Marcos 11

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Isa ti sanalliyagi an iiney goppoŋ ki Zeruzalem, a sirpa kʼilliyagi sundaŋ Betpaze wo Betani, wo a sirpa mokkolo kʼInda kʼOlibiye. A ume geŋ yi dʼigibe ɗoŋ sire ti diine sanalliyagí,
1 Hina Jerusalem ana aiyom hibai, bar merar Bethage naatu Bethany sisibin oyaw Olive imaim Jesu ana bai’ufununayah rou’ab aunan iyafarih,
2 wo yʼan di ruute, yʼede: «Kunʼdo kʼadda kʼille ere a ɗaanaguŋ gettiyo. Kun iiney, kesiko kun tʼooney ulo buuru kettiyo, wenɗa kaŋ soo toŋ yi ki gili ye. Kun tʼeezi, kun o-tʼarkiɗi.
2 naatu eobaimanih eo, “Kwan bar merar nati namaim donkey orot boubun biyan numin imaim hi’utan ebatabat boro kwanatita’ur, kwanarufam kwanab kwanan.
3 Aame wenɗa yʼun ruutey, yʼiisey: “Kun isiyo iŋkinoʼŋ moo me?” maŋ, kun dʼeesoy: “Buuru eŋ i dehu Galmeega, wo saŋ yʼun di yʼ kimo kaamiki.”»
3 Naatu yait ta nati’imaim nibatiyi. ’Aisim iti na’atube kwasisinaf?’ Ana tur kwana’owen Regah ekokok naatu boro’omo niyafar nan maiye.”
4 Iŋkino maŋ an dʼiŋgile. An iideʼŋ an dʼuuney ulo buuru kettiyo ti paate a biza kʼurzi, a biza bumɓu soo iŋkino, maŋ an tʼiize.
4 Basit bai’ufununayah orot rou’ab hairi hin bar ef awan imaim bobaituw wabin donkey etawan awan hi’utan batabat hi’itin hirun murab hirurufam,
5 Ɗoŋ miibi i lekkiyo a ume geŋ an diʼn wulle, maŋ an diʼn tunde, anʼde: «Kun isiyo moo me? Ɗe ki moo me kun tʼeeziyo ulo buuru eŋ me?»
5 basit sabuw afa nati’imaim hibatabat hibatiyih, “Abistan kwasisinaf? Aisim bobaituw kwarurufam?”
6 Maŋ kane sanalliyagi an an diʼn gime onamaŋ aa ɗoŋ Isa yʼan ruuto. Iŋkino maŋ an diʼn iili, an dʼiŋgile.
6 Jesu iu’uwih na’atube sabuw hai tur hi’owen naatu sabuw bai’ufununayah hihamiyih hibai hin,
7 Ulo buuru an i-dʼiide a Isa, an a-ti gikkite kallagaŋ ɗoŋ deero a dar kʼulo buuru wo Isa yʼa-ti gili eego.
7 Bobaituw hibai hin Jesu biyan hitit, hai faifuw tafah hibosaisiren bobaituw tafan hiyabar naatu Jesu yen mara’at.
8 Ɗoŋ ɓaadaŋ kallagaŋ ɗoŋ deero an di gikkite a urzi, ɗoŋ oŋgoŋ an dimɓo puutagi kʼinda ti balɗa, an di gikkite a urzi kay.
8 Naatu sabuw moumurih maiyow hai faifuw tafah hibosairen ef yan hiyabaren naatu afa ai rourih hi’afuw ef yan hituyabayabar.
9 Kane ɗuwo ɗoŋ i sooru ki ɗaana ti ɗoŋ i daaniya geŋ, pay kaŋ soo an di ɗollite, an dʼeesiyo: «Tamma a Raa! Beeko Raa ti koona a ekki wede ettiyo ti suma Galmeega Raa!
9 Sabuw wan hibi’iyon naatu ufununane hibi’ufunun fanah sib hiwow hio,
10 Beeko Raa ti koona a moziko ere ettiyo, moziko ere i tʼeesa ti meegiŋ Dawut ette. Tamma a Raa tʼawwa a kandaane!»
10 “Ata agir David ana aiwob enan isan taniyasisir.”
11 Maŋ Isa yʼa iiney Zeruzalem, yi-tʼiide booro Ɓoy Raa. Yʼa wullite sulɗi ɗoŋ adda pay, wo ume yʼize baa peeɗo tʼette kʼooriyo, kesiko ti sanalliyagi kane koomat makumu sire geŋ, an dʼiŋgile ki Betani.
11 Jesu na Jerusalem run naatu in Tafaror Baremaim tit bat remor sawar etei itah, baise nati i veya re’er imih ana bai’ufununayah nah 12 bairi hitit hin Bethany.
12 Soggo Isa ti sanalliyagí an tʼuɗɗe ti Betani maŋ, aame geŋ mosogo tʼa yi ziiɗa.
12 Mar to Bethany ine himatabir maiye au Jerusalem hinan Jesu aamorob.
13 Ti dokki geŋ yi wulle undumu sundí pigiye i-dʼede puutagi dogibok, maŋ yʼa zikke kaɓɓaŋ yʼelkiyo yi-tʼooney in̰n̰i, wo ɗe yʼiideʼŋ in̰n̰i umbo, yi dʼuuney puutagi ɗaŋŋal kono umayí ki ehiyo i kʼiina ye ɓotto.
13 Ef yokaika nuw ai fafou raurin sabibin itin, naatu na iyubin ro’on ta tama’am na’at bain anin isan. Baise na ai biyan titit raurinawat batabat itin, yabin nati i men ai ana baiw ana veya.
14 Iŋkino maŋ Isa yi di ruute a undumu geŋ, yʼede: «Ti aŋki, wenɗa soo toŋ yi ki ɗekka ulá yʼa ki tʼooma ye baa!» Wo kane sanalliyagí an dʼilliga.
14 Naatu Jesu ai isan eo, “O boro men yait ta ro’o nab na’aan!” Iti na’at eo’o ana bai’ufununayah i hinowar.
15 Saŋ an di gimo sey ki Zeruzalem, maŋ Isa yi-tʼiide a booro Ɓoy Raa, yʼa iise lommite kane ɗoŋ isiyo suuk ti ɗoŋ kʼowilte pay a ume gen̰n̰o. Yʼan di gippirɗe taabulyagi ki ɗoŋ pelkiyto soŋko ere ettiyo ti siiɗiyagi doolo wo ti kaakidagi ɗoŋ kʼowilte deere.
15 Hin Jerusalem hitit naatu Jesu in Tafaror Bar run sabuw imaim hima hitotobon rouw nunih hitit, kabay bosemorayah hai gem bow eabatabiren hisuwa naatu ura ma’ama afe’en hima mamu hitotobon bow isrowen ufun hitit.
16 Wo a ɗoŋ pay yʼan di tuuge ki sokiyo sulɗi kʼadda booro Ɓoy Raa me.
16 Naatu Jesu men ibasit sabuw boro sawar hita’abar Tafaror Bar ana efanamaim hitatit hitan.
17 Maŋ yʼan iise dooyiso, yʼede: «Kun ollo, ono eŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: “Ɓoozó eŋ an di yʼ waaka ɓoy wede ki tondiyo Raa ki ita ɗuwo pay.” Wo ɗe kune, kun di yʼize urmi kʼombiɗe ɗoŋ kʼoogire!»
17 Naatu Jesu ma sabuw bi’obaiyih eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum God iti na’atube eo,
18 Kane deero ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro an illiga iŋkino maŋ, an dehutu urzi ki tôwwadí. Wo an isiyo iŋkino kono an orgiso, kono ɗoŋ duuru dooyisadí tiʼni ziiɗa.
18 Firis gagamih naatu Ofafar bai’obaiyenayah iti tur hinonowar yah so’ar Jesu bai asabunin isan ana ef hinuwet, baise hibir anayabin sabuw moumurih maiyow ana bai’obaiyen isan hibifofofor.
19 A lohe peeɗo tʼa tʼiire maŋ, Isa ti sanalliyagí an tʼuɗɗe tʼadda geeger me.
19 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah bairi Jerusalem hihamiy hitit hin.
20 Soggo ti soohe aŋ Isa an aɗɗiya tiŋ gen̰n̰o, maŋ an wolliyo pigiye wede Isa yi duuɗe geŋ i biiha ti sondayzí pay.
20 Mar auman Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan, ai fafou wairoronika fenem batabat hi’itin.
21 Piyer geŋ yʼa ilke a munɗa wede ize, maŋ yi di ruute a Isa, yʼede: «Wede dooyisadey, ki wollo pigiye wede ki duuɗe i biiha.»
21 Naatu Peter nuhin taseb Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan ai fafou kwi’itin, irarafiban fenem ebatabat!”
22 Maŋ Isa yʼan di ruute, yʼede: «Kun zaapo adduguŋ a Raa.
22 Jesu iya’afut eo, “A baitumatum God isan nama’am na’at.
23 Ɗerec iŋkino wo nʼun di rooto: Wedeʼŋ yʼaane yi di roote a tokomo ette, yʼa tʼeese: “Tʼumayí eŋ mi tʼoozo, mi tʼooro adda bar”, daa niikiyo addí, wo ɗe yi zaapu addí munɗa wede yi ruute geŋ i tʼisa maŋ, geŋ Raa yi di tʼela.
23 Anababatun a tur ao’owen o yait oyaw iti isan inao, Ku’uy ra’ah kwen riy yan kure kubat, naatu dogoromaim men erekasiy, auman ina’omih. Baise initumatum abistan God isan kubifefeyan boro nasinaf namatar.
24 Kono kamo nʼun di rooto: Sulɗi ɗoŋ pay kun tondiyo Raa geŋ, kun zaapu adduguŋ a yode kun uune baa, wo kane geŋ yʼun diʼn tʼela.
24 Isan imih iti isan a tur ao’owen God isan inayoyoyoban sawar ta baitimih, initumatum abisa isan kubifefeyan boro nit.
25 Wo aame kun tʼîhira tondiyo Raa wo un dʼede ono ti wenɗa maŋ, kun i tʼiso tambobino, kono Meeguguŋ Raa a kandaane toŋ yʼun tʼisa tambobino kay a munɗa wede kun a ti doopiɗe me. [
25 Naatu inabat inayoyoban ana veya, sabuw afa hai kakafih isa nama’am na’at inanotawiyen, saise Tamat maramaim ema’am boro obo a kakafih nanotawiyen.
26 Wo ɗe aame a ɗoŋ a ti doopiɗe a onamguŋ geŋ tambobino kun an kʼisiyo ye maŋ, Meeguguŋ Raa a kandaane toŋ yʼun kʼisa ye kay tambobino a munɗa wede kun a ti doopiɗe me.]»
26 O sabuw hai kakafih men inanotanotawiyen na’at, Tamat maramaim ema’am obo a kakafih boro men nanotawiyen a yoyoban nanowar.”
27 Saŋ maŋ an di-gimo ki Zeruzalem. Koore Isa yi tʼiide yi sooru adda booro Ɓoy Raa geŋ, kane deero ɗoŋ seɗeke, ɗoŋ suuniyo kʼoogoro wo ti ɗoŋ i dokkiyo Yawudiyagi an dʼiido kʼume yode.
27 Jesu ana bai’ufununayah bairi himatabir maiye hina Jerusalem hitit. Jesu Tafaror Bar awanamaim bat reremor basit Firis ukwarin naatu Ofafar bai’obaiyenayah, regaregah ai’in hina Jesu biyan hitit,
28 Iŋkino maŋ an di yʼ tunde, anʼde: «Kee kʼisiyto sulɗi eŋ tʼurzi kʼaaye? Wo a ele wee wee urzi kʼisiyto sulɗi eŋ me?»
28 hibatiy, “O fair menane ibai iti sawar kusisinaf? Naatu fair yait it iti sawar sinaf isan?”
29 Maŋ Isa yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Nuŋ nʼun diʼn tondo a munɗa soo ɗaŋŋal. Onamó kun o-tiʼn kami, wo nuŋ toŋ nʼun ti yʼ kiza urzi wede ni dʼisiyto sulɗi eŋ me.
29 Jesu iyafutih eo, “Ayu au baibat ta’imon ana bibatiyi kwaniyafutu boro ayu’ubo anao kwananowar. Ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf,
30 Aame Zaŋ ɗuwo yʼanni zuyye batem geŋ, urzi iido ti Raa kunuŋ, ti ɗuwo ko? Onamó kun o tiʼn kami.»
30 kwao anowar, John ana fair menane bai bapataito isan, Godane bai ai orot biyanane bai?”
31 Maŋ an dʼiise rootiyto ti tuddaŋ, anʼde: «Aame kine in ruuta: “Iidoʼŋ tʼurzi Raa” maŋ, yoŋ yʼa roota: “Iŋkino ki moo me kun ki dʼumɓe a ono Zaŋ ye me?”
31 Hibusuruf taiyuwih hibabatiyih hio, “Boro mi’itube tanao, Godane tanao i boro nao bo aisim John men kwabitumitum?
32 Wo aame in ruuta: “Iidoʼŋ tʼurzi ɗuwo …” maŋ? An rootiyo iŋkino kono an dʼede orgiso a ɗoŋ duuru, kono kane pay geŋ an elkiyoʼŋ ki kotto Zaŋ yoŋ nebi.»
32 Naatu it tanao orotone.” Baise sabuw isah hibir yabin sabuw etei hibitumatum John i dinab orot ta.
33 Iŋkino maŋ Isa onamí an i-tiʼn gime, anʼde: «Ay ki suune ye.» Maŋ Isa yʼan di ruute, yʼede: «Nuŋ toŋ maŋ nʼun ki yʼ roote ye kay, wede o ele urzi ni dʼisiyto sulɗi eŋ me.»
33 Imih Jesu isan hio, “Aki men aso’ob.” Basit Jesu iyafutih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.