Lucas 22
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 Tarnaape wede an dʼomɓo mappa daa kʼorme, an yi waaku Pak ki Yawudiyagi geŋ, a guute goppoŋ.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Aame geŋ kane deero ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro an dehutu urzi ki tôwwo kʼIsa, wo an dʼorgiso a ɗoŋ duuru me.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Iŋkino Meeda siitanɗani ti-tʼiide eedí Ziidas wede an yi waaku sundí soo Iskariyot, yoŋ wede ti diine sanalliyagi kane koomat makumu sire geŋ me.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Yoŋ yʼa iide an di ruuto ti deero ɗoŋ seɗeke wo ti deero ɗoŋ boohiyo Ɓoy Raa, a urzi wede mummino yʼan di yʼ tʼela Isa a beezaŋ me.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Kane ulbaŋ a tʼize uŋse ɓaadaŋ wo an i di ruute an i-tʼeela soŋko.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Aame geŋ Ziidas yʼa iyye, maŋ yʼa iise dehutu kʼurzi wede kaŋ mummino yʼan di yʼ tʼela Isa a beezaŋ wo kane ɗoŋ duuru an ki suuna ye me.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Adda tarnaape ki Yawudiyagi wede an dʼomɓo mappa daa kʼorme geŋ, onniyo tʼa iina ere an di walɗutu in̰n̰i damɓami an dʼisiyo omɓo ere ki Pak ki Yawudiyagi te.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Iŋkino maŋ Isa yʼa igibe Piyer kane ti Zaŋ, wo yʼan di ruute, yʼede: «Kunʼdo kun in isoy omɓo tarnaapayiŋ ki Pak kono in dʼooma.»
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Maŋ kane an di yʼ tunde, anʼde: «Ɗe a too me kee ki dehu ay in dʼisey omɓe te?»
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Yoŋ yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Kun ollo, aame kun aa tʼettey kʼadda geeger, kun tʼikkimey ti wedusu yi tʼeezo ahu ti diŋgile, kun di yʼ daanoy bini adda ɓoy wede yʼa tʼettey.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Wo kun tʼiidey maŋ, a wede ɓoy kun i di rootoy, kun dʼeesoy: “Wede dooyisadey yi ki tondiyo, too te biino ere yʼa ooma omɓo tarnaapayiŋ ki Pak ti sanalliyagí me?”
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Wo yoŋ biino yʼun di kizey todʼte dildil tʼawwa tʼekki bakatú, sulɗi pay adda okkime. Geŋ a ume gen̰n̰o kun dʼisoy omɓo te.»
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Maŋ kane an dʼiŋgile, an iideʼŋ sulɗi an diʼn uuney pay aakede Isa yʼan ruute, iŋkino omɓo tarnaape ki Pak an tʼize.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Aame peeɗo tʼîide maŋ, Isa yʼa-guune omɓo ti ɗoŋ zindí
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 wo yʼan di ruute, yʼede: «Nuŋ ti kaagine ni dihe tʼaddó pay omɓo tarnaapayiŋ ki Pak ette nʼa oomi ti kune, ki poone nʼa dabira geŋ me.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Geŋ kun ollo, nʼun di rooto, omɓo ette ni kʼooma ye baa, bini urzutú a-tʼetta keren̰ a aaniya Moziko Raa.»
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Iŋkino maŋ yʼa tʼumɓe kop, yʼa ruute koɗuwo a Raa, maŋ yʼede: «Kun sooɗo kop eŋ, kun di dokko wede soŋ yi goomo goomo.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Geŋ kun ollo, nʼun di rooto, nʼa tʼiiɓe ti aŋki, ki ɗaana ni ki siɓa ye baa toote kʼin̰n̰i bin̰ me, bini aaniya Moziko Raa.»
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Saŋ yʼa tʼumɓe mappa, yʼa ruute koɗuwo a Raa kono kʼomɓo gette, maŋ yʼa ɓurke, yʼan dʼele sanalliyagí wo yʼa ruute, yʼede: «Ette tuddó ere ni tʼela kono kune, kun dʼiso iŋkino kono kun dʼelka a nuuno.»
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Aame an tʼiimi maŋ, ki kop toŋ iŋkino, yʼa tʼumɓe yʼan dʼele wo yʼa ruute, yʼede: «Kop ti soɓo adda ette, todʼte taasuwa ere aware Raa yi ketta ti ɗuwo tʼurzi puuzadó, to tʼoɓa kono kune.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Wo kun ollo, wede yi ni tʼela bey ɗoŋ kʼolmiɗayó, yoŋ a en̰n̰o, yʼomɓo ti nuŋ kaŋ soo.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Ɗerec, nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ nʼa tʼinda, geŋ a-tʼetta a munɗa wede aa Raa yi dehu, wo ɗe dabar a wede yi ni tʼela bey ɗoŋ kʼolmiɗayó.»
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Iŋkino maŋ an dʼiise tondiso ti tuddaŋ, anʼde: «Ɗe geŋ ti diinayiŋ wee wee aasa munɗa iŋkino me?»
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Saŋ maŋ kane sanalliyagi an dʼiise niikiyto ɓaadaŋ ti tuddaŋ kono an dehu an di suune, ti diinayaŋ miŋ wee wee goole a jiire me.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Maŋ Isa yʼan di ruute, yʼede: «Kane mozagi siiɗiyagi pay an dʼomɓo tʼekki ɗoŋzaŋ ti toogo, wo kane ɗoŋ an dʼede urzi ki dokkiyo ekki ɗoŋzaŋ, an dehu ɗuwo an diʼn waake “Ɗoŋ kʼisiyo beehiyko.”
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Wo ki kune iŋkino ye. Ki too maŋ wede goole a jiire ti diinaguŋ yʼa tʼise aa wede n̰eŋku a jiire, wo wede yi dokkiyo ɗuwo yʼa tʼise aa wede naabo a ɗuwo.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Wo a elkiyaguŋ maŋ, wede goole a jiire wee wee, wede i-guune omɓo kunuŋ, wede i naabiya a yode gen̰n̰o ko? Kun suune, goole wede i-guune omɓo. Wo kun wollo, aŋken̰n̰o nuŋ a diinaguŋ eŋ aa wede i naabiya a kune.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Kune kun ziiɗa daayum zakiɗi a ita nuŋ adda sulɗi ɗoŋ oon̰e o iido me.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Wo Meegó yʼo ele Moziko a nuŋ, iŋkino kay nuŋ nʼun di-tʼele a kune.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Iŋkino maŋ kun dʼoomey kun di siɓey ti nuŋ kaŋ soo adda mozikadó, wo kun di konɗitey ekki kaakidagi moziko, kun ɗekkey booro a tukki boha bumɓiyagi koomat makumu sire ki ɗoŋ kʼIzirayel.»
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Galmeeega yʼa ruute, yʼede: «Simo, Simo, kee kʼollo, Meeda siitanɗani ti tunde urzi ti Raa wo yi-dʼele, kune pay tʼun tiʼn toŋgile aakede an toŋgilso geme.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Wo ɗe nuŋ nʼa tunde Raa kono kee, kono zaapu kʼaddá a nuŋ a ki dagge ye. Wo aame ki-gimo a nuuno maŋ, zemɓadá kʼan eelo toogo.»
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Maŋ Piyer yi di ruute, yʼede: «Galmeeʼki nuŋ, nʼiyye nʼa tʼette ti kee, ise kʼadda daŋgay, ise nʼa tʼindey toŋ maŋ.»
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Isa yi di ruute, yʼede: «Piyer kʼollo, nʼa di rooto, aŋki a diɗɗo ki poone uzu yʼa kookila geŋ, kʼa roota ki ki nʼ suune ye, suune ye taŋ aɗo.»
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Maŋ Isa yʼan di ruute sey, yʼede: «Aame nʼun igibe isiyo naabadó daa soŋko, daa kʼeese wo daa toɓiyagi geŋ, munɗa unni biito ko?» Kane an i diʼn gime onamí, anʼde: «Munɗa ay kiʼn biito ye.»
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Yoŋ yʼan di ruute, yʼede: «Wo aŋken̰n̰o eŋ wede i-dʼede soŋko maŋ yʼa tʼamɓe, wede i dʼede eese toŋ iŋkino kay, wo wede i-kʼede kasigara ye maŋ, kallayí wede goole yʼa tʼowol, wo yi dʼowili kasigara te.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Geŋ kun ollo, nʼun di rooto, eŋ ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: “Yoŋ an aa ti yʼ gize ti ɗoŋ tôwwo ɗuwo kaŋ soo.” Geŋ iŋkino i dehu o dʼaane. Maŋ ono ɗoŋ an riiŋe a tukki nuŋ geŋ, a-tʼetta.»
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Kane sanalliyagi an di ruute, anʼde: «Galmeegey, kasigara ede, sire ettiyo.» Yoŋ yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Geŋ îide baa.»
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Maŋ tʼadda geeger Isa yi-tʼuɗɗe, yʼa iŋgile kʼekki mokkolo kʼInda kʼOlibiye aa yi dʼisiyo daayum, wo kane sanalliyagí an di yʼ diine.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Aame yʼiiney a ume gen̰n̰o maŋ, yoŋ yʼan di ruute, yʼede: «Kun tondo Raa kono kun ki tʼoora adda naamiya daggiya ye.»
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Wo yoŋ yʼaa liɗɗe dokki ti tuddaŋ suma wede yʼa seɗɗe mokkolo, maŋ yʼa-dikke wo yi tondiyo Raa, yʼede:
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 «Meegó, ki dehu maŋ dabar ette kʼo ti leɗɗo ti tuddó me, wo toŋ maŋ a ki tʼise aa nuŋ ni dehu ye, wo a tʼise aa kee ki dehu.»
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Maŋ i dʼiido maaleeka ti kandaane yi dʼeele toogo a Isa me.
43 — ausente —
44 Isa ulbí i-dʼooɗiyo ɓaadaŋ, maŋ yi tondiyo Raa ti toogo a jiire sey, wo ran̰n̰adí a tʼize aa puuzo i zozziso a siiɗo.
44 — ausente —
45 Aame yi-tunde Raa maŋ, yʼa tʼiiziga yʼa-gime ki tukki sanalliyagi, yʼan diʼn uuney kane an udige kono an tʼize sommagi dondoŋ.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Yoŋ yʼan di ruute, yʼede: «Ki moo me kun moone me? Kun tʼoozo wo kun tondo Raa, kono kun ki tʼoora adda naamiya daggiya ye.»
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Isa onamí yʼa ki tiʼn ɗiŋge ye ɓotto, aame geŋ kane ɗoŋ duuru an tʼuɗɗo. Yode wede an yi waaku Ziidas, yoŋ ti diine sanalliyagi kane koomat makumu sire geŋ, yʼan tʼuugumo a ɗoŋ duuru me. An iiney maŋ, yʼa dʼiide sirpa kʼIsa yʼa yi ziiɗa yop kono yi-dʼise puuc a toɓɓisadí.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Isa yi di ruute, yʼede: «Ziidas, nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, kʼan di nʼ tʼele bey ɗoŋ kʼolmiɗayó tʼurzi kʼisiyo puuc a toɓɓisadó ko?»
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Aame kane ɗoŋ a ita kʼIsa an wulle munɗa wede isa gen̰n̰o maŋ, an di yʼ tunde, anʼde: «Galmeegey, ay tiʼn dokko ti kasigara ko?»
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Maŋ wede soo ti diinayaŋ yʼa-diikiɗa wede naabo ki mozigo goole ɗoŋ seɗeke, kuudí a ɗikke.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Wo ɗe Isa yʼa ruute, yʼede: «Kun oolo, geŋ îide baa.» Iŋkino yo yʼaa butte a kuudí wede gen̰n̰o wo yi-dʼele bee.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Iŋkino maŋ a kane deero ɗoŋ seɗeke, deero ɗoŋ boohiyo Ɓoy Raa wo ti ɗoŋ i dokkiyo Yawudiyagi iido seeɗuzí, Isa yʼan di ruute, yʼede: «Ɗe ki moo me kun dʼettiyo tuddó wo tudduguŋ kun tʼikkimo ti kasigaryagi wo ti dalyagi, aa nuŋ wede kʼoogire me?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Para maŋ nuŋ miŋ daayum ti kune a booro Ɓoy Raa, wo kun gi di nʼ ziiɗa ye. Wo ɗe aŋken̰n̰o ette peeɗaguŋ, peeɗo ere ki ɗoŋ toogo adda zimolo an dʼise naabadaŋ.»
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Maŋ Isa an di yʼ ziiɗa, an ti yʼ dukke, an di tʼiide kʼadda ɓoy ki mozigo goole ɗoŋ seɗeke. Wo Piyer yi diʼn daaniya ti dokki.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Ɗuwo an di muɗɗe uwwo a diine booro ɓoy, wo Piyer yʼa zuŋke yi kookiyo uwwo ti kane.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Aame yi zuŋke yi kookiyo uwwo geŋ, i dʼede ere naabo tʼa yi wulle, wo ti di yʼ wolliso teɓen̰ adda kʼedayí, maŋ tʼa ruute, tʼede: «Wede en̰n̰o toŋ yoŋ ti yode kaŋ soo.»
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Wo Piyer yʼa yi giigira, yi di ruute, yʼede: «Erewo no, nuŋ ni ki yʼ suune ye.»
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Taŋ ɓooloŋ maŋ i dʼiido wede ti doolo, yʼa yi wulle wo yʼa ruute, yʼede: «Ɗerec, kee toŋ wede soo ti diine kane sanalliyagi kʼIsa!» Maŋ Piyer yi diʼn gime onamí, yʼede: «Ato, nuŋ ti diine kane ye.»
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 A likke bini maŋ, i dʼiido wede ti doolo yi-koɗɗime, yi dʼeesiyo: «Ki kotto wede eŋ yoŋ ti yode kaŋ soo, kono yoŋ ti siiɗo Galile.»
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Maŋ Piyer yi diʼn gime onamí, yʼede: «Aha, munɗa wede ki rootiyo geŋ a nuuno ye.» Wo a kaamiki aame yʼa ti rootiyo ɓotto geŋ, uzu yʼa îile.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Galmeega yʼa gilɗe ki tukki Piyer wo yi di yʼ wolliyo teɓen̰ adda kʼedayí. Iŋkino maŋ Piyer yʼa ilke a ono ɗoŋ Galmeega yi-ruute, yʼede: «Aŋki eŋ ki poone uzu yʼa ôola geŋ, kʼa roota ki ki nʼ suune ye, suune ye taŋ aɗo.»
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Maŋ tʼadda ɓoy Piyer yi-tʼuɗɗe ti paate wo yʼa iise môolo ɓaadaŋ.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Ɗuwo ɗoŋ i boohiyo Isa an di yʼokko maade wo an di yʼ kossiyo.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Edayí an i-tʼippe wo an di yʼ tondiso, anʼde: «Kee nebi maŋ, ki yʼunto wede i ki diin̰e me!»
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Wo an i-dʼirbita ono ɓaadaŋ ti doolo ɗoŋ ki kalɗita.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Aame ume i tʼumpile maŋ, kane ɗoŋ i dokkiyo Yawudiyagi, deero ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro, an tʼugiye pay an di-tʼiide Isa ki ɗaana deero booro Yawudiyagi,
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 wo an di yʼ tunde, anʼde: «Almasi Raa yi biire, kee ko? Kʼay ki ti rooti ɗo.» Yoŋ yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Aame nʼun ruuta maŋ, kun kʼamɓa ye onamó me,
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 wo aame nʼunni tunda toŋ maŋ, onamó kun ki tiʼn kima ye.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Wo ti aŋki eŋ, nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, nʼa-kooney a ammade Raa toogadí tʼa jiire pay.»
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Kane pay an di ruute, anʼde: «Iŋkino maŋ kee Ulo Raa ko?» Yoŋ yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Aa kune batum kun ruute, eŋ miŋ nuuno.»
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Iŋkino maŋ an di ruute, anʼde: «In ki dehe wenɗa ti doolo wede illiga yʼin ki roote sey ye baa! Kine in illiga bize yode batum i ruute me.»
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.