ojts tyikutuky jøts jam ñøjkxtɨt ka̱jpxwa̱ꞌkxpɨ ma̱ et jam txøøwɨ Asia, wɨnets jam ña̱jxtøø ma̱ et txøøwɨ Frigia jøts Galacia,
6 E percorreram a região frígio-gálata, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 jøts jam yja̱ꞌttøø tsa̱wa̱ꞌa̱nꞌa̱m ma̱ et jaduꞌuk txøøwɨ Misia, jam wyɨnaty yjatøkɨwya̱ꞌa̱ndɨ ma̱ et jaduꞌuk txøøwɨ Bitinia, nɨkaꞌ ja Espíritu wya̱a̱ñ jøts jam tyøkɨdɨt.
7 Chegando perto de Mísia, tentaram ir para Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Wɨnets ttayøꞌøña̱xtɨ yøñꞌampy ja Misia yꞌet ña̱a̱jx, jøts jam kyɨda̱ktøø jam mejyꞌa̱m ma̱ tuꞌuk ja ka̱jp txøøwɨ Troas.
8 E, tendo contornado Mísia, foram a Trôade.
9 Jamts ja Pablo koots twɨnguma̱a̱y tuꞌuk ja Macedoniɨt ja̱a̱ꞌy, wɨndana̱a̱jyɨp tam ja ja̱a̱ꞌy jøts yjanchmɨnuuꞌkxa̱ꞌa̱gɨyɨ, jøts ñɨɨꞌmxɨyɨ: “Tun ja mayꞌa̱jt, na̱x jam ma̱ ja Macedonia et, pudøjkɨk øøts.”
9 À noite, Paulo teve uma visão na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe rogava, dizendo: — Passe à Macedônia e ajude-nos.
10 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen kyuma̱a̱y, wɨnets øø nnayꞌaꞌejxɨyøø jøts øø ndsøøꞌñ. Øts ɨdøꞌøn Lucas pøn ya̱ꞌa̱t nøky tjaapy, øts ɨdøꞌøn ja nayɨdeꞌen nmøøtsøøꞌn, jøts øøts ojts nnijkxy jam Macedoniɨt etjotp. Nja̱ꞌgyujkɨp øøts wyɨnaty ku øøts ja Dios xwa̱a̱dsøy, jøts øøts jam nøjkx nga̱jpxwaꞌkxy ja øgyajpxy ja ømyadya̱ꞌa̱ky midi xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨp.
10 Assim que Paulo teve a visão, imediatamente procuramos partir para aquele destino, concluindo que Deus nos havia chamado para lhes anunciar o evangelho.
11 Wɨnets øø ndøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts øø tɨɨy nnijkxy jam mejy agujkp ma̱ ja na̱a̱jx liiꞌnɨm txøøwɨ Samotracia, jøts kyɨmjabomnɨm øøts ja mejy ndana̱jxy jøts øøts jam nja̱ꞌjty Neápolis.
11 Tendo, pois, navegado de Trôade, fomos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, a Neápolis.
12 Jam øø ndsøøꞌñ tekyjøꞌøm, jøts øø nnijkxy ma̱ ka̱jp txøøwɨ jaduꞌuk Filipos, jaꞌ midi ja romanɨt ja̱a̱ꞌy køꞌøm pyɨkta̱ktøø. Møj ka̱jp ɨdøꞌøn jaꞌ, nɨma̱ ja ka̱jp jam jadeꞌen wɨngon kyamøjɨ. Jam øøts kawɨna̱a̱k xøøw nꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ.
12 Dali fomos a Filipos, cidade da Macedônia, primeira do distrito e colônia romana. Nesta cidade, permanecemos alguns dias.
13 Jamts øø nga̱jpɨdsømna̱a̱ pooꞌkxɨn xøøw et, jøts øøts jam nnijkxy møj nøø wɨndump ma̱ ja ja̱a̱ꞌy kuwa̱nɨ ejtp ñøjkxtɨ Diosꞌajotꞌa̱jtpɨ. Jamts øø nꞌɨxa̱a̱jky, xjats øø ndukmadøøy ja Jesús kyajpxy ja tøꞌøxyøjktɨ pøn jam wyɨnaty tø ñamyukyɨdɨ.
13 No sábado, saímos da cidade para a beira do rio, onde nos pareceu haver um lugar de oração; e, assentando-nos, falamos às mulheres que haviam se reunido ali.
14 Jamts ja tøꞌøxyøjk pøn txøøwꞌa̱jtp Lidia, pøn tsooꞌmp jam Tiatira ka̱jpjotp; wetooꞌkk ja tyunkꞌajtpy, tum ja øybɨ tsuuꞌnk wet ɨdøꞌøn ja tyøøꞌkpy. Jaꞌats ɨdøꞌøn ja Dios tjanchꞌajotꞌa̱jtp, jøts nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja yikwɨnma̱a̱ꞌnbya̱a̱jtɨyøø jøts tjanchja̱wɨt sa̱ jaty ja Pablo wya̱a̱ñ.
14 Certa mulher, chamada Lídia, da cidade de Tiatira, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava; o Senhor lhe abriu o coração para que estivesse atenta ao que Paulo dizia.
15 Xjats ojts ñøbety møøt ja myɨguꞌuk, wɨnets øø xmɨnuuꞌkxa̱a̱jky jøts wya̱a̱ñ:
15 Depois de ser batizada, ela e toda a sua casa, nos fez este pedido: — Se julgam que eu sou fiel ao Senhor, venham ficar na minha casa. E nos constrangeu a isso.
16 Wɨnets yɨdeꞌen yja̱jty ku øø wyɨnaty nnijkxy ma̱ ja̱a̱ꞌy jam Diosꞌajotꞌa̱ttɨ, xjats øø nmɨnabya̱jtɨyɨ tuꞌuk ja kiixy midi wyɨnaty xɨmaapy, ja mɨkuꞌ wyɨnaty myøøtꞌijtpy, aneꞌemy ɨdøꞌøn ja yꞌity. Ku ja jadeꞌen myɨxɨmay janchnɨmeenbyøjkɨyɨp ja wyɨndsøn jaꞌ pøn ja yꞌijty anaꞌamɨyɨp.
16 Aconteceu que, indo nós para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma jovem possuída de espírito adivinhador, a qual, adivinhando, dava grande lucro aos seus donos.
17 Jaꞌabɨ kiixy øø xpawɨdejtøjkɨña̱a̱, xjats ojts møk yjanchwa̱ꞌa̱ñ jam mayja̱a̱ꞌy agujkp:
17 Seguindo a Paulo e a nós, gritava, dizendo: — Estes homens são servos do Deus Altíssimo e anunciam a vocês o caminho da salvação.
18 Ku jadeꞌen pyawɨdejtɨyɨdøø kawɨna̱a̱k xøøw, xjats ja Pablo møk yꞌadsipyɨyɨ jøts tꞌejxɨmbijty, jøts tnɨma̱a̱y ja mɨkuꞌ midi ja kiixy wyɨnaty myøøtꞌajtpy:
18 Isto se repetiu por muitos dias. Então Paulo, já indignado, voltando-se, disse ao espírito: — Em nome de Jesus Cristo, eu ordeno que você saia dela. E, na mesma hora, o espírito saiu.
19 Ku ja kiixy ja wyɨndsøn tjaꞌejxnɨdɨ ku tø ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tyɨga̱tsnɨ, ku kaꞌap ja kiixy yꞌukmeenbyøjknɨ, wɨnets ja Pablo jøts ja Silas yikma̱tstøø, jøts yiknøjkxɨdøø kudunk wyɨndump jam møj ma̱a̱yjotp.
19 Quando os donos da jovem viram que se havia desfeito a esperança do lucro, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça, à presença das autoridades.
20 Ku jam yikja̱ꞌjtɨdøø tɨɨdyumbɨ wyɨndump jøts ja tnɨmaadyøø:
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: — Estes homens, sendo judeus, perturbam a nossa cidade,
21 ku ja kyøꞌømdsɨna̱a̱ꞌyɨn øøts kuwa̱nɨ xukpadunwa̱ꞌa̱ñ midi øø kaꞌ njanchjagupøkwa̱ꞌa̱ñ, jøts jaꞌabɨ tsɨna̱a̱ꞌyɨn kaꞌap øøts ja nnɨja̱wɨ. Abiky øøts, romanɨt ja̱a̱ꞌy øøts.
21 propagando costumes que não podemos aceitar, nem praticar, porque somos romanos.
22 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy yjanchpɨdøꞌkøjxtøø, jøts ja tɨɨdyumbɨdøjk tꞌanaꞌamdɨ ja ja̱a̱ꞌy jøts wan tyiknɨjandɨ tyikꞌɨxjandɨ, jøts wan ja nawyopɨ tꞌukupøktɨ namajtsk ja Pablo møøt ja Silas.
22 Então a multidão se levantou unida contra eles, e os magistrados, rasgando-lhes as roupas, mandaram açoitá-los com varas.
23 Xjats ku yikwojpꞌaba̱a̱jtɨdøø, wɨnets ja tyiknøjkxtøø puxøjkjotp, jøts ja tꞌanaꞌamdɨ ja puxøjk adsɨnaabyɨ jøts tnɨmaadyɨ jøts waanɨ ttyimjatyꞌejxꞌetɨt.
23 E, depois de lhes darem muitos açoites, os lançaram na prisão, ordenando ao carcereiro que os guardasse com toda a segurança.
24 Ku ja puxøjk adsɨnaabyɨ jadeꞌen ojts yikꞌaneꞌemy, wɨnets tyiktøjkɨyɨɨꞌñ jøts kawɨna̱a̱k puxøjkꞌa̱a̱w ojts tyiknaxy, jødsnɨm ojts yiknɨꞌagɨɨbyattɨ jam okp. Ku jadeꞌen jam yikpɨkta̱ktøø, wɨnets ojts ja kipy yiktana̱xkøꞌødɨ ja tyeky kadenɨ møøt.
24 Este, recebendo tal ordem, levou-os para o cárcere interior e prendeu os pés deles no tronco.
25 Xjats ja Diosꞌajotꞌa̱jttøø jøts tꞌøødøø ja Dios kyajpxy jap puxøjkjøtpy, møk ja Dios ja tja̱ꞌmyajtstøø. Tsuuꞌmɨwya̱mp wyɨnaty ku ja Dios jadeꞌen tꞌajotꞌa̱jttøø, jøts ku ja myɨbuxøjk ja̱a̱ꞌy ja nugo pyatmadøyɨdɨ.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam louvores a Deus, e os demais companheiros de prisão escutavam.
26 Xjats ku chuuꞌmɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja ujx møk yjanchmiiñ, wɨnets ja puxøjk møk yjantyimyꞌadɨɨjch. Jøts ja puxøjkꞌa̱a̱w tukɨꞌɨyɨ yꞌaxetutkøjxna̱a̱, jøts ja puxøjk ja̱a̱ꞌy pyaktsum nayɨdeꞌen wyɨna̱køjxtøø.
26 De repente, sobreveio tamanho terremoto, que sacudiu os alicerces da prisão; todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Xjats ja puxøjk adsɨnaabyɨ ojts ñɨwijy, jøts ja tꞌejxpa̱a̱jty ja pyuxøjkꞌa̱a̱w jøts kudam ja wyɨnaty tø yꞌawa̱tskøxnɨ, xjats ja jadeꞌen wyɨnmay tø ja puxøjk ja̱a̱ꞌy tijy pyɨdsømgøxnɨdɨ, wɨnets ja yønchujx ja tjuꞌjty jøts ja køꞌøm ña̱nkyꞌookwa̱ꞌa̱ñɨyɨ.
27 O carcereiro despertou do sono e, vendo abertas as portas da prisão, puxando da espada, ia suicidar-se, pois pensou que os presos tinham fugido.
28 Xjats ja Pablo ojts tꞌejxpa̱a̱ty ja puxøjk ejxꞌejtpɨ ku ja wyɨnaty jadeꞌen ñadyunwa̱ꞌa̱ñɨyɨ, xjats tnɨma̱a̱y:
28 Mas Paulo gritou bem alto: — Não faça nenhum mal a si mesmo! Estamos todos aqui.
29 Xjats ja puxøjk ejxꞌejtpɨ tꞌamɨdøøy ja ja̱j jøts ja ojts pujtp tyøkɨ jap puxøjkjøtpy. Xjats ja yjanchmɨbejpnɨ jøts ja ojts ñagyuxendya̱ꞌa̱gyɨ jam Pablo tyekyjøꞌøm jøts ja Silas.
29 Então o carcereiro, tendo pedido uma luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Xjats ja tyikpɨdsɨɨmy jøts tyiktɨɨy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
30 Depois, trazendo-os para fora, disse: — Senhores, que devo fazer para que seja salvo?
31 Xjats ja Pablo møøt ja Silas ojts tꞌadsojɨmbettɨ, xjats tnɨmaadyøø:
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e toda a sua casa.
32 Xjats ja Pablo jøts ja Silas ttukmadoodøø ja Dios kyajpxy ja puxøjk adsɨnaabyɨ møøt nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty ja jam wyɨnaty tyøjkjotp myøøtsɨnaapy.
32 E pregaram a palavra de Deus ao carcereiro e a todos os que faziam parte da casa dele.
33 Nay jatyɨts ja puxøjk adsɨnaabyɨ tyikwa̱jtsøø ja Pablo jøts ja Silas chaachɨ, wɨnets ñøjkxtøø nøbajtpɨ nɨdukɨꞌɨyɨ møøt ja yꞌuꞌnk jøts ja ñɨdøꞌøxy.
33 Naquela mesma hora da noite, cuidando deles, lavou-lhes as feridas dos açoites. Logo a seguir, ele e todos os membros da casa dele foram batizados.
34 Wɨnets ja puxøjk adsɨnaabyɨ twa̱a̱y kaabyɨ jap tyøjkjøtpy, janch øy janch tsuj wyɨnaty ñayja̱ꞌwɨñɨdɨ nɨdukɨꞌɨyɨ møøt ja yꞌuꞌnk ja ñɨdøꞌøxy, kumɨ tø ja wyɨnaty ja Dios tjanchja̱wɨdɨ.
34 Então, levando-os para a sua própria casa, deu-lhes de comer; e, com todos os seus, manifestava grande alegria por ter crido em Deus.
35 Xjats kyɨmjabomꞌa̱jty, wɨnets ja tɨɨdyumbɨdɨ ttanɨguejxy ja kyugajpxy ja puxøjk adsɨnaabyɨ, jøts ku jaꞌ tyikutuky jøts tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsømnɨt ja Pablo jøts ja Silas.
35 Quando amanheceu, os magistrados enviaram oficiais de justiça, com a seguinte ordem para o carcereiro: — Ponha aqueles homens em liberdade.
36 Xjats ja puxøjk ejxꞌejtpɨ tnɨma̱a̱y ja Pablo:
36 Então o carcereiro comunicou isso a Paulo, dizendo: — Os magistrados ordenaram que vocês fossem postos em liberdade. Portanto, vocês podem sair. Vão em paz.
37 Xjats ja Pablo kaꞌ tkupiky, wɨnets tnɨma̱a̱y ja kugajpxy:
37 Paulo, porém, lhes disse: — Sem ter havido processo formal contra nós, nos açoitaram publicamente e nos jogaram na cadeia, sendo nós cidadãos romanos. Querem agora nos mandar embora sem maior alarde? Nada disso! Pelo contrário, que eles venham e, pessoalmente, nos ponham em liberdade.
38 Jøts ja kugajpxy wyɨmbejtnɨdøø, jøts ttukmadoodøø ja tɨɨdyumbɨ sa̱ ja Pablo ja kajxpy tꞌadsojɨmbijty, wɨnets ja tɨɨdyumbɨ yjanchøꞌøkɨñɨdɨ ku tnɨja̱ꞌwɨdøø jøts kudam ja Pablo jøts ja Silas nayɨdeꞌen romanɨt ja̱a̱ꞌyɨdɨ.
38 Os oficiais de justiça comunicaram isso aos magistrados. Quando estes souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo.
39 Wɨnets ja kudunktøjk tnɨnøjkxtøø tꞌatsmɨnuukxa̱ktøø ja Pablo møøt ja Silas. Xjats tyikpɨdsømdøø jap puxøjkjøøjty, jøts møk tnɨmaadyøø:
39 Então foram até eles e lhes pediram desculpas; e, relaxando-lhes a prisão, pediram que se retirassem da cidade.
40 Xjats ja pyɨdsømdøø puxøjkjøtpy, jøts ñøjkxtɨ ma̱ ja Lidia tyøjk, jamts ja tmɨnabya̱jtɨdøø ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, kuts ja tka̱jpxjotꞌamøjkɨdøø, wɨnets ja chooꞌnɨdøø.
40 Tendo saído da prisão, Paulo e Silas dirigiram-se para a casa de Lídia e, vendo os irmãos, os animaram. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.