Atos 4
ZƆƆZ O JOOWO (MUR) vs AAI
1 Mazi ŋaan uuwayek niigi ɔl zɔɔz nɔkɔ, ivitak nɔɔgɔ ɔl ween alaat o ceez o Joowo, kibeen alaan o ɔl o abɛk ceez o Joowo, been ɔl o kazi Sajuzi.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Eeci abor niigi nɔŋ giye o adɛmzɛkɛ toonnyawa nicigi ɔl zɔɔz ci akati ŋaazi o Yesu daayiza. Ma buk zɔɔz nicini ayelza ŋaazi o iŋaani ɛɛti ci deer daayiza.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Agamit ni niigi nɔɔgɔ, ma avɔ arek sijin kataŋguzɔ kal, eeci izi lɔɔci yoman.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Maje ɔl ci meel ole ona azii zɔɔz uneeŋ e utuyɔ. Makacin urumit ɔl ci atuwe o dook eet tur lak eet ram kamɔtɔ (5000).
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Ma ŋeere olotai alaata o Juz, ki ɔl o adikir baayizo, been ɔl o demziinto alotonek Jerusalɛm.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Ma avu arumɔ kibeen alaan o ceez o Joowo kazi Anas, kibeen Kayavas, kibeen Jɔn, kibeen Alikzandar, ki ɔl oogi ceen atenok ci Anas.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Ma anyek niigi Pitɔr ki Jɔn keelit nɔɔgɔ ŋuma, ma ajin nɔɔgɔ anek nɛ, “Ajowanu dɔyiz ci aruguzu eet ci ŋanyŋany o zaare ci ŋɛnɛ?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Enico iiyak Pitɔr Vɔŋizi o Joowo, ma abɛdɛkɛ niini nɔɔgɔ anek nɛ, “Alaat o abalu ɔl, kibeen igeet ɔl o adikir baayizo,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Matɛ laadun anyaanetu o ka ivita ijintetu gi ci abon ona karuguza eet ci ŋanyŋany noko kɔtɔwi tɔp o? Gi nici alaŋ abon?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Dɔyiz zin o Yesu Kiristo nɛɛn o anyet ageeta korogozta eet nico. Yesu Kiristo o Nazarɛt nɛɛn baal adodoyu keete ween talakec, ma itiŋawi Jooi nɔɔnɔ daayiza e.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Nɔɔnɔ nɛɛn baal aduwaket waragɛ o Joowo zɔɔz o akati nɔɔnɔ azi nɛ, “Ma bɛ o abor ɔl o tɛɛnyinto ookci bar katin kizi bɛ ci adiŋdiŋ kujuk biyɛn oogi e.”
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Anyet zin rogzɛn niini doon. Akɔm bodo eet oma loota ŋina ci anyet Jooi ageet ka korogit zaare cigin.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Ma abiir ɔl o roonnyo dook ooti, eeci acin niigi Pitɔr kibeen Jɔn azɔɔz moozɛta, ma aga nɔɔgɔ een ɔl ci cɛlbɛzik labak. Ma aga niigi nɔɔgɔ aduwa zɔɔz gɛnyiza noko, eeci baale ɔrkɔr ki Yesu.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Ma bar ɔkɔma gi ci gɛr ka kuduktak niigi nɔɔgɔ, eeci acin niigi eet baal ŋanyŋany e obona, ma aromɛ kibeen Pitɔr been Jɔn.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Anycek ni niigi nɔɔgɔ kudunitɔ bitaala ka kabaabanit niigi doon rak.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Ijintɔ ni niigi maany izitɔ nɛ, “Kayo kutuguzek ɔl nicoko naa? Ɔl ci abaak Jerusalɛma ŋina noko dook aga utuguzɔ niigi gi ci atɛɛt ɔl biye, ma alaŋ kanim bodo kadaŋit.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Alaŋ zin karɔɔŋ ɔl ci kuturyok oogi kiziiyit zɔɔz ci arogzi niigi eet ci ŋanyŋany noko. Inoko abon olla kagernyek nɔɔgɔ ka calaŋ bodo ademzek ɔl zoozok ci akati Yesu.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Utuya ni niigi nɔɔgɔ kabadaak ceez, ma aricanek gi ci anek nɛ, “Inoko alaŋ karooŋnyuŋ edemeztek ɔl zɔɔz o Yesu bodo been nɛɛn.”
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Bar Pitɔr ki Jɔn abɛdɛkɛ nɔɔgɔ anek nɛ, “Apayit di zɔɔz nico niiga maany mã acinu abon ŋume o Joowo. Mayo dim abon ŋaati kaziiŋnuŋ naaga igeet yo Jook da?
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Alaŋ zin naaga kaziiŋnuŋ igeet, eeci alaŋ bodo kanimnya kajaktowa kaale o kicinta ma kiziikta.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Ma agernyek ɔl o roonnyo nɔɔgɔ ɔrɔɔt. Oborocit ni niigi nɔɔgɔ, eeci acin niigi akɔm gi ci ka kɔrɔɔkti nɔɔgɔ giye o anaati ɔl dook Jook kaale o agooni.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Maje ɛɛti o ŋanyŋany ona atirit niigi e anyak waanice irkitok ci atayaŋit eet ram (40).
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Mazi aborca ɔl Pitɔr ki Jɔn, imiirtozek niigi ɔl o tuwento, ma avɔ aduwak nɔɔgɔ kaal dook o aduwak alaata o ceez o Joowo kibeen ɔl o adikir baayizo e.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Mazi azii niigi kaal nicoko, aŋaruyɔ anɔ nɛ, “Manyi, een niina Jook o ɛɛnyca tammu taden ki looc ki liilok kibeen kaal dook o abaak ŋaatineeŋ.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Baale azooz niina Vɔŋize unun ŋaaten gabaren unun kazi Devid ween jijitinaaŋ waanbaal anɛ nɛ, “Abor modɛna nɔŋ naa? Arɔɔŋ kutuguzek ɔl Jook gi ci gɛr gaga nɔkɔ o naa?
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Aak alaata o loocu gaŋ, ma arom eleeti ka kooyoyit Jook kibeen Kiristo o ka kitoona niini.”
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Zin inoko didi gi baal aduyai e ibilun tɔ. Didi alaani o kazi Erod kibeen alaan o kazi Pantas Pailat oromtɛ kuture nico kibeen modɛn koogi kibeen buk ɔl o Israyil, ma amarnin niigi Yesu ween gabaren unun abon baal arɔnyai kizi Kiristo e.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Ma alotɛ niigi ka kutuguzɔ kaal dook baal arooŋ niina kutuguze dɔyize unun.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Manyi, cin di ŋaati agernyeket alaata. Nyet zin ageeta o keegina gabara ugun kɔzɔɔzta zɔɔz unun moozɛta.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Yeliza dɔyiz unun rogoz ɔl o amɔɔr, ma buk agoon kaal o atɛɛt ɔl biye zaare o gabaren unun Yesu.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Mazi odotiz niigi ŋaryiinta, ɔtɔɔmɔ ŋinti ona aŋaryin niigi e. Ma akunak nɔɔgɔ dook Vɔŋizi o Joowo, ma azɔɔz zɔɔz o Joowo moozɛta.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Ma waanice ɔl o tuwento dook adoye zinzeeti, ma abaaban niigi gi codoi. Ma akɔm ŋaatineeŋ eet ci azi nɛ, Kaal ciginɛ anyak o kaal cigin doon. Bar azɔl niigi dook kaal ugeec anyak.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Ma uuwak toonnyawa dɔyiza zɔɔz o akati ŋaazi o Yesu Kiristo daayiza. Ma amayuk waanice Jooi nɔɔgɔ dook ɔrɔɔt.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Maje ŋinaante anyak eet ci kazi Josev. Niini eet ci ɔl o kazi Livai ci aritai looce o kazi Sipras. Ma akanek toonnyawa nɔɔnɔ zaar ci kazi Barnabas o akat kɛŋ cinɛ eet ceen tiritoi.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Ataalinɛ buk niini mana cin, ma anyaak guruc toonnyak.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.