1 Tessalonicenses 2

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Mnɨja̱ꞌwɨdɨpts mɨguꞌuk jaꞌadɨ, jøts ku øøts jam nꞌatsꞌøjch ma̱ meets jam, kaꞌap øøts ja nxøøw nugo wyɨndɨgøøy.
1 Irmãos, vocês mesmos sabem que a visita que lhes fizemos não foi inútil.
2 Øy øøts jam wyɨnaty Filipɨt ka̱jpkøjxp tø nyikjemduñ, mnɨja̱ꞌwɨdɨpts ja wa̱ꞌa̱ts jøts ku øøts ja Dios tø xjanchpudøkɨ jøts øøts ja kyajpxy jøts øøts ja yꞌayuujk ja tø nyikna̱jxɨyɨ amumjoojt midi xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨp, jøts meets ja tø myiktukmadøy ya̱m ɨdøꞌøn ja tsep yjanchjatuñɨ.
2 Apesar de termos sido maltratados e insultados em Filipos, como vocês sabem, com a ajuda de nosso Deus tivemos coragem de anunciar-lhes o evangelho de Deus, em meio a muita luta.
3 Jøts kaꞌap øøts nga̱jpxɨgøy ti jaty øøts ojts nga̱jpxwaꞌkxy, jøts kidi wenk wɨnma̱a̱ꞌñɨp øø njagyejpy ku øøts jam jadeꞌen ojts ngajpxy jøts nɨkaꞌ myikwɨnꞌøøndɨ.
3 Pois nossa exortação não tem origem no erro nem em motivos impuros, nem temos intenção de enganá-los;
4 Pø tɨyꞌa̱jtɨnxɨ yøꞌ, tøxɨ ja Dios køꞌøm tyikutuky jøts øøts ja tø xanɨpiky ja kyajpxy ja yꞌayuujk midi yiknɨtsokp, jøts jadeꞌents øøts ja tø nga̱jpxnaxy. Jøts nɨ kaꞌap øøts ja nꞌɨxa̱ꞌa̱y jøts øøts ja kuwa̱nɨ ndyimyiktaꞌøyꞌext uk ndyimyiktakajxa̱ꞌa̱kt, pø ja Diosxɨ yikmɨdump jøts jaꞌats tuꞌuk tuꞌuk tꞌejxp sa̱ jaty pøngapøn yja̱a̱ꞌyꞌaty.
4 pelo contrário, como homens aprovados por Deus, a ponto de nos ter sido confiado por ele o evangelho, não falamos para agradar a pessoas, mas a Deus, que prova os nossos corações.
5 Jøts mnɨja̱ꞌwɨdɨpts ku øø kaꞌ nugo ngajpxy sa̱ jaty ojts myiknøjmɨdɨ jøts nɨgɨdi ta̱a̱yɨp øø nꞌɨxaapy sudso øøts ja meeñ nbøkt. Ja Dios yø tnɨja̱ꞌwɨp jøts jaꞌ yø tꞌejxp.
5 Vocês bem sabem a nossa linguagem nunca foi de bajulação nem de pretexto para ganância; Deus é testemunha.
6 Nɨwɨndii øø ngawa̱ꞌa̱ñ jøts øøts ja ja̱a̱ꞌy xwɨndsøꞌøgɨt, wan meedsɨ uk øy tyimyjapønɨ. Xpa̱a̱tꞌa̱jtpɨmts øøts, øy øøts ja jeexyɨp jadeꞌen tø nduñ jøts meets jeexyɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús kyutujk møkꞌampy tø ndanɨpiky, pø jaꞌaxɨ øø nbadumpy.
6 Nem buscamos reconhecimento humano, quer de vocês quer de outros.
7 Kaꞌap øøts jadeꞌen tø nꞌadɨꞌɨch; øy yikxon mee tø nmɨyujyꞌaty sa̱m ja uꞌnkta̱a̱k tyikyeeky tyiktsøꞌøky uk tꞌejxꞌity ja yꞌuꞌnk ja yꞌuna̱ꞌjk.
7 Embora, como apóstolos de Cristo, pudéssemos ter sido um peso, tornamo-nos bondosos entre vocês, como uma mãe que cuida dos próprios filhos.
8 Njanchøjkpy meets mjanchpaꞌayøøpy meets, jadeꞌen pya̱a̱tꞌatyɨ jøts øøts jeexyɨp kaꞌap ja Dios kyajpxy jaꞌayɨ nugo tø nya̱jkɨyɨ, nguꞌoꞌjkɨpa̱a̱t meets jeexyɨp jaꞌagøjxp ku ndsoktɨ jaꞌagøjxp ku nbaꞌayowdɨ.
8 Sentindo, assim, tanta afeição por vocês, decidimos dar-lhes não somente o evangelho de Deus, mas também a nossa própria vida, porque vocês se tornaram muito amados por nós.
9 Mee mɨguꞌuktøjk, wa̱ꞌa̱ts ɨnet xja̱ꞌmyatstɨ sa̱ øøts yꞌijty nduñ nbiky, sa̱ øøts nnamyɨwɨnma̱a̱ꞌmbya̱a̱dyɨ jøts øø nba̱a̱ty ja nɨdsɨna̱a̱jyɨk. Ku øø nduñ xɨnaxy tsunaxy, ngama̱a̱ꞌy ngaꞌity øøts, jøts jadeꞌen kaꞌap myikꞌadseptɨ ku myikmoꞌodɨ jadeꞌen ja Dios yꞌøgyajpxy ja Dios yꞌøyꞌayuujk.
9 Irmãos, certamente vocês se lembram do nosso trabalho esgotante e da nossa fadiga; trabalhamos noite e dia para não sermos pesados a ninguém, enquanto lhes pregávamos o evangelho de Deus.
10 Mee nagyøꞌøm mnɨja̱ꞌwɨp jøts møøt ja Dios, jøts ku kaꞌ ti tundɨgøꞌøyɨn myiktuꞌunxɨdɨ. Yikxon øø nja̱a̱ꞌyꞌaty jøts øøts jadeꞌen kaꞌ ti pøky xaja̱ꞌa̱ty øy øø pøn xjapøkyꞌejxwa̱ꞌa̱ñ.
10 Tanto vocês como Deus são testemunhas de como nos portamos de maneira santa, justa e irrepreensível entre vocês, os que crêem.
11 Jøts mnayɨ mnɨja̱ꞌwɨdɨp nayɨdeꞌen sa̱ nɨduꞌuk jaty tø myikꞌayoꞌejxtɨ ku myika̱jpxjotꞌamøjkɨdɨ, jadeꞌen sa̱m ja ja̱a̱ꞌy ja tyeety yjagyepyɨyɨ.
11 Pois vocês sabem que tratamos cada um como um pai trata seus filhos,
12 Tøxɨ myiktukmadowdɨ jøts ku øy yikxon mja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt sa̱m pya̱a̱tꞌatyɨ pøn ja Dios jaꞌa̱jtɨdɨp, pø jaꞌaxɨ køꞌøm wa̱mp jøts meets ja mdanɨwa̱a̱dsowɨyɨ ja kyutujkta̱a̱jk ma̱ ja amuum xyiktuujnɨdɨt ja myøkꞌa̱jtɨn, ja yꞌøyꞌa̱jtɨn jøts ja xyonda̱a̱jkɨn.
12 exortando, consolando e dando testemunho, para que vocês vivam de maneira digna de Deus, que os chamou para o seu Reino e glória.
13 Jaꞌagøjxpts øøts ɨdøꞌøn ja Dios ja ndukmøja̱wɨ ndukunuuꞌkxyja̱wɨ ku meets ja kyajpxy ku meets ja yꞌayuuujk ja ojts xmadojɨyɨ midi mee ndukmadoow. Ojts ja xjanchkupøktɨ jadeꞌen jøts ku ja Dios ja tjaꞌajɨ, kidi nugo ja̱a̱ꞌyɨpxɨ jaꞌ yjaꞌ. Jøts janch tɨy janchts ɨdøꞌøn jaꞌ, jøts ku ja Dios ja tkajpxyɨ jøts ku ja Dios ja tꞌayuujkɨ, jøts ja mbudøkɨyɨdɨ pøn jaty ja tjanchja̱ꞌwɨdɨp.
13 Também agradecemos a Deus sem cessar, pois, ao receberem de nossa parte a palavra de Deus, vocês a aceitaram não como palavra de homens, mas segundo verdadeiramente é, como palavra de Deus, que atua com eficácia em vocês, os que crêem.
14 Mee mɨguꞌuktɨ, ku tø xkuꞌayoꞌomba̱a̱dɨdɨ ja Dios, kawɨneꞌen ja mmɨguga̱jp tø mdagubetyɨdɨ, nayɨdeꞌen tø mja̱ttɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn ja Dios tjanchja̱ꞌwɨdɨp pøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo tjanchja̱ꞌwɨdɨp pøn tsɨnaadyɨp jam Judea, pø nayɨdeꞌenxɨ ja tø yja̱ttɨ, nayɨdeꞌen ja myɨꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌy ja kyameeꞌkxyɨdɨ.
14 Porque vocês, irmãos, tornaram-se imitadores das igrejas de Deus em Cristo Jesus que estão na Judéia. Vocês sofreram da parte dos seus próprios conterrâneos as mesmas coisas que aquelas igrejas sofreram da parte dos judeus,
15 Yøꞌøbɨ israelɨt ja̱a̱ꞌyts ɨdøꞌøn tyikꞌooꞌktøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús. Nayɨdeꞌen ttungojmɨdɨ sa̱m ja tø tyikꞌooktɨ ja kyøꞌøm mɨguꞌuk pøn jaty ja Dios kyuga̱jpxꞌajtpy, jøts øøts ja tø xpawøpy. Nɨwɨneꞌen ja Dios ja tkayikjotkujkꞌa̱ttɨ jadeꞌen, jøts yjanchtumwenkꞌejxtɨp ja ja̱a̱ꞌy øy pøn,
15 que mataram o Senhor Jesus e os profetas, e também nos perseguiram. Eles desagradam a Deus e são hostis a todos,
16 jøts ku øøts ja Dios yjaꞌ njadukmadoowa̱ꞌa̱nmɨyɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ jøts ja ñɨtsoꞌoktɨt, kaꞌats øøts ja jadeꞌen xuktunwa̱mɨ. Xjats jadeꞌen ja pyøky nugo tyikmɨwenɨꞌadøꞌøtstɨ. Ɨxya̱mnɨmts ɨnet ja Dios ja møk ayoꞌon tø tyuktagɨda̱ꞌa̱gɨdɨ.
16 esforçando-se para nos impedir que falemos aos gentios, e estes sejam salvos. Dessa forma, vão sempre completando a medida dos seus pecados. Sobre eles, finalmente, veio a ira.
17 Mee mɨguꞌuktøjk, ku ojts nnawyaꞌkxyɨndɨ jøts waanɨ ña̱jxy ja et ja xøøw, nja̱ꞌmyajtsꞌijtpyɨm meets øy mee njagaꞌijxy jøts øøts njanchjaꞌatsnøjkxwa̱ꞌa̱ñ kawɨna̱a̱k ojk jøts mee nꞌatsꞌext.
17 Nós, porém, irmãos, privados da companhia de vocês por breve tempo, em pessoa, mas não no coração, esforçamo-nos ainda mais para vê-los pessoalmente, pela saudade que temos de vocês.
18 Ojts øøts njadyimyjaꞌuktsøøñ; øts meets jam køꞌøm kawɨna̱a̱k ojk tø njadyimyꞌatsꞌejxwa̱ꞌa̱ñ, jatyɨ jatyɨts øøts ja mɨkuꞌ xyiktuuꞌduky jøts øøts jam nganijkxy.
18 Quisemos visitá-los. Eu mesmo, Paulo o quis, e não apenas uma vez, mas duas; Satanás, porém, nos impediu.
19 Jøts tigøjxp øø nxonda̱ꞌa̱ky, ti øøts ɨdøꞌøn ndaxondakpy, ti øøts ɨdøꞌøn njøpꞌijxpy, ti øøts ɨdøꞌøn ndajotkujkꞌajtpy, pø meetsxɨ døꞌøn ndajotkujkꞌajtpy ku myeꞌent ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
19 Pois quem é a nossa esperança, alegria ou coroa em que nos gloriamos perante o Senhor Jesus na sua vinda? Não são vocês?
20 Meetsxɨ døꞌøn ndajotkujkꞌajtpy ku øø nxonda̱ꞌa̱ky.
20 De fato, vocês são a nossa glória e a nossa alegria.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.