Mateus 9

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Saŋ maŋ Isa yi ti gili adda tooko, yʼa diipiɗa bar sey wo yʼa tʼiide kʼadda geeger ere yi-lekkiyo.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Ɗoŋ miibi an i dʼumɓo wede ruŋguyuŋ kaŋ moone a zaaɗe. Isa yi wulle kane an ziipe addaŋ a yode maŋ, aame geŋ yi di ruute a wede ruŋguyuŋ, yʼede: «Ulo ki nuŋ ki tʼooɓo addá, olɗikadá nʼa yʼ tʼize tambobino.»
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Iŋkino maŋ i dʼede ɗoŋ suuniyo kʼoogoro miibi an di rootiyto tʼadda kʼaddaŋ, anʼde: «Wede eŋ yi kalɗa suma Raa!»
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Isa elkisadaŋ yʼa ti zuune wo yʼa ruute, yʼede: «Ki moo me un dʼede elkiso ere olɗo adda kʼadduguŋ me?
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 Ise laylay a jiire miŋ too me a nuŋ nʼa roote: “Olɗikadá Raa yʼa yʼ tʼize tambobino” kunuŋ, nʼa roote: “Ki tʼoozo wo kʼa oziro” me?
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Wo ni dehu kun di suune, nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, adda duniya ette o dʼede toogo kʼisiyo tambobino a olɗiko.» Maŋ yi di ruute a wede ruŋguyuŋ, yʼede: «Ki tʼoozo, ki tʼamɓo zaaɗayá, kʼa aaho ɓoozá!»
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Wede geŋ yʼa tʼiiziga wo yʼa aahe ɓoozí.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Aame ɗoŋ duuru an wulle munɗa wede ize gen̰n̰o maŋ, orgiso tʼanni ziiɗa wo an di tamma Raa wede ele toogo iŋkino a ɗuwo.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Tiŋ geŋ Isa yʼa iide ɗaana maŋ, a urzi yi wulle wedusu sundí Matiye yi guune a ume naabadí yi seɗɗu jibaaye. Isa yi di ruute, yʼede: «Ki ni daani!» Maŋ yoŋ yʼa tʼiiziga wo yʼa yi diine.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Isa yʼiideʼŋ yʼa guune omɓo ti sanalliyagí adda ɓoy ki Matiye. Aame an di-guune maŋ, ɗoŋ seɗɗu jibaaye ɓaadaŋ ti ɗoŋ kʼolɗiko oŋgo pây an di guune ti kane kaŋ soo.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Kane Pariziyeŋ an wulle iŋkino maŋ, an an di ruute a sanalliyagí, anʼde: «Ki moo me wede dooyisaguŋ yi dʼomɓo ti ɗoŋ seɗɗu jibaaye wo ti ɗoŋ kʼolɗiko oŋgo me?»
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Isa yiʼn illiga maŋ, yʼa ruute, yʼede: «Kane ɗoŋ waalin̰ an ki yʼ dehe ye wede daawiya me, wo i yʼ dehe ɗoŋ kʼeeni.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Kunʼdo, kun ti dooyi ono ɗoŋ Raa yi ruute ti kaaga, yʼede: “Ni dehu kun dʼise adde koɗuwo ti ɗuwo, geŋ i jiire seɗeke ere kun isiyo ki seyɗi.” Ɗerec, nuŋ ni kʼiidoʼŋ waaku kane ɗoŋ ki diine ye, wo ɗe nʼiidoʼŋ waaku kane ɗoŋ kʼolɗiko.»
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Iŋkino maŋ kane sanalliyagi ki Zaŋ Batis an dʼiide an tunde Isa, anʼde: «Ki moo me kane sanalliyagá onniyo muno an ki lekkiyo daa kʼomɓo ye, wo kaciŋ kaye ti kane Pariziyeŋ onniyo muno ay di lekkiyo daa kʼomɓo me?»
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Isa yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Kun elkiyo miŋ ɗoŋ anʼni wiiko a tarnaape seeɗu, an di lekke sommagi dondoŋ koo, aame kule kʼere yoŋ a diinayaŋ maŋ? Aha, iŋkino ye! Wo saŋ onniytagi an dʼaana, aame kule kʼere ti diinayaŋ an ti yʼumɓa maŋ. Aame geŋ kane onniyo muno an di lekka daa kʼomɓo kollo.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 Beehiye ye wenɗa yi dʼamɓe buuɗe kalle aware yʼa-tʼobbira ekki kalle mazzini me, para maŋ buuɗe geŋ yʼa tʼaaɗi kalle gen̰n̰o, a di sittite a ceere sey.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Wo soŋ beehiye ye wenɗa yi-tʼeepe toote kʼin̰n̰i bin̰ wede oozige ɓotto adda riitile wede mazzini me, para maŋ riitile a ɓatte, toote geŋ a tʼoɓi siiɗo wo riitile a latte pây. Ki too maŋ yi-tʼeepe toote wede oozige ɓotto adda riitile wede aware, wo geŋ a lekke beehiye.»
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Aame Isa yʼan ti rootiyto iŋkino geŋ, i dʼiina wede iŋkino i-dʼede gooliko. Yʼa dʼiide sirpa kʼIsa, yʼa-dikke a ɗaanadí wo yi di ruute, yʼede: «Aŋken̰n̰o eŋ miŋ uto nuŋ tʼa tʼihe. Wo ɗe kʼa ette maŋ, ki zaapey beezá a tuddutú wo tʼa balɗey.»
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Maŋ Isa yʼa tʼiiziga, wo ti sanalliyagí an di diine wede gen̰n̰o.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 Aame an eŋgile geŋ i dʼede erewo soo iŋkino ti dabirsa, puuzo oɓite tʼitatú îide ozzine koomat makumu sire. Iŋkino ti-tʼiide ti dar kʼIsa, tʼa-butte bize kallayí,
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 kono tʼa ruute tʼadda kʼaddutú, tʼede: «Aame nʼiina nʼa butta a kallayí ɗaŋŋal toŋ maŋ, nʼa utta tʼeenizó me.»
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Maŋ Isa yʼa gilɗe, yi di wolliyo wo yʼa ruute, yʼede: «Uto ki nuŋ, mi tʼooɓo addí! Kono koŋ mi ziipe addí a nuuno geŋ, mʼutte.» A kaamiki, erewo tʼa uune bee.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Aame Isa yʼiiney a ɓoy ki wede i-dʼede gooliko gen̰n̰o maŋ, yiʼn uuney ɗuwo an isiyo unto ti siriryagi.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Maŋ Isa yʼa ruute, yʼede: «Kun tʼaɗɗo tʼadda ɓoy me, kono uto ti kʼinda ye, ti moone moone.» Wo kane ɗuwo geŋ an di yʼokko maade.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Aame ɗoŋ duuru geŋ an tiʼn uɗɗe maŋ, Isa yi-tʼiide kʼadda biino, yi ziiɗa bey kʼuto wo tʼa tʼiiziga.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Rabila gette i di tiipe adda siiɗo gette pay.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Tiŋ geŋ Isa yʼeŋgile maŋ, i dʼede koŋzayi sire iŋkino an di yʼ daaniya, an di ɗollite an dʼeesiyo: «Kee Wede ti biza bumɓu Dawut, kʼiso adde koɗuwo, kʼiso adde koɗuwo!»
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Isa yʼiiney ɓoy wo yi tʼiide adda maŋ, kane koŋzayi gen̰n̰o toŋ an a-tʼiide, wo an a dʼiide sirpadí. Maŋ Isa yʼanni tunde, yʼede: «Kun ziipe adduguŋ ko, nuŋ nʼaane nʼun tʼele beeko me?» Maŋ kane an i tiʼn gime onamí, anʼde: «Eyye Galmeegey, ay ziipe addey.»
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Iŋkino maŋ yʼan buttite a edayaŋ wo yʼa ruute, yʼede: «Munɗa geŋ Raa yʼun ti yʼiso kono kun ziipe adduguŋ a nuuno geŋ me.»
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Wo edayaŋ a tʼihina an di wolliyo. Maŋ Isa yʼan di ruute ti golla zakiɗi, yʼede: «Kun ollo koɗuwo, a wenɗa soo toŋ kun roota ye a munɗa wede ize eŋ me.»
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Wo kane aame an tʼuɗɗe maŋ, an dʼiise rootiyto sundí adda siiɗo gette pay.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Aame kane an eŋgile geŋ, ɗuwo an i dʼirkiɗo wede soo iŋkino bizí i tʼippe yi kʼorbe ye, kono i-dʼede siitan a eedí.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Isa yʼa-tʼilmi siitan gette, wo aame ti tʼuɗɗe maŋ, wede bizí i tʼippe geŋ yʼa iise ono. Maŋ kane ɗoŋ duuru geŋ an ziiɗa giggiraŋ, wo an di ruute, anʼde: «A siiɗo kʼIzirayel ette, munɗa kinoʼŋ kaŋ soo toŋ ay ki wulle ye.»
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Wo miŋ kane Pariziyeŋ an di ruute, anʼde: «Geŋ Meeda siitanɗani i eliyo toogo ki lommite siitanɗani me!»
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Adda siiɗo gette Isa yi dʼettiyo geeger ti geeger wo ille ti ille, yi dooyisito ɗuwo adda ɓoyɗi ɗoŋ Yawudiyagi ge dooyiso, yʼan kazita Rabila Majjaanawa ki Moziko Raa, yʼan dʼeliyo beeko a ɗoŋ pay eeni wo ɗoŋ pay an dʼede ita kʼeeni tuuku toŋ maŋ.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 A ɗoŋ duuru pay a ɗaanadí geŋ i di tʼize sommagi, kono kane geŋ an urme wo eedaŋ ti digge aakede damɓami daa wede kʼelsadaŋ.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Iŋkino maŋ yʼan di ruute a sanalliyagí, yʼede: «Kane ɗoŋ duuru eŋ aa doome goole yʼize kʼayɗu, wo ɗoŋ naabo baata.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Iŋkino kun tondo wede doome kono yʼa-tʼigibo ɗoŋ naabo kʼayɗu.»
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.