1 Tessalonicenses 2

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Mnɨja̱ꞌwɨdɨpts mɨguꞌuk jaꞌadɨ, jøts ku øøts jam nꞌatsꞌøjch ma̱ meets jam, kaꞌap øøts ja nxøøw nugo wyɨndɨgøøy.
1 Porque vós, irmãos, sabeis, pessoalmente, que a nossa estada entre vós não se tornou infrutífera;
2 Øy øøts jam wyɨnaty Filipɨt ka̱jpkøjxp tø nyikjemduñ, mnɨja̱ꞌwɨdɨpts ja wa̱ꞌa̱ts jøts ku øøts ja Dios tø xjanchpudøkɨ jøts øøts ja kyajpxy jøts øøts ja yꞌayuujk ja tø nyikna̱jxɨyɨ amumjoojt midi xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨp, jøts meets ja tø myiktukmadøy ya̱m ɨdøꞌøn ja tsep yjanchjatuñɨ.
2 mas, apesar de maltratados e ultrajados em Filipos, como é do vosso conhecimento, tivemos ousada confiança em nosso Deus, para vos anunciar o evangelho de Deus, em meio a muita luta.
3 Jøts kaꞌap øøts nga̱jpxɨgøy ti jaty øøts ojts nga̱jpxwaꞌkxy, jøts kidi wenk wɨnma̱a̱ꞌñɨp øø njagyejpy ku øøts jam jadeꞌen ojts ngajpxy jøts nɨkaꞌ myikwɨnꞌøøndɨ.
3 Pois a nossa exortação não procede de engano, nem de impureza, nem se baseia em dolo;
4 Pø tɨyꞌa̱jtɨnxɨ yøꞌ, tøxɨ ja Dios køꞌøm tyikutuky jøts øøts ja tø xanɨpiky ja kyajpxy ja yꞌayuujk midi yiknɨtsokp, jøts jadeꞌents øøts ja tø nga̱jpxnaxy. Jøts nɨ kaꞌap øøts ja nꞌɨxa̱ꞌa̱y jøts øøts ja kuwa̱nɨ ndyimyiktaꞌøyꞌext uk ndyimyiktakajxa̱ꞌa̱kt, pø ja Diosxɨ yikmɨdump jøts jaꞌats tuꞌuk tuꞌuk tꞌejxp sa̱ jaty pøngapøn yja̱a̱ꞌyꞌaty.
4 pelo contrário, visto que fomos aprovados por Deus, a ponto de nos confiar ele o evangelho, assim falamos, não para que agrademos a homens, e sim a Deus, que prova o nosso coração.
5 Jøts mnɨja̱ꞌwɨdɨpts ku øø kaꞌ nugo ngajpxy sa̱ jaty ojts myiknøjmɨdɨ jøts nɨgɨdi ta̱a̱yɨp øø nꞌɨxaapy sudso øøts ja meeñ nbøkt. Ja Dios yø tnɨja̱ꞌwɨp jøts jaꞌ yø tꞌejxp.
5 A verdade é que nunca usamos de linguagem de bajulação, como sabeis, nem de intuitos gananciosos. Deus disto é testemunha.
6 Nɨwɨndii øø ngawa̱ꞌa̱ñ jøts øøts ja ja̱a̱ꞌy xwɨndsøꞌøgɨt, wan meedsɨ uk øy tyimyjapønɨ. Xpa̱a̱tꞌa̱jtpɨmts øøts, øy øøts ja jeexyɨp jadeꞌen tø nduñ jøts meets jeexyɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús kyutujk møkꞌampy tø ndanɨpiky, pø jaꞌaxɨ øø nbadumpy.
6 Também jamais andamos buscando glória de homens, nem de vós, nem de outros.
7 Kaꞌap øøts jadeꞌen tø nꞌadɨꞌɨch; øy yikxon mee tø nmɨyujyꞌaty sa̱m ja uꞌnkta̱a̱k tyikyeeky tyiktsøꞌøky uk tꞌejxꞌity ja yꞌuꞌnk ja yꞌuna̱ꞌjk.
7 Embora pudéssemos, como enviados de Cristo, exigir de vós a nossa manutenção, todavia, nos tornamos carinhosos entre vós, qual ama que acaricia os próprios filhos;
8 Njanchøjkpy meets mjanchpaꞌayøøpy meets, jadeꞌen pya̱a̱tꞌatyɨ jøts øøts jeexyɨp kaꞌap ja Dios kyajpxy jaꞌayɨ nugo tø nya̱jkɨyɨ, nguꞌoꞌjkɨpa̱a̱t meets jeexyɨp jaꞌagøjxp ku ndsoktɨ jaꞌagøjxp ku nbaꞌayowdɨ.
8 assim, querendo-vos muito, estávamos prontos a oferecer-vos não somente o evangelho de Deus, mas, igualmente, a própria vida; por isso que vos tornastes muito amados de nós.
9 Mee mɨguꞌuktøjk, wa̱ꞌa̱ts ɨnet xja̱ꞌmyatstɨ sa̱ øøts yꞌijty nduñ nbiky, sa̱ øøts nnamyɨwɨnma̱a̱ꞌmbya̱a̱dyɨ jøts øø nba̱a̱ty ja nɨdsɨna̱a̱jyɨk. Ku øø nduñ xɨnaxy tsunaxy, ngama̱a̱ꞌy ngaꞌity øøts, jøts jadeꞌen kaꞌap myikꞌadseptɨ ku myikmoꞌodɨ jadeꞌen ja Dios yꞌøgyajpxy ja Dios yꞌøyꞌayuujk.
9 Porque, vos recordais, irmãos, do nosso labor e fadiga; e de como, noite e dia labutando para não vivermos à custa de nenhum de vós, vos proclamamos o evangelho de Deus.
10 Mee nagyøꞌøm mnɨja̱ꞌwɨp jøts møøt ja Dios, jøts ku kaꞌ ti tundɨgøꞌøyɨn myiktuꞌunxɨdɨ. Yikxon øø nja̱a̱ꞌyꞌaty jøts øøts jadeꞌen kaꞌ ti pøky xaja̱ꞌa̱ty øy øø pøn xjapøkyꞌejxwa̱ꞌa̱ñ.
10 Vós e Deus sois testemunhas do modo por que piedosa, justa e irrepreensivelmente procedemos em relação a vós outros, que credes.
11 Jøts mnayɨ mnɨja̱ꞌwɨdɨp nayɨdeꞌen sa̱ nɨduꞌuk jaty tø myikꞌayoꞌejxtɨ ku myika̱jpxjotꞌamøjkɨdɨ, jadeꞌen sa̱m ja ja̱a̱ꞌy ja tyeety yjagyepyɨyɨ.
11 E sabeis, ainda, de que maneira, como pai a seus filhos, a cada um de vós,
12 Tøxɨ myiktukmadowdɨ jøts ku øy yikxon mja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt sa̱m pya̱a̱tꞌatyɨ pøn ja Dios jaꞌa̱jtɨdɨp, pø jaꞌaxɨ køꞌøm wa̱mp jøts meets ja mdanɨwa̱a̱dsowɨyɨ ja kyutujkta̱a̱jk ma̱ ja amuum xyiktuujnɨdɨt ja myøkꞌa̱jtɨn, ja yꞌøyꞌa̱jtɨn jøts ja xyonda̱a̱jkɨn.
12 exortamos, consolamos e admoestamos, para viverdes por modo digno de Deus, que vos chama para o seu reino e glória.
13 Jaꞌagøjxpts øøts ɨdøꞌøn ja Dios ja ndukmøja̱wɨ ndukunuuꞌkxyja̱wɨ ku meets ja kyajpxy ku meets ja yꞌayuuujk ja ojts xmadojɨyɨ midi mee ndukmadoow. Ojts ja xjanchkupøktɨ jadeꞌen jøts ku ja Dios ja tjaꞌajɨ, kidi nugo ja̱a̱ꞌyɨpxɨ jaꞌ yjaꞌ. Jøts janch tɨy janchts ɨdøꞌøn jaꞌ, jøts ku ja Dios ja tkajpxyɨ jøts ku ja Dios ja tꞌayuujkɨ, jøts ja mbudøkɨyɨdɨ pøn jaty ja tjanchja̱ꞌwɨdɨp.
13 Outra razão ainda temos nós para, incessantemente, dar graças a Deus: é que, tendo vós recebido a palavra que de nós ouvistes, que é de Deus, acolhestes não como palavra de homens, e sim como, em verdade é, a palavra de Deus, a qual, com efeito, está operando eficazmente em vós, os que credes.
14 Mee mɨguꞌuktɨ, ku tø xkuꞌayoꞌomba̱a̱dɨdɨ ja Dios, kawɨneꞌen ja mmɨguga̱jp tø mdagubetyɨdɨ, nayɨdeꞌen tø mja̱ttɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn ja Dios tjanchja̱ꞌwɨdɨp pøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo tjanchja̱ꞌwɨdɨp pøn tsɨnaadyɨp jam Judea, pø nayɨdeꞌenxɨ ja tø yja̱ttɨ, nayɨdeꞌen ja myɨꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌy ja kyameeꞌkxyɨdɨ.
14 Tanto é assim, irmãos, que vos tornastes imitadores das igrejas de Deus existentes na Judeia em Cristo Jesus; porque também padecestes, da parte dos vossos patrícios, as mesmas coisas que eles, por sua vez, sofreram dos judeus,
15 Yøꞌøbɨ israelɨt ja̱a̱ꞌyts ɨdøꞌøn tyikꞌooꞌktøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús. Nayɨdeꞌen ttungojmɨdɨ sa̱m ja tø tyikꞌooktɨ ja kyøꞌøm mɨguꞌuk pøn jaty ja Dios kyuga̱jpxꞌajtpy, jøts øøts ja tø xpawøpy. Nɨwɨneꞌen ja Dios ja tkayikjotkujkꞌa̱ttɨ jadeꞌen, jøts yjanchtumwenkꞌejxtɨp ja ja̱a̱ꞌy øy pøn,
15 os quais não somente mataram o Senhor Jesus e os profetas, como também nos perseguiram, e não agradam a Deus, e são adversários de todos os homens,
16 jøts ku øøts ja Dios yjaꞌ njadukmadoowa̱ꞌa̱nmɨyɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ jøts ja ñɨtsoꞌoktɨt, kaꞌats øøts ja jadeꞌen xuktunwa̱mɨ. Xjats jadeꞌen ja pyøky nugo tyikmɨwenɨꞌadøꞌøtstɨ. Ɨxya̱mnɨmts ɨnet ja Dios ja møk ayoꞌon tø tyuktagɨda̱ꞌa̱gɨdɨ.
16 a ponto de nos impedirem de falar aos gentios para que estes sejam salvos, a fim de irem enchendo sempre a medida de seus pecados. A ira, porém, sobreveio contra eles, definitivamente.
17 Mee mɨguꞌuktøjk, ku ojts nnawyaꞌkxyɨndɨ jøts waanɨ ña̱jxy ja et ja xøøw, nja̱ꞌmyajtsꞌijtpyɨm meets øy mee njagaꞌijxy jøts øøts njanchjaꞌatsnøjkxwa̱ꞌa̱ñ kawɨna̱a̱k ojk jøts mee nꞌatsꞌext.
17 Ora, nós, irmãos, orfanados, por breve tempo, de vossa presença, não, porém, do coração, com tanto mais empenho diligenciamos, com grande desejo, ir ver-vos pessoalmente.
18 Ojts øøts njadyimyjaꞌuktsøøñ; øts meets jam køꞌøm kawɨna̱a̱k ojk tø njadyimyꞌatsꞌejxwa̱ꞌa̱ñ, jatyɨ jatyɨts øøts ja mɨkuꞌ xyiktuuꞌduky jøts øøts jam nganijkxy.
18 Por isso, quisemos ir até vós (pelo menos eu, Paulo, não somente uma vez, mas duas); contudo, Satanás nos barrou o caminho.
19 Jøts tigøjxp øø nxonda̱ꞌa̱ky, ti øøts ɨdøꞌøn ndaxondakpy, ti øøts ɨdøꞌøn njøpꞌijxpy, ti øøts ɨdøꞌøn ndajotkujkꞌajtpy, pø meetsxɨ døꞌøn ndajotkujkꞌajtpy ku myeꞌent ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
19 Pois quem é a nossa esperança, ou alegria, ou coroa em que exultamos, na presença de nosso Senhor Jesus em sua vinda? Não sois vós?
20 Meetsxɨ døꞌøn ndajotkujkꞌajtpy ku øø nxonda̱ꞌa̱ky.
20 Sim, vós sois realmente a nossa glória e a nossa alegria!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.