Marcos 15
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 A biza soohe maŋ, kane deero booro Yawudiyagi pay, deero ɗoŋ seɗeke, ɗoŋ i dokkiyo Yawudiyagi ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro, an tʼugiye an di ruute onamaŋ kaŋ soo. Maŋ Isa an ti yʼ gittite, tiŋ geŋ an di tʼiide, an i di yʼele a bey Pilat, yoŋ Romeŋ goole siiɗo.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Pilat yʼa yi tunde, yʼede: «Kee mozigo Yawudiyagi ko?» Isa yi diʼn gime onamí, yʼede: «Geŋ aa ki rootiyo.»
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Kane deero ɗoŋ seɗeke geŋ, wede tuuku toŋ yi rootiyo ono a eedí eedí.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 Maŋ Pilat yʼa yi tunde sey, yʼede: «Kee ki ki roote munɗa ye ko? Ki kʼollige ko ono ɗoŋ pay an rootiyto a tukki kee eŋ me?»
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Wo ɗe Isa yi dʼannugu ɗeɗɗek. Pilat yi wulle iŋkino maŋ, yʼa ziiɗa giggirí.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Aa daayum Pilat yi dʼisiyo a tarnaape Pak maŋ, yʼan dʼaɗɗiya tʼadda daŋgay wedusu soo wede ɗoŋ duuru an dehu.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Wo aame geŋ adda daŋgay, i dʼede wede soo sundí Barabas ti ɗoŋ doolo kaŋ soo an an tʼelite ono a ɗuwo an dʼiiziga ɗeyyiso ki tukki Romeŋ. Kane anʼni ziɗɗe kono aame an iiziga ɗeyyiso geŋ an tʼîide wedusu.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Iŋkino ɗoŋ duuru an tʼiide di Pilat wo an di yʼ tunde, yʼan dʼise munɗa wede aa daayum yi dʼisiyo.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Maŋ Pilat yʼan di ruute, yʼede: «Kun dehu miŋ nʼun tʼaɗɗo mozigo Yawudiyagi ko?»
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 Pilat yi rootiyo iŋkino kono yi suune, kane deero ɗoŋ seɗeke Isa an i yʼele beezí kono an kolɓiso ti yode.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Wo ɗe kane deero ɗoŋ seɗeke an an tʼelite ono a ɗoŋ duuru an dʼiyye an di roote Pilat yʼan tʼaɗɗe Barabas.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Iŋkino maŋ Pilat yʼa tunde ɗoŋ duuru sey, yʼede: «Ɗe wede kun yi waaku mozigo Yawudiyagi geŋ, kun dehu ni-dʼise mummino me?»
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Wo kane an dʼiise ɗollite, anʼde: «Ki ti yʼ taako ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko!»
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Maŋ Pilat yʼan di ruute, yʼede: «Ɗe munɗa ulsu miŋ yʼize moo me?» Wo ɗe kane an di ɗollite ɓaadaŋ ki ɓaadaŋ, anʼde: «Ki ti yʼ taako ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko!»
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 Kono adde ɗoŋ duuru a tʼasse geŋ, Pilat yʼan di yʼuɗɗe Barabas me, wo yʼan di ruute a asigiryagi Isa an ti yʼ girpipe ti marpa. Saŋ yʼan di yʼele an ti yʼ taakey ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Iŋkino maŋ kane asigiryagi an di-tʼiide Isa kʼadda ɓoy ki goole siiɗo, wo eebaŋ asigiryagi ti doolo toŋ ɓaadaŋ an a-tiʼn wiiko pay.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 An dʼumɓe kalle wede goole teeze an i di tʼusse, wo an di gini kaɗumul kʼahimagi an i-tʼusse eedí.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Maŋ an i dʼiise isiyo toose, an tettiso beezaŋ, an dʼeesiyo: «Toosadá mozigo Yawudiyagi no! Toosadá mozigo Yawudiyagi no!»
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 An di yʼoggiso a eedí ti koƴile, an di paɗɗita lee a tuddí, wo an di dikkiyto, an dʼottilso a ɗaanadí.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Aame an ti yʼukke maade maŋ, kalle wede goole teeze an tʼiiɗiba wo an i di tʼusse kallagí. Maŋ Isa an ti yʼ dukke, an di tʼette kono an ti yʼ taakey ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 A aɗɗiyadaŋ ti geeger, an a-tʼikkima ti wede soo iŋkino yʼaahiya doome, yoŋ ti geeger Sireŋ, sundí Simo. Yoŋ geŋ meekʼ Alegzandire ti Ripis. Asigiryagi an di yʼize ki toogo yʼa tʼumɓe undumu taakiya kʼIsa.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Wo an di tʼiide Isa kʼume wede sundí Golgota, i-kaza ume aa osse kʼeego.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 A ume geŋ, a Isa an i dʼeele toote kʼin̰n̰i bin̰ kalsiya ti dunnu sundí mirr, miŋ yʼa-tuuge ki soɓo me.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Kane asigiryagi an ti yʼ tiike ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko, wo kallagí an di dikkiɗa tʼurzi kʼarɓu teltel muntelliyo, a wede tuuku i tʼooriyo yi tʼamɓu tʼamɓu.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Isa an ti yʼ tiike ekkʼundumu geŋ, a peeɗo tʼize kʼaaɗumu mesuwe.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Ekkʼundumu an tiike pakirte eego wo an a-ti riiŋe, anʼde: «Yoŋ mozigo Yawudiyagi.» Geŋ munɗa wede i-dʼîide untadí.
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Wo a sirpadí an a-tiike ɗoŋ kʼoogire sire, soŋ tʼundumzí a kese kʼammidadí, wo wede soŋ tʼundumzí a kese geeladí. [
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 Geŋ a-tʼiide a ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: «Yoŋ an ti yi gize ti ɗoŋ kʼolɗiko.»]
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Ɗoŋ aɗɗiya tiŋ gen̰n̰o, an di yʼ kalɗita wo an ɗeŋilso eedaŋ, wo an dʼeesiyo: «Eeyu, kee wede kʼede Ɓoy Raa kʼa kossita wo adda kʼonniyo aɗo kʼa yʼooziga geŋ,
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 kʼutto tuddá batum wo tʼekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko, ki ti ɗeegi!»
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Kane deero ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro toŋ an di yʼokko maade kay, wo an di rootiyto ti tuddaŋ, anʼde: «Yoŋ ɗoŋ doolo yʼan diʼn utte miŋ, yi kʼaane tuddí batum yi ki tʼutte ye!
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Yoŋ Almasi Raa yi biire, wo mozigo ki ɗoŋ kʼIzirayel kotto maŋ, aŋken̰n̰o tʼekkʼundumu geŋ yi ti ɗeegi! Ay wulla yi ti ɗiiga maŋ, kaye ay zaapa addey a yode.» Kane ɗoŋ an tiike a sirpadí toŋ, an di yʼ kalɗita iŋkino kay.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Tʼume peeɗo tʼize diine geŋ, adda siiɗo pay ume a tʼize zimolo dil a likke bini eesiyo peeɗo lohe.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 A eesiyo peeɗo lohe maŋ, Isa yʼa iɗili ti golla awwa, yʼede: «Eli, Eli, lama sabaktani.» Geŋ i-kaza: «Raa ki nuŋ, Raa ki nuŋ, moo me ki ni giigira me?»
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Ɗoŋ oŋgo ti diine ɗoŋ i lekkiyo aŋgen̰n̰o geŋ an dʼilliga wo an di ruute, anʼde: «Kun ollo kay, yi waaku nebi Eli.»
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Wede soo ti diinayaŋ yʼa ukke yi dʼumɓe sooso, yi di zulpe adda toote suddo kʼin̰n̰i kʼinda bin̰, maŋ yi-tʼele a biza koƴile, yi-tʼusse bize kʼIsa yʼa suuƴe, wo yʼa ruute, yʼede: «Kun dello, in gi di wolla ɗo Elizi wenɗa yi etto, yi ti yʼ ɗeega maŋ.»
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Wo ɗe Isa yʼa iɗili ti golla awwa, maŋ yʼa-tʼihe.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Aame geŋ alboy wede i ɗikke adde Ɓoy Raa soŋ kʼadda soŋ ki paate geŋ, a tʼîhina tar tʼawwa a ti ɗiige les.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Goole kʼasigiryagi meeda ki Romeŋ yi tʼîhira ɗaana kʼIsa, yi wulle untadí te, maŋ yʼa ruute, yʼede: «Wede eŋ Ulo Raa ki kotto!»
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 A ume geŋ i dʼede erayi toŋ ede, kane an tʼîhirte ti dokki an di wolliyo munɗa wede isiyo. Ti diinayaŋ i dʼede Mariyam ere ti siiɗo Magdalla, Mariyam mekki Zak wede n̰eŋku ti Zoz, wo soo te Salome.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Kane erayi geŋ an daaniya Isa wo an i di naabiya aame yoŋ a siiɗo Galile. An di gili ti yode ki Zeruzalem, wo erayi ti doolo toŋ ɓaadaŋ an iido ti kane me.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Sulɗi geŋ ize onniyo jima, ɗuwo an okkime tuddaŋ kono onniyo ere ki puukiyo Yawudiyagi ti tʼeesa. A peeɗo tʼette kʼooriyo maŋ,
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 wede soo ti geeger kʼArimate sundí Yusup yʼa iina. Yode toŋ maŋ wede goole ti diine ɗoŋ deero booro Yawudiyagi, wo yi zaapu elkisadí a ettiyo Moziko Raa kay. Yʼa iiɓe edayí, yʼa uuney Pilat, yʼa tunde nuune kʼIsa kono yʼa tʼottiba.
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Aame Pilat yʼilliga Isa yʼinda baa maŋ, yʼa ziiɗa giggirí. Iŋkino yʼa wiike goole kʼasigiryagi meeda, yʼa yi tunde, yʼede: «Isa yʼinda ti kaagine ko?»
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Aame goole kʼasigiryagi meeda yi-ti ruute maŋ, yi dʼiili urzi a Yusup yʼa tʼamɓe nuune kʼIsa me.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Yusup yi dʼiwila sotor tuwarwa, nuuneʼŋ yʼa ti yʼ ɗiige tʼekki undumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko me. Wo yʼa n̰ilpe ti sotor gettiyo, yi-tʼele adda muuzo, todʼte aa urmi an ittiba mokkolo. Maŋ yʼa-ti ɗuŋkile a biza muuzo zumbulu yeepiyo.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Aame geŋ Mariyam ere ti siiɗo Magdalla wo Mariyam mekki Zoz, kane geŋ an di wolliyo ume an ele nuune kʼIsa me.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.